Stasiukynas, Andrius

Šioje disertacijoje siekiama nustatyti organizacijų atsparumo valdymo ir neapibrėžtumo sąlygų sąveiką bei pateikti Lietuvos viešojo sektoriaus centrinės valdžios organizacijų atsparumo valdymo modelį neapibrėžtumo sąlygomis. Tyrime remiamasi „bounce back“ atsparumo sampratos požiūriu, kuris labiau atspindi Lietuvos viešojo sektoriaus centrinės valdžios organizacijų veiklos kontekstą, kuriame pagrindinis atsparumo valdymo tikslas yra sugrįžti į veiklos balanso sąlygas. Atsižvelgiant į moksliniuose tyrimuose stokojamą neapibrėžtumo sąlygų operacionalizavimą, disertacijoje neapibrėžtumo sąlygos apibrėžiamos pasitelkiant informacijos valdymo (angl. contingency) požiūrį, kuris remiasi aplinkos neapibrėžtumo matrica, atnaujinta apjungiant informacijos apdorojimo ir organizacijos informacijos teorinius aspektus. Empirinio tyrimo metu analizuojama aplinkos ir organizacijos valdymo procesų sąveika su organizacijų atsparumu. Empirinis tyrimas suformuotas taikant mišrią tyrimo metodologiją: remiantis kokybinio tyrimo rezultatais papildytas konceptualusis organizacijų atsparumo valdymo modelis, kuris empiriškai patikslintas ir patvirtintas kiekybine priežastinių ryšių analize. Pateiktas modelis pasižymi praktine verte ir gali būti taikomas viešojo sektoriaus centrinės valdžios organizacijų veikloje siekiant stiprinti jų gebėjimus valdyti atsparumą ir veikti neapibrėžtumo sąlygomis.

Tyrimai rodo, kad NVO geba teikti lanksčias ir inovatyvias paslaugas, kurios dažnai labiau atitinka pažeidžiamų asmenų poreikius, palyginti su tradicinėmis valstybinėmis institucijomis. Tačiau taip pat pabrėžiama, kad šios organizacijos dažnai susiduria su finansavimo, žmogiškųjų išteklių, bendradarbiavimo ir administraciniais iššūkiais – pastarieji riboja jų veiklos galimybes. Nors NVO veikla socialinės apsaugos srityje buvo išsamiai tirta užsienio šalyse, Lietuvoje ir ypač regioniniu lygmeniu jų galimybės dar nėra iki galo ištirtos. Kadangi skurstančių ir socialinėje atskirtyje esančių asmenų skaičius didėja, reikalingas aktyvus NVO įsitraukimas. Vilniaus mieste, kur koncentruojasi didelė dalis šalies gyventojų, egzistuoja nemažai specifinių socialinių problemų. Dėl šios priežasties NVO, teikdamos paslaugas nepasiturintiems asmenims, užpildo svarbią funkcinę nišą. NVO veiklos specifika leidžia veikti efektyviau nei tai gali padaryti valstybiniame sektoriuje veikiančios įstaigos. Visgi, tinkamam šio potencialo išnaudojimui reikalingas nuoseklus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, taip pat reikiami resursai. Dėl šių priežasčių tyrimas, skirtas NVO galimybėms teikti viešąsias socialines paslaugas nepasiturintiems asmenims Vilniaus mieste, yra aktualus mokslo ir praktiniu požiūriu. Tyrimo problema kyla dėl NVO veiklos galimybių ir iššūkių Vilniaus mieste, kur didėjantis socialinių paslaugų poreikis reikalauja efektyvių ir inovatyvių sprendimų. Nepasiturintys asmenys – tai socialinė grupė, kuriai reikalinga įvairi pagalba. Nepaisant NVO pastangų, jų veiklą dažnai riboja įvairūs iššūkiai. Tyrimo tikslas – ištirti nevyriausybinių organizacijų galimybes teikti viešąsias socialines paslaugas nepasiturintiems asmenims Vilniaus mieste. Uždaviniai: (1) išnagrinėti NVO teikiamų viešųjų paslaugų teorines prielaidas; (2) ištirti socialinių paslaugų, teikiamų nepasiturintiems asmenims, ypatumus; (3) išnagrinėti teikiamų socialinių paslaugų Vilniaus miesto savivaldybėje spektrą ir teisinius pagrindus; (4) ištirti Vilniaus miesto savivaldybės NVO galimybes ir ribojančius veiksnius teikiant viešąsias socialines paslaugas nepasiturintiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybėje. Tyrimo tipas – atvejo analizė, orientuota į NVO veiklos specifiką Vilniaus mieste. Atliktas kokybinis tyrimas, panaudojant pusiau struktūruotą interviu ir kokybinę turinio analizę. Tyrime dalyvavo 12 informantų: 6 NVO atstovai iš organizacijų, dirbančių su skirtingomis tikslinėmis grupėmis; 6 savivaldybės atstovai, dirbantys socialinių paslaugų valdymo srityje. Interviu atlikti 2025 m. vasario–kovo mėn. Analizuojant teorines prielaidas, paaiškėjo, kad NVO vaidmuo kyla iš valstybinio, rinkos ir pilietinės visuomenės modelių susikirtimo. Nors klasikiniu požiūriu valstybė laikoma pagrindine socialinių paslaugų teikėja, naujosios viešosios vadybos idėjos bei valdžios tinklų teorija akcentuoja partnerystę su NVO ir kitais subjektais; siekiama didesnio paslaugų efektyvumo. Priklausomai nuo požiūrio, NVO yra griežto biurokratinio aparato alternatyva – jie laikytini tarpininkais tarp bendruomenės poreikių ir valstybės išteklių. Socialinės paslaugos nepasiturintiems skiriasi savo forma – jos gali būti teikiamos gyvai, nuotoliniu būdu arba mobiliomis komandomis, – tačiau visur susiduriama su panašiomis kliūtimis: finansų ribotumu, problemomis valdant personalą, instituciniais ir teisiniais apribojimais, bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis trūkumu, nepasiturinčių asmenų stigmatizacija. Nepaisant šių barjerų, labiausiai pažeidžiami žmonės gauna reikalingą pagalbą būtent per NVO. Socialinių paslaugų, teikiamų nepasiturintiems asmenims, ypatumai apima paslaugų teikimo būdų įvairovę, teritorinį prieinamumą, tikslinių grupių identifikavimą, administracinį registracijos procesą ir išskirtinį NVO vaidmenį. Šie elementai glaudžiai susiję tarpusavyje. Vilniaus miesto savivaldybėje socialinių paslaugų spektrą sudaro bazinių poreikių tenkinimas (nemokamas maitinimas, nakvynės namai, higienos paslaugos), įgalinimo paslaugos (konsultacijos, socialinių įgūdžių ugdymas, psichosocialinė pagalba), taip pat integracinės paslaugos (reabilitacija, užimtumo veiklos, finansinis raštingumas). Nors tokia socialinių paslaugų struktūra teoriškai remiasi LR Socialinių paslaugų įstatymu, katalogu ir akreditacijos taisyklėmis, praktikoje jų teikimas yra apsunkintas dėl griežtų normatyvų (pavyzdžiui, paslaugos „tilpimas“ į numatytą teisinį reikalavimą). Šis aspektas nesiderina su realių nepasiturinčių asmenų poreikių įvairove – paslaugų įvairovė plečiasi, tačiau griežti teisiniai reikalavimai riboja socialinių paslaugų teikimo lankstumą ir kūrybiškumą. Nors NVO Vilniuje laikomos lanksčiomis socialinių paslaugas nepasiturintiems asmenims teikiančioms organizacijomis, jų veikloje esama nemažai ribojančius veiksnių. Tyrimo metu buvo įvardinti šie ribojantys veiksniai: finansavimo iššūkiai ir tęstinumo stoka; kvalifikuotų darbuotojų ir savanorių trūkumas; žemi atlyginimai bei menkos kompetencijų tobulinimo galimybės; biurokratiniai iššūkiai; teisiniai reikalavimai, ribojantys NVO kūrybiškumą; menkas NVO įtraukimas į strateginį planavimą ir lygiavertiškumo stygius bendradarbiaujant su savivaldybėmis; per menkas teikiamų socialinių paslaugų lankstumas; tarpusavio konkurencija tarp NVO ir silpna jų tinklaveika; visuomenės nuostatos, stereotipai; ribotas privataus sektoriaus ir skaitmeninių sprendimų įtraukimas.

Lietuvoje projektinis valdymas dar nėra itin plačiai taikomas viešajame sektoriuje, tačiau įvairūs pavyzdžiai rodo, jog jis gali būti naudingas siekiant aukštesnės kokybės rezultatų. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija pradėjo taikyti projektinio valdymo principus ir instrumentus, siekdama didinti institucijos veiklos efektyvumą. Tarptautiniu mastu atlikti tyrimai rodo, kad projektinio valdymo metodų taikymas viešajame sektoriuje gali padidinti projektų sėkmės rodiklius. Organizacijos, taikančios projektinio valdymo metodikas, pasiekia didesnį projektų sėkmės rodiklį, palyginti su tomis, kurios jų netaiko. Laikomasi nuomonės, jog projektinio valdymo metodų taikymas viešajame sektoriuje gali pagerinti paslaugų kokybę ir efektyvumą, o taip pat teigiama, kad projektinio valdymo praktikos prisideda prie organizacijų tobulėjimo pokyčių atžvilgiu. Nepaisant šių įžvalgų, Lietuvoje vis dar trūksta išsamių tyrimų, kurios sistemingai palygintų skirtingų dydžių savivaldybių patirtį ir pateiktų lyginamąją analizę, kaip šios metodikos taikomos Lietuvos savivaldybėse. Todėl šiame darbe atliekama Vilniaus miesto, Klaipėdos rajono ir Druskininkų savivaldybių atvejų analizė prisidės prie projektinio valdymo taikymo viešajame sektoriuje teorijos ir praktikos plėtojimo. Magistro baigiamojo darbo tikslas – ištirti ir palyginti projektinio valdymo metodų taikymą Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Klaipėdos rajono ir Druskininkų savivaldybėse. Darbo uždaviniai: (1) išnagrinėti pagrindines projektinio valdymo metodikas, jų struktūrą ir klasifikavimo kriterijus, pritaikomus viešojo sektoriaus institucijose; (2) atskleisti, kaip projektinis valdymas padeda siekti veiklos efektyvumo viešojo valdymo institucijose ir su kokiais iššūkiais susiduriama šiame procese; (3) išanalizuoti Vilniaus miesto, Klaipėdos rajono ir Druskininkų savivaldybių patirtį taikant projektinio valdymo metodus; (4) atlikti lyginamąją analizę tarp Vilniaus miesto, Klaipėdos rajono ir Druskininkų savivaldybių projektinio valdymo metodų taikymo, nustatant esminius skirtumus, iššūkius ir rezultatus, kuriuos šios savivaldybės pasiekė taikydamos projektinio valdymo metodikas. Atliktas kokybinis tyrimas, panaudojant pusiau struktūruotą interviu ir kokybinę turinio analizę. Tyrime dalyvavo 12 informantų, po 4 iš kiekvienos savivaldybės. Interviu atlikti 2025 m. kovo mėn. Išnagrinėjus projektinio valdymo teorinius pagrindus galima teigti, kad projektinio valdymo metodai yra sistemingai taikomų priemonių, procesų ir praktikų rinkinys, skirtas planuoti, vykdyti, stebėti ir užbaigti projektus siekiant nustatytų tikslų. Projektinio valdymo metodų įvairovė leidžia pasirinkti tinkamiausią metodą pagal konkretaus projekto poreikius viešajame sektoriuje. Šie viešajame sektoriuje padeda efektyviau paskirstyti išteklius, aiškiau formuluoti tikslus, gerinti komandos darbą, valdyti rizikas, skatinti inovacijas bei gerinti piliečių aptarnavimą. Viešojo sektoriaus projektinio valdymo iššūkiai apima nefunkcionaliomis organizacinėmis struktūromis pagrįstą projektų integraciją, ribotas vadovų ir darbuotojų kompetencijas, silpną komandos įsitraukimą, prastai veikiančią komunikaciją, politinių ir organizacinių veiksnių įtaką, projektų planavimo ir užbaigimo trūkumus, pasipriešinimą pokyčiams bei technologinės infrastruktūros stoką. Be to, dažnai pasitaiko neaiškiai apibrėžti tikslai, projekto apimties keitimai, netinkamas rizikos valdymas ir neįmanomi terminai, kurie apsunkina projekto įgyvendinimą. Empirinio tyrimo rezultatų analizė leidžia teigti, kad Vilniaus miesto savivaldybėje prioritetas teikiamas projektų portfelių valdymui, integruojant PRINCE2 ir PMBOK metodikas bei siekiant išvengti didelės apimties projektų persidengimų. Klaipėdos rajono savivaldybėje, kurioje nuosekliai diegiamas PMBOK paremtas modelis, projektų valdymo kultūra yra gana pažengusi - savivaldybėje organizuojami mokymai, intensyviai naudojami įrankiai, formuojami rizikų registrai; pats projektinis valdymas yra pasiekęs brandą. Tuo tarpu Druskininkų savivaldybė dar tik kuria sistemingus projektinio valdymo pagrindus, planuojant diegti skaitmeninę sistemą po poreikių nustatymo. Tyrimas parodė, kad savivaldybės projektinio valdymo patirtį bei įrankių pasirinkimą lemia jų dydis, finansiniai ištekliai ir organizacinis pasirengimas, tačiau visos trys savivaldybės siekia padidinti projektinio valdymo efektyvumą. Atlikus lyginamąją analizę tarp trijų skirtingo dydžio savivaldybių taikant projektinio valdymo metodus, galima teigti, kad Vilniaus miesto savivaldybė, turėdama didžiausią projektų apimtį, koncentruojasi į portfelių valdymą, kelis metodus jungiant į vieningą struktūrą, užtikrinančia aiškų atsakomybių paskirstymą. Klaipėdos rajono savivaldybė išsiskiria dinamišku PMBOK diegimu, intensyvia darbuotojų mokymo sistema ir dėmesiu komandinio darbo principams. Druskininkai – mažiausia iš šių savivaldybių – akcentuoja poreikį sukurti integruotą skaitmeninę sistemą, kol kas neapsisprendžiant dėl konkrečios metodikos.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas Lietuvos savivaldos sistemos tobulinimas, atliekama tiesioginių seniūnų rinkimų atvejo analizė. Darbo tikslas – ištirti tiesioginių seniūnų rinkimų Lietuvoje galimybes ir įgyvendinimo trikdžius. Siekiant šio tikslo, iškeliami keturi uždaviniai: ištirti teorines tiesioginių seniūnų rinkimų prielaidas, išanalizuoti jų teisinį pagrindą Lietuvoje, aptarti Latvijos ir Lenkijos praktiką bei atlikti empirinį tyrimą suinteresuotųjų šalių požiūriui nustatyti. Teorinėje darbo dalyje remiamasi Naujosios viešosios tarnybos (NVT) teorija, kuri pabrėžia piliečių įgalinimą, demokratinį dalyvavimą ir tarnystę viešajam interesui. Analizuojama, kaip seniūno institucija gali būti stiprinama per atstovavimo, atsakomybės ir įtraukties principus. Teisinėje analizėje apžvelgiamas galiojantis Vietos savivaldos įstatymas, 2019 m. seniūnų rinkimų įstatymo projektas bei jų atitikimas Konstitucijai ir ES teisės nuostatoms. Lyginamojoje dalyje aptariami Latvijos ir Lenkijos modeliai, leidžiantys įvertinti skirtingų formų seniūnų rinkimų patirtį. Empirinėje dalyje atlikti pusiau struktūruoti interviu su aštuoniais informantais – seniūnais, savivaldybių politikais, administracijos darbuotojais, Seimo nariais ir bendruomenių atstovais. Tyrimas parodė, kad dauguma informantų palaiko tiesioginių rinkimų idėją, tačiau akcentuoja būtinybę aiškiai reglamentuoti seniūnų įgaliojimus, finansinį savarankiškumą bei užtikrinti administracinį pasirengimą. Pastebėta, kad gyventojų dalyvavimo formos – tokios kaip sueigos ar konsultacijos – dažnai lieka simbolinės, jei neparemtos institucinėmis paskatomis ir realiomis galimybėmis. Tyrimo rezultatai rodo, kad seniūnų tiesioginiai rinkimai gali sustiprinti vietos demokratiją ir bendruomeniškumą, tačiau jų įgyvendinimas turi būti paremtas nuosekliu teisiniu, politiniu ir administraciniu pasirengimu. Darbas gali būti naudingas viešojo administravimo praktikams, politikos formuotojams ir mokslininkams, svarstantiems decentralizacijos kryptis bei pilietinės visuomenės stiprinimo galimybes.

Pastaruoju metu aiškiai pradedama suprasti, kad sveikatos priežiūros sektorius, o ypač ligoninės, savo kuriama tarša netiesiogiai kenkia visuomenės sveikatai ir tuo pačiu didina sveikatos priežiūros paslaugų poreikį. Atsižvelgiant į tai, kad vis labiau pripažįstamas sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų veiklos poveikis aplinkai, būtina apie tai kalbėti ir gilintis į galimybes keisti esamą situaciją, nes tvarus vystymasis ir sveikata tarpusavyje yra glaudžiai susiję. Todėl buvo iškelta pagrindinė tyrimo problema – kokios aplinkos tvarumo vystymo galimybės sveikatos priežiūros VšĮ RVUL organizacijos veikloje? Tyrimo objektas – tvarus organizacijos vystymas. Šio tyrimo tikslas yra ištirti tvaraus vystymosi galimybes aplinkos tausojimo aspektu sveikatos priežiūros VšĮ RVUL organizacijoje. Taip pat buvo iškelti ir tyrimo uždaviniai: išnagrinėti tvaraus organizacijų vystymosi teorines prielaidas, išanalizuoti organizacijų tvaraus vystymo gerąsias patirtis aplinkos tausojimo aspektu, ištirti viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros organizacijų veiklas aplinkos tausojimo aspektu, atlikti empirinį tyrimą ištiriant tvaraus vystymosi galimybes sveikatos priežiūros VšĮ RVUL organizacijoje aplinkos tausojimo aspektu. Tyrimo metodika: mokslinės literatūros loginės analizės ir sintezės metodu išanalizuotos tvaraus vystymosi bei tvarios organizacijos samprtatos, pusiau struktūruotas interviu ir anketinė apklausa. Kiekybinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad, daugumos darbuotojų nuomone, įstaigoje taikomos šios tvaraus vystymosi priemonės: atsižvelgiama į darbuotojų sveikatą ir saugą, į lygias darbuotojų teises, atsižvelgiama į valgyklos aptarnavimo ir maisto tiekimo/maitinimo valdymą, atsižvelgiama į atliekų tvarkymą ir perdirbimą. Tuo tarpu tvarumo vystymuisi didžiausią teigiamą įtaką turi technologiniai pokyčiai, vadovų palaikymas, esama organizacinė kultūra. Kokybinio tyrimo metu išsiaiškinta, kad įstaiga tausoja aplinką, yra vykdomi žalieji pirkimai, taupiai ir racionaliai naudojamos priemonės ir ištekliai. Didelę reikšmę įstaigos tvarumo vystyme turi kokybiškų medžiagų ir priemonių pirkimas ir racionalus jų naudojimas, darbo ir valdymo procesų optimizavimas, taikant tvarumo priemones, taupomi ligoninės ištekliai, gerinamas darbo procesas ir racionalus farmakologinių priemonių pasiskirstymas ligoninėje. Iššūkiai su kuriais įstaiga susiduria tvaraus vystymosi atžvilgiu yra: ribotos finansinės galimybės, išoriniai įvykiai ir vidinės įstaigos problemos, konkurencijos nebuvimas žaliųjų pirkimų srityje, patikimų partnerių stygius. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei siūlymai dėl tvaraus vystymosi įstaigoje galimybių gerinimo aplinkos tausojimo aspektu.

Magistro baigiamajame darbe analizuojami ir vertinami Alytaus ir Vilniaus dalyvaujamojo biudžeto proceso panašumai ir skirtumai. Pirmoje dalyje, pateikiama teorinė mokslinės literatūros analizė apie piliečių dalyvavimo ir dalyvaujamo biudžeto esmę ir sampratą, aptariamas piliečių dalyvavimas sprendimų priėmimo sprendimuose savivaldos lygmeniu. Pateikiama dalyvaujamojo biudžeto samprata. Antroje dalyje analizuojama dalyvaujamo biudžeto raiška. Trečioje darbo dalyje pateikiama tyrimo metodologija ir kokybinio tyrimo aprašomoji dalis. Ketvirtoje, analitinėje darbo dalyje, taikant lyginamosios analizės metodą atlikta Alytaus ir Vilniaus miestų dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimo lyginamoji analizė, pateikiami struktūrizuoto interviu metodo rezultatai, pateikiamos išvados bei pasiūlymai.

Magistro baigiamajame darbe analizuojama aktuali pirminės sveikatos priežiūros kokybės tematika. Pirmoje darbo dalyje aptariama pirminės sveikatos priežiūros sektoriaus ypatumai, struktūra ir funkcijos. Pateikiama Lietuvos sveikatos sistemos klasifikacija. Išskiriami priminės, antrinės ir tretinės sveikatos priežiūros aspektai. Šio skyriaus sekančiuose skyriuose išsamiai aptariama sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, pateikiamos sveikatos kokybinės charakteristikos. Remiantis užsienio ir lietuvių autoriais apibrėžiama kokybė, sveikatos priežiūros paslaugos kokybė. Remiantis PSO. Europos tarybos ir kitais autoriais aptariami sveikatos priežiūros kokybės dimensijos: efektyvumas, veiksmingumas, našumas, optimalumas, priimtinumas ir teisingumas, teisėtumas ir kiti. Antroje darbo dalyje pateikiami ir aptariami sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų kokybės vertinimo modeliai. Šio skyriaus poskyryje plačiai analizuojami modeliai ir jų charakteristikos. Taip pat sekančiame poskyryje pateikiami tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse atlikti klientų pasitenkinimo tyrimai sveikatos kokybės srityje. Atlikus teorinę analizę, pristatomas darbo autorės sukurtas teorinis pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimo modelis. Trečioje dalyje pristatoma empirinio tyrimo metodologija, tyrimo strategija, tyrimo organizavimo etapai, duomenų rinkimo metodai. Trumpai pristatoma Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro veikla. Sekančiame poskyryje pateikiami tyrimo rezultatai, kurie apibendrinti ir pateikiami diagramose. Pateikiamos išvados ir rekomendacijos.

Viešajam valdymui energetikos sektoriuje įtakos turi tarptautiniai įsipareigojimai, ketvirtoji pramonės revoliucija bei viešojo valdymo raidos tendencijos Visa tai kuria lanksčios energetikos sistemos, aktyvesnio visuomenės įsitraukimo, viešojo intereso apsaugos, klimato kaitos mažinimo ir inovacijų poreikį, kurį užtikrintų tradicinio viešojo valdymo pertvarkymas į sumanųjį Mokslinėje literatūroje išskirtos sumaniojo viešojo valdymo atskleidžia viešųjų institucijų prisitaikymą prie aplinkos pokyčių, formuojant atitinkamus įgūdžius, žinias bei kompetencijas, tačiau tik iš dalies yra nukreiptos į visuomenės ir energetikos sistemos transformaciją Disertacinis darbas skirtas išsiaiškinti, kokie viešojo valdymo veiksniai didina Lietuvos energetikos sektoriaus veiksmingumą Atlikta mokslinės literatūros analizė leido identifikuoti, kad energetikos sektoriaus veiksmingumui svarbu užtikrinti visų susijusių sistemų (viešojo valdymo, energetikos ir visuomenės) pokyčius, nustatant požymius, būtinus kiekvienos sistemos pažangai bei suformuojant sumanųjį viešojo valdymo energetikos sektoriuje modelį Parengtas metodologinis instrumentas sudarė prielaidas sumaniojo viešojo valdymo veiksnių energetikos sektoriuje, reikšmingumams nustatyti, kurie yra svarbūs modeliuojant sumanųjį viešąjį valdymą Lietuvos energetikos sektoriuje, siekiant energetikos sektoriaus veiksmingumo.

Baigiamajame darbe apžvelgiamos Užimtumo tarnybos paslaugų teikimo ir aptarnavimo kokybės tobulinimas. Aptarnavimo telefonu kokybės vertinimo analizė atskleidė Šiaulių miesto Užimtumo tarnybos tobulintinas vietas. Temos aktualumas pasižymi tuo, kad aptarnavimo kokybės tobulinimas vis labiau akcentuojamas ir yra prioritetas projektų sąraše. Darbo problema - kokie veiksniai įtakoja Šiaulių miesto Užimtumo tarnybos gyventojų aptarnavimo paslaugų teikimo ir aptarnavimo telefonu kokybę? Darbo tikslas – ištirti gyventojų aptarnavimo telefonu teikiamų paslaugų tobulinimo galimybes Šiaulių miesto Užimtumo tarnyboje. Darbo uždaviniai: 1. Ištirti gyventojų aptarnavimo viešosiose įstaigose teorines prielaidas. 2. Išnagrinėti gyventojų aptarnavimo kokybės viešosiose įstaigose tobulinimo tendencijas. 3. Išanalizuoti gyventojams teikiamas paslaugas Užimtumo tarnyboje. 4. Atlikti empirinį tyrimą ištiriant gyventojų aptarnavimo telefonu tobulinimo galimybes Šiaulių miesto Užimtumo tarnyboje. Tyrimui atlikti naudotas kiekybinis metodas – anoniminė Šiaulių miesto Užimtumo tarnybos klientų anketinė apklausa. Tyrimo rezultatai atskleidė tobulintinas vietas Šiaulių miesto Užimtumo tarnyboje paslaugas teikiant telefonu, darbuotojų aptarnavimo kompetenciją, spragas siekiant aukštesnių įvertinimų. Pateikiamos išvados, apžvelgiant kokybės vadybos vertinimo modelius, palyginami dveji po reorganizacijos veiklos metai, apžvelgiami Užimtumo tarnybos aptarnavimo nuostatai. Pateikiamos rekomendacijos, kuriose nurodomi galimi sprendimų variantai, siekiant geresnio aptarnavimo bei klientų teigiamų vertinimų. Darbą sudaro teorinė dalis, metodologija, tyrimo rezultatai ir analizė

Viešojo sektoriaus veikloje vis dažniau galime išgirsti projektų valdymo sąvoką. Lietuvos Respublikai įstojus į Europos Sąjungą, atsirado daugiau galimybių gauti finansavimą visuomenės poreikių gerinimui iš įvairių paramos fondų, taip savivaldybių veikloje neatsiejamu nuo kitų savivaldos procesų tapo projektų valdymas. Iki tol praktikoje labiau žinomi buvo tik privačiame sektoriuje įgyvendinami projektai, o viešojo sektoriaus projektų valdymas iki šiol mažai nagrinėjamas. Viešajame sektoriuje įgyvendinamų projektų nauda tiesiogiai siejasi su visuomene, jos poreikiais, todėl labai svarbu šią sritį tobulinti.