Diržytė, Aistė

Smurtas prieš mokytojus arba mokytojų viktimizacija yra palyginti nauja mokslinių tyrimų sritis, kuriai pastaruoju metu skiriama nemažai dėmesio. Atkreipiamas dėmesys į kritinio mąstymo svarbą, kaip mokytojo asmeninių resursų stiprinimo galimybę, galimai galinčią prisidėti prie teigiamų pokyčių sprendžiant jų viktimizacijos problemas. Pažymima, kad kritiškai mąstantys pedagogai ne tik ugdo kritiškai mąstančią jaunąją kartą, bet ir savo pačių elgesiu modeliuoja kritinę laikyseną – yra atviri, reflektuojantys, atpažįstantys problemas, netoleruojantys netiesos, kenkėjiškų veiksmų. Šiuo projektu siekiama atskleisti mokytojų kritinio mąstymo sąsajas su viktimizacijos ugdymo įstaigoje patirtimi ir psichologine gerove. Tyrimui atlikti derinama kiekybinio ir kokybinio tyrimo prieiga. Siekiant įvertinti mokytojų kritinio mąstymo raišką ir mokytojų viktimizacijos paplitimą bei mokytojų kritinio mąstymo ir viktimizacijos sąsajas bus atlikta reprezentatyvi anketinė apklausa. Mokytojų smurto sampratų ir patyrimų įvairovės atskleidimui pasirinktas fenomenografinis tyrimas. Siekiant parengti siūlymus mokytojų viktimizacijos ugdymo įstaigose prevencijai ir intervencijai, pateikiant įrodymais pagrįstus sprendimus atliekama kokybinė lyginamoji analizė teisinės aplinkos, susijusios su smurto apraiškų prevencija analizė. Remiantis tyrimo rezultatais bus parengtos tarpdisciplininio pobūdžio viešosios politikos siūlymai. Remiantis atlikto tyrimo metu validuotais instrumentais bei tyrimo radiniais bus sukurta priemonė (e-įrankis) individualiam pedagogų naudojimui, skirta identifikuoti galimas viktimizacijos apraiškas pasiūlant problemos sprendimui skirtus algoritmus išeinant iš mokytojų kritinio mąstymo kompetencijų lauko. Atliktas tyrimas kompleksiškai įvertins mokytojų viktimizacijos situaciją Lietuvoje ir atskleis pagrindinius mokytojų vidinius ir išorinius viktimizacijos veiksnius bei jų sąsajas su mokytojų psichosocialine gerove.

Šis mokslo tyrimų projektas remiasi idėja, kad pasitikėjimo mokslu stiprinimas turėtų būti atsakas į besikeičiančią situaciją žiniasklaidos ekosistemoje. Mokslo svarbos supratimas yra viena esminių visuomenės raidos sąlygų. Nustačius skirtingų gyventojų grupių požiūrio, pažinimo ir elgesio ypatybes bei sukuriant vartotojų profilius, bus galima parengti įrodymais pagrįstas rekomendacijas tikslinei ir efektyviai mokslo komunikacijai, nukreiptai į skirtingas vartotojų grupes. Požiūris į mokslą reguliariai tiriamas daugelyje šalių (Eurobarometras, 2005; OST ir Welcome Trust, 2000). Rezultatai rodo, kad pasitikėjimas mokslu, kaip informacijos šaltiniu, priklauso nuo piliečių politinių įsitikinimų, ekonominės ar socialinės padėties (Funk, 2017). Tyrimai nustatė skirtumus tarp miesto ir kaimo gyventojų (Kawamoto ir kt., 2013), parodė, kad skirtingų mokslo sričių žinios skiriasi priklausomai nuo socialinių ir demografinių ypatybių (Kristiansen ir kt., 2016), ir nustatytas teigiamas ryšys tarp domėjimosi mokslu ir mokslinių žinių paieškos internete veikla (Nisbet ir kt., 2002).