Matkevičius, Algirdas

Bendrovės komercinės paslaptys laikytinos nematerialiu bendrovės turtu, kurio įforminimui ir apsaugai taikytinos specialios teisinės procedūros. Komercinių paslapčių apsaugos specifiką lemia konfidencialios informacijos turinio ypatumai, taip pat informacijos savininko ar kito asmens, kuriam informacijos savininkas ją (informaciją) yra patikęs, pareiga savarankiškai imtis teisinių, fizinių, organizacinių, techninių ir kitokio pobūdžio priemonių informacijos apsaugai užtikrinti. Net ir tinkamai nustačius teisinį komercinių paslapčių apsaugos režimą bendrovėje, esant teisės pažeidimų (konfidencialios informacijos nutekėjimo ar paviešinimo) atvej ams, kyla civilinės atsakomybės taikymo problema. Problemų kyla dėl pažeistų teisių gynimo būdų stokos, ribotų nuostolių įvertinimo, apskaičiavimo galimybių, netesybų (baudos), kaip sutartinės civilinės atsakomybės, taikymo formos nustatymo tikslingumo, kitų aktualių civilinės atsakomybės taikymo klausimų. Verta atminti, jog paprastai, esant pažeidimams dėl bendrovės komercinių paslapčių apsaugos, kartu su civiline atsakomybe darbuotojams taikytina ir drausminė atsakomybės rūšis. Tačiau konfidencialumo sutartis (susitarimas dėl bendrovės komercinių paslapčių apsaugos) laikytina civilinės teisės sutartimi nepriklausomai nuo sutarties šalių teisinės padėties ar statuso. Net ir tada, kai konfidencialumo sutartis sudaryta tarp bendrovės (darbdavio) ir darbuotojo, ji laikytina civilinės teisės sutartimi ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos tokiems susitarimams nėra taikytinos. Antra vertus, bendrovės darbuotojai ne visais atvejais tampa atsakovais dėl bendrovės komercinių paslapčių apsaugos pažeidimų. [...].

Bendrovės konfidencialios informacijos apsaugą užtikrina įstatymai. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas nustato pareigą bendrovės vadovui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams saugoti bendrovės komercines paslaptis, kurias šie asmenys sužinojo eidami pareigas. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas įpareigoja šalis neatskleisti arba nenaudoti savo tikslais konfidencialios informacijos, gautos iš kitos šalies derybų metu. Vienas iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimo atvejų, numatytų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, yra komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad įmonės konfidencialią informaciją kuo puikiausiai saugo įstatymas. Tačiau remiantis vien minėtais įstatymų straipsniais susiduriama su praktine įrodinėjimo problema – ar buvo nusižengta anksčiau minėtoms įstatymų nuostatoms? Reikia atsakyti į klausimą, kokio turinio informacija sudaro bendrovės konfidencialią paslaptį arba kas yra bendrovės komercinės paslapties objektas. Nusistovėjusi tam tikrų žinių ar informacijos neatskleidimo praktika nebus tinkamas įrodymas, kad pažeista konfidencialumo pareiga. Remiantis vien galiojančiais įstatymais, saugančiais bendrovės konfidencialią informaciją, nėra paprasta identifikuoti teisės pažeidimą, pašalinti jo pasekmes. Siekiant užtikrinti informacijos konfidencialumą bendrovėje reikalinga atitinkama sistema, kuri padėtų kryptingai ir pagrįstai saugoti bendrovės konfidencialią informaciją. Paprastai bendrovėse sudaromas informacijos, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi, sąrašas. Atsižvelgiant į teisės normų keliamus reikalavimus į tokį sąrašą galėtų pakliūti bendrovės rinkodaros strategija, receptūros, technologijos, darbo organizavimas, žinios apie partnerius, sutartys ir kita bendrovės informacija.