Matkevičius, Algirdas

Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama organizuotos turistinės kelionės sutartis, jos vykdymas ir probleminiai aspektai. Visų pirma, darbe yra analizuojama ir atskleidžiama organizuotos turistinės kelionės samprata, ypatybės, teisinių santykių specifika, turinys bei aptariamos aktualios reglamentavimo naujovės. Kadangi turizmo teisinio reguliavimo pakeitimus Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje iš esmės lėmė Naujoji kelionių direktyva, darbe skiriamas nemažas dėmesys jos aptarimui ir įvertinimui. Organizuotos turistinės kelionės sutarties unikalumas ir specifiškumas, be kita ko, atskleidžiamas analizuojant šių teisinių santykių šalių specifiką ir jiems taikomus reikalavimus. Didelis dėmesys skiriamas organizuotos turistinės kelionės sutarties kaip vartojimo sutarties ypatumui, vertinant teisinio reguliavimo naujoves ir probleminius aspektus. Antrame darbo skyriuje yra analizuojami organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymo aspektai, šalių teisių ir pareigų specifika. Šioje darbo dalyje analizuojamas organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymas atsižvelgiant į turisto teisėtus lūkesčius, teisė atsisakyti sutarties, sutarties sąlygų keitimo galimybės ir sutarties šalių pasikeitimas. Trečiame darbo skyriuje yra identifikuojami ir atskleidžiami organizuotos turistinės kelionės sutarties probleminiai aspektai, teisinio reglamentavimo netikslumai. Darbe kaip probleminiai organizuotos turistinės kelionės sutarties aspektai yra nagrinėjami: pareiga teikti informaciją, kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimas nemokumo atveju, teisė į neturtinės žalos atlyginimą ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.754 straipsnio 2, 3 dalių ir 5 dalies taikymo atribojimas. Darbo autorius pateikia galimus problemų sprendimų būdus, tarp kurių organizuotos turistinės kelionės sutarties teisinio reglamentavimo tobulinimo rekomendacijos Lietuvos įstatymų leidėjams, sutarties aiškinimo – Lietuvos teismams. Be to, darbo autorius, susijusiais aspektais aptaręs Europos Sąjungos reglamentavimo ir nustatytų gairių ypatumus, pateikia rekomendacijas ir Europos Sąjungos įgaliotoms institucijoms – Europos Parlamentui ir Europos Komisijai.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti pramoninės nuosavybės objekto – komercinių paslapčių ypatumai, išnagrinėtas jų teisinis reglamentavimas ir teisinės apsaugos problemos. Pirmame šio darbo skyriuje atskleidžiama komercinės paslapties samprata bei informacijos priskyrimo komercinei paslapčiai problematika. Antrajame darbo skyriuje nagrinėjamos tam tikros teisinės atsakomybės už komercinės paslapties atskleidimą rūšys, aptariami komercinių paslapčių apsaugos ypatumai darbo santykiuose, konfidencialumo sutarčių ir nekonkuravimo susitarimų reikšmė komercinių paslapčių apsaugoje bei komercinės paslapties atskleidimo įrodinėjimo problematika. Trečiajame skyriuje aptariami bendri intelektinės nuosavybės požymiai bei komercinės paslapties santykis su kitais intelektinės nuosavybės objektais.

Atsižvelgiant į tai, kad socialiniai, ekonominiai santykiai bei technologiniai procesai kasdien tampa vis sudėtingesni, darbdaviai, siekdami apsaugoti teisėtus savo verslo interesus vis dažniau sudaro su darbuotojais nekonkuravimo susitarimus, kuriais darbuotojai įsipareigoja neužsiimti veikla, konkuruojančia su darbdaviu, kartu apribodami savo konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Nesant tiesioginio nekonkuravimo susitarimų, sudaromų tarp darbuotojo ir darbdavio, reglamentavimo, taip pat esant negausiai šiuo klausimu suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, magistro baigiamuoju darbu siekta nustatyti, kokios turi būti nekonkuravimo susitarimų tarp darbuotojo ir darbdavio sąlygos, kad būtų užtikrinta tokio susitarimo šalių interesų pusiausvyra bei susitarimas realiai įgyvendintas. Atlikus tyrimą nustatytos sąlygos, kurių nesant nekonkuravimo susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio būtų pripažintas negaliojančiu. Esminė sąlyga, kuri yra dažniausias nekonkuravimo susitarimų pripažinimo negaliojančiais pagrindas – teisinga kompensacija darbuotojui už jo teisių suvaržymus. Siekiant, kad kiltų kuo mažiau problemų sudarant bei įgyvendinant nekonkuravimo susitarimus tarp darbuotojo ir darbdavio, nekonkuravimo susitarimai turėtų būti reglamentuojami darbo teisės normomis ir įtvirtinti Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

Akcininkas bendrovėje yra ypatingas subjektas, kadangi jo teisės ir pareigos yra siejamos su jo turimomis akcijomis. Tik įsigiję akcijų ir vykdydami jiems skirtas pareigas akcininkai gali turėti teisėtą interesą ir reikalauti savo teisių pripažinimo. Pagrindinis šio darbo tikslas buvo nustatyti ir išnagrinėti įstatymais ir kitokiu pagrindu kylančias akcininkų pareigas bei atskleisti jų nevykdymo teisines pasekmes bendrovės steigimo, veikimo ir likvidavimo laikotarpiuose. Akcininko pareigų evoliucija nuo jo dalyvavimo pinigine išraiška kapitale iki bankroto bylos iškėlimo iniciavimo kinta priklausomai nuo akcininkų turimų akcijų kiekio ir akcininko vaidmens bendrovės veikoje. Atsakomybės taikymas bendrųjų pareigų nevykdymo atveju neleidžia akcininkui piktnaudžiauti ribota atsakomybe, o teismų praktikos analizė leidžia daryti prielaidą, kad teismai remiasi deliktinės atsakomybės taikymu vertinant akcininko atsakomybės klausimą.

Baigiamajame darbe analizuojamos akcininkų ginčų kylimo prielaidos, ieškoma galimų sprendimo būdų ir prevencinių priemonių, kurios sumažintų tokių ginčų kylimą. Autorius detaliai analizuoja įstatyminį reglamentavimą ir Lietuvos teismų praktiką, kurioje buvo sprendžiami akcininkų ginčai. Darbe buvo prieita išvados, kad dažniausiai akcininkų ginčai kyla dėl visuotinio akcininkų susirinkimo priimamų sprendimų.

Darbo aktualumas ir problematika. Pasirinktos temos – „Bendrovės komercinių paslapčių apsauga“ – formuluotė tiesiogiai atspindi darbo tyrimo kryptį, tyrimo objektą ir dalyką – pramoninės nuosavybės objektų, t.y. bendrovės informacijos, saugomos komercinių paslapčių forma, teisinę problematiką Lietuvoje ir pasaulyje. Bendrovės komercinių paslapčių apsaugos sampratos ir objektų tyrimas, tinkamo bendrovės komercinių paslapčių apsaugos modelio paieškos, teisinės atsakomybės taikymo ypatumai ir kiti tyrimo aspektai neapsiriboja teorinio lygmens analize. Bendrovės komercinių paslapčių apsaugos tyrimo aktualumas pasireiškia darbe pateikiamo tyrimo galimybe praktiniam pritaikymui: tikėtina, pastarasis darbas atkreips teisės praktikos žinovų dėmesį dėl bendrovės komercinių paslapčių apsaugos aktualijų Lietuvoje, kurie ras susistemintus atsakymus dėl tinkamo komercinių paslapčių apsaugos modelio realizavimo. Analizė turėtų būti naudinga ir teisėkūros politiką formuojantiems ar kitaip teisėkūroje dalyvaujantiems asmenims, kadangi darbe pateikiamas kritinis dabartinio komercinių paslapčių apsaugos teisinio reglamentavimo įvertinimas, įskaitant palyginamąjį tyrimą dėl Lietuvos komercinių paslapčių apsaugos atitikimo tarptautiniam reglamentavimui. Atkreiptinas dėmesys, jog tyrimo metu remtasi ne tik teisės norminiais aktais, reglamentuojančiais komercinių paslapčių apsaugą, tačiau analizuoti ir kiti šaltiniai, susijusios teismų praktikos pavyzdžiai, komercinių paslapčių apsaugos (konfidencialumo) sutartys, remtasi bendrovės informacijos apsaugos srityje atliktais vietos ir užsienio šalių tyrimais. Taipogi, pastarasis darbas, nepretenduojantis būti absoliučiai neginčijamų tiesų dėl bendrovės komercinių paslapčių apsaugos išraiškos forma, laikytinas dar vienu kūrybiniu indėliu ir sudedamąja pramoninės nuosavybės tyrimų Lietuvoje dalimi, kuri pasitarnaus toliau diskutuojant ir ieškant optimalių sprendimų dėl pramoninės nuosavybės objektų apsaugos. Bendrovės komercinių paslapčių apsaugos problematika sietina su daugeliu kasdieninės teisinės praktikos klausimų. Dažnas atvejis, kuomet bendrovės komercinės paslaptys prilyginamos konfidencialiai bendrovės informacijai, sutartiniais pagrindais įtvirtinama konfidencialumo pareiga neatskleisti slaptos ir vertingos bendrovės informacijos, tačiau patys komercinių paslapčių objektai, konfidencialumo pareigos turinys, nėra detalizuojami. Pastarasis teisinės pareigos formavimo būdas arba teisinis bendrovės komercinių paslapčių apsaugos modelio nustatymas yra nepriimtinas ir teisiškai ydingas. Todėl, pirmiausiai darbo problematika pasireiškia bendrovės komercinių paslapčių objektų identifikavimu, taip pat konfidencialumo pareigos turinio detalizavimu ir atskleidimu. Praktinėje veikloje neretai klausiama kokio turinio informacija realiai galėtų būti laikoma bendrovės komercinėmis paslaptimis arba kas yra laikytina bendrovės komercinių paslapčių objektais? Kokie formalieji teisiniai kriterijai keliami bendrovės komercines paslaptis sudarančiai informacijai? Kokio turinio bendrovės informaciją draudžiama saugoti bendrovės komercinių paslapčių apsaugos forma arba kokia bendrovės bendrovės informacija pripažįstama vieša? Koks yra bendrovės komercinių paslapčių formos santykis kitų pramoninės nuosavybės apsaugos formų atžvilgiu? Kokiais teisiniais pagrindais nustatoma pareiga saugoti bendrovės komercines paslaptis? Kaip tinkamai ir pagrįstai įforminti bendrovės komercines paslaptis ir realizuoti komercinių paslapčių apsaugos mechanizmą bendrovėje? Kokios yra tarptautinės teisės aktų taikymo galimybės užtikrinant komercinių paslapčių apsaugą? Kaip sprendžiami žalos (nuostolių) atlyginimo klausimai esant bendrovės komercinių paslapčių apsaugos pažeidimams ir kokias teisinės atsakomybės rūšis numato šalies teisinė sistema? Šie ir daugelis kitų su bendrovės komercinių paslapčių apsauga susijusių klausimų laikytini probleminiais, kadangi padrikas komercinių paslapčių apsaugos reglamentavimas Lietuvoje ir kuklūs teismų praktikos pavyzdžiai neleidžia išsamiai atsakyti į daugelį iš aukščiau išvardintų klausimų. Tai tikrai nėra išsamus probleminių klausimų sąrašas, o atsakius į pastaruosius ir daugelį kitų temos tyrimo dalyko klausimų, bendrovės komercinių paslapčių apsauga ir jos ypatumai tampa atvirais tolimesnėms mokslinėms diskusijoms, įgyja reikšmę teisės mokslo specialistams, taip pat ir praktikams, ieškantiems optimalių būdų ir priemonių saugant bendrovės pramoninės nuosavybės objektus. Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Tyrimo tikslas yra kritiškai įvertinti bendrovės komercinių paslapčių apsaugą Lietuvoje. Tai reiškia, jog siekiama ištirti pagrindinius bendrovės komercinių paslapčių apsaugos elementus: nustatyti komercinių paslapčių apsaugos objektus ir tinkamą komercinių paslapčių apsaugos įgyvendinimo mechanizmą šalyje, detalizuoti komercinių paslapčių apsaugos praktinio pritaikymo galimybes, o taip pat, remiantis sistemine–teorine teisės aktų analize bei jurisprudencijos pavyzdžiais, patvirtinti arba paneigti hipotezę, jog bendrovės informacijos apsauga komercinių paslapčių forma yra efektyvi, lengvai įgyjama ir lengvai užtikrinama teisinė pramoninės nuosavybės objektų apsaugos forma, kurios panaudojimo galimybės ir tinkama apsauga priklauso nuo teisės aktuose formuluojamų kriterijų visumos bei atitinkamų valstybės institucijų (pagrinde teismų) gebėjimo pripažinti ir užtikrinti pramoninės nuosavybės objektų apsaugą. Siekiant tyrimo tikslo ir rezultatų, darbe keliami šie uždaviniai: • atskleisti formaliosios teisės informacijai keliamus kriterijus, kuri galėtų būti pripažįstama bendrovės komercinėmis paslaptimis; • identifikuoti tinkamus bendrovės komercinių paslapčių apsaugos objektus; • išanalizuoti bendrovės komercinių paslapčių, kaip specialios pramoninės nuosavybės apsaugos formos, taikymo galimybes ir ribas; • nustatyti bendrovės komercinių paslapčių vietą ir santykį kitų pramoninės nuosavybės apsaugos formų atžvilgiu; • nustatyti teisinius pareigos saugoti bendrovės komercines paslaptis atsiradimo pagrindus; • konkretizuoti tinkamus bendrovės komercinių paslapčių apsaugos būdus ir priemones, išanalizuoti komercinių paslapčių apsaugos specifiką civilinių ir darbo teisinių santykių kontekste; • įvardinti tarptautinio ir regioninio pobūdžio teisės aktus reglamentuojančius komercinių paslapčių apsaugą tarptautiniu ir regioniniu lygmenimis; apžvelgti bendrovės komercinių paslapčių apsaugos ypatumus JAV; • įvertinti Lietuvos komercinių paslapčių apsaugos teisinio reglamentavimo ir jurisprudencijos atitikimą tarptautinei ir regioninei teisei; • išanalizuoti civilinės atsakomybės bendrovės komercinių paslapčių apsaugos pažeidimų atvejais taikymo ypatumus. Darbo naujumas ir tyrimų apžvalga. Darbe pateikiamas bendrovės komercinių paslapčių apsaugos tyrimas ir tyrimo pagrindu gauti rezultatai yra pirmoji Lietuvoje disertacija, kurioje formalaus teisinio reglamentavimo, teisinių doktrinų požiūriais yra analizuojami ne tik bendrovės komercinių paslapčių objektai ir jų apsauga, tačiau kartu atskleidžiamos bendrovės komercinių paslapčių apsaugos sampratos ir teisinių prielaidų teorijos, analizuojamas poreikis saugoti konfidencialią bendrovės informaciją komercinių paslapčių apsaugos forma, pateikiamas bendrovės komercinių paslapčių santykis kitų pramoninės nuosavybės apsaugos formų atžvilgiu, įvardijamas tinkamas komercinių paslapčių apsaugos įgyvendinimo mechanizmas ir konkrečios priemonės tikslui realizuoti. Darbe plačiai remiamasi temos tyrimo šaltiniais – teisės aktais, teisės doktrinomis, autoritetingų teisės žinovų nuomonėmis, požiūriais ir pozicijomis, taip pat ieškoma jas pagrindžiančių ar paneigiančių argumentų teismų praktikos pavyzdžiuose. Disertacijos tyrimo dalykui priskirtų klausimų sisteminė analizė, kompleksinis požiūris į tyrimo dalyką leido darbo autoriui kritiškai vertinti įvairias, pasauliniu mastu egzistuojančiais bendrovės komercinių paslapčių apsaugos sampratas ir prielaidų teorijas. Darbo pabaigoje formuluojamos išvados, pateikiami pasiūlymai ir rekomendacijos kaip spręsti išryškėjusias problemas, kurios gali būti panaudojamos praktikoje, teisėkūros procesuose, teisės taikymo ir aiškinimo institucijų darbe, tolesnio plėtojimo tendencijos ir perspektyvos. Manytina, tyrimo rezultatai svarbūs Lietuvos mokslinei teisės doktrinai ir gali būti panaudoti pedagoginėje ir edukacinėje veikloje. Bendrovės komercinių paslapčių apsauga nėra plačiai nagrinėjama tema. Pastarąja tematika, 2004 metų pradžioje išskirtini tik keletas straipsnių, publikuotų teisininkams skirtuose žurnaluose, periodinėje spaudoje, internete, taip pat pavieniai komentarai, kuriuos pateikia civilinės ar darbo teisės šakų praktikos žinovai. Tai Lietuvos autorių – A. Ponomariovo, V. Guobio, U. Pėdnyčios, A. Laurinavičienės, M. Pranckevičiaus darbai bendrovės komercinių paslapčių apsaugos tematika. Per pastaruosius ketverius metus atsirado papildomų darbų, kurie vienu ar kitu aspektais, sietini su nagrinėjamos temos dalyku. Tai – K. Čeridničenkaitės, M. Šimkūno, T. Bagdanskio, U. Petrauskaitės, M. Badaro, S. Matelio ir kitų autorių darbai. Ryškėjanti tendencija, jog vis daugiau Lietuvos teisininkų imasi nagrinėti bendrovės komercinių paslapčių apsaugos aktualijas, leidžia manyti, jog didėja poreikis aktyviai domėtis bendrovės pramoninės nuosavybės objektų apsauga, apsaugos taikymo galimybėmis Lietuvoje ir už jos ribų. Ypatingai džiugina, jog atlikti plataus mąsto tyrimai, kuriais siekiama konstatuoti esamą pramoninės nuosavybės objektų apsaugos būklę Lietuvoje, atspindėti šalies bendrovių požiūrį dėl pramoninės nuosavybės objektų apsaugos, atskleisti kitus bendrovės komercinių paslapčių apsaugos taikymo praktinius aspektus. Paminėtini 2007 metais advokatų kontoros „Norcous ir Partneriai“ atliktas ir 2007 m. spalio 24 d. konferencijos metu pristatytas tyrimas (ekspertinės apklausos išvados) dėl paslapčių apsaugos Lietuvos įmonėse, bendrovės „IBM Lietuva“ bei visuomenės nuomonės bei rinkos tyrimų centro „Vi