Stasiukynas, Andrius

Paslaugų sektorius yra vienas sparčiausiai augančių ekonomikos segmentų, o jo sėkmė neatsiejama nuo žmogiškųjų išteklių. Paslaugų kokybę, kurią vartotojas (klientas) vertina pagal savo lūkesčių išpildymą, didžiąja dalimi lemia tiesiogiai su klientais dirbantys darbuotojai, todėl paslaugų vadyba neatskiriamai susijusi su žmogiškųjų išteklių valdymu – darbuotojų atranka, jų kompetencijų ugdymu, darbo sąlygų organizavimu ir t.t. Analizuojant paslaugos esmę ir savybes, paslaugos struktūros (paketo) dedamąsias ir galimas teikimo spragas, išryškėja, kad žmogiškųjų išteklių valdymo sprendimai tiesiogiai nulemia (vartotojo) kliento patirtį. Paslaugų kokybės matavimo teorijos ir praktiniai taikymo įrankiai leidžia ne tik įvertinti, bet ir nuolat gerinti darbuotojų kuriamą vertę organizacijai bei jos klientams. Taip užtikrinamas ne tik paslaugų kokybės tęstinumas, bet ir organizacijos tvari veikla. 1. Atskleisti paslaugos esmę ir apibrėžimo problematiką žmogiškųjų išteklių vadybos kontekste. 2. Supažindinti su paslaugos savybėmis, lemiančiomis paslaugų teikimo organizavimą ir darbuotojų veiklos ypatumus. 3. Pateikti žinių apie paslaugos struktūros (paketo) dedamąsias, akcentuojant darbuotojų vaidmenį jų užtikrinime. 4. Supažindinti su paslaugų kokybės matavimo teorijomis ir praktiniais taikymo aspektais, susijusiais su žmogiškųjų išteklių vadyba.

В статье анализируется институциональное развитие и эффективность деятельности Уполномоченного по правам человека в Казахстане после реформ 2021–2022 годов. Принятие Закона и последующего Конституционного закона об Уполномоченном способствовало укреплению его статуса и приближению к международным стандартам, таким как Парижские принципы. Существенное увеличение кадрового потенциала рабочего органа Уполномоченного - Национального центра по правам человека и создание региональных представительств значительно расширили доступ граждан к правозащитным механизмам. Статистический анализ обращений за 2020–2023 годы выявил не только общий рост их количества, но и диспропорциональное увеличение жалоб на действия следственных органов, судебные решения и нарушения прав осужденных, что указывает на сохраняющиеся системные проблемы. Вместе с тем рост обращений по вопросам трудовых прав, социального обеспечения и жилищных прав в основном соответствует увеличению общего числа жалоб. В статье отмечаются сохраняющиеся институциональные ограничения, включая рекомендательный характер заключений Уполномоченного и отсутствие ответственности за несвоевременное предоставление информации органами власти. Несмотря на умеренное улучшение международных индексов прав человека и верховенства права для Казахстана, для обеспечения устойчивого прогресса требуется дальнейшее совершенствование механизмов защиты прав и повышение результативности работы Уполномоченного.

Straipsnyje nagrinėjama kaip organizacijų vadybos priemonėmis valdyti organizacinį atsparumą kintančiomis neapibrėžtumo sąlygomis Lietuvos centrinės valdžios organizacijose. Darbe taikyta bounce back organizacinio atsparumo prieiga, atsparumo valdymo priemones skirstant į statinius (prieš neigiamą aplinko poveikį) ir dinaminius (po neigiamo aplinkos poveikio). Statiniai ir dinaminiai organizacinio atsparumo veiksniai papildyti informacijos ir žinių valdymo priemonėmis, remiantis kontingencijos teorijos prielaidomis, jog neapibrėžtumo sąlygos organizaciją paveikia per informacijos pakankamumą sprendimų priėmime. Ši teorinė prieiga panaudota priežastiniais ryšiais ištiriant Lietuvos centrinės valdžios organizacijų atsparumo valdymo veiksnius. Atlikus kiekybinį ranginės logistinės regresijos tyrimą, nustatyti veiksniai turintys poveikį organizacinio atsparumo valdymui: Kiekybinio tyrimo rezultatai patvirtino statistiškai reikšmingus ir teigiamus priežastinius ryšius tarp organizacinio atsparumo stiprėjimo ir 14 nepriklausomų kintamųjų iš 63 įtrauktų. Tarp išorinės aplinkos veiksnių išskirti santykiai su instituciniais partneriais bei vyriausybės narių kaitos ir veiklos prioritetų dinamika. Organizacijų statinio atsparumo priemonės teigiamai veikiančios organizacijos atsparumą yra veiklos valdymo skaitmenizavimas, daugialypė komunikacija ir informacijos panaudojimas sprendimų priėmimui. Dinaminio atsparumo priemonės didina atsparumą platesnio konteksto informacijos teikimu darbuotojams krizės atvejais, papildomi vadovų susitikimai bei vidurinės grandies vadovų vadovavimo kompetencijos. Tarp informacijos valdymo priemonių reikšmingais veiksniais tapo skaitmenizacijos, įvairių komunikacijos kanalų naudojimo ir duomenimis grįsto sprendimų priėmimo procesų stiprinimas. Žinių valdymo priemonės prisidedančios prie organizacinio atsparumo yra dalyvavimas tarptautiniuose tinkluose, žinių sklaida dokumentų bei gyvų susitikimų formatais ir sklandus vidinis žinių mainų procesas, laikantis teisinių reikalavimų. Tyrimo rezultatai atskleidžia kompleksinį organizacinio atsparumo priemonių taikymo pobūdį siekiant valdyti ir gerinti organizacijos atsparumą.

The prevailing complexity, complicated management, and communication tools have led to a situation in which cooperation between academics and practitioners has become essential for generating higher added value in science, management, and for the well-being of residents. In Marijampolė Municipality, efforts to improve social services involve greater collaboration between municipal institutions and non-governmental organizations (NGOs). These NGOs vary in terms of size, capacity, and the scope of their activities. Consequently, the municipal administration plays a pivotal role in organizing service provision and coordinating the entire network of service providers. However, greater attention to the coordination of this process and the application of good practices from abroad would likely improve cooperation between the municipality and NGOs, which would in turn improve the quality of social services provided. In order to reveal the potential for cooperation between the Marijampolė municipality and NGOs and to have a positive impact on the south-western region of Lithuania by developing a network of social services, Mykolas Romeris University (MRU) is implementing an applied research project entitled ‘Development of cooperation between the Marijampolė municipal administration and non-governmental organisations in the provision of social services (NGO4MSA)’.

The paper analyses the trends of organizational resilience management in Lithuanian central government institutions based on the “bounce-back” concept, examining the impact on the organization from both internal and external environments and incorporating the resulting uncertainty conditions conceptualized through the prism of the organization’s available information for decision-making. The results of an empirical qualitative study in the Lithuanian public sector suggest that performance deterioration in Lithuanian central government organizations arises from both the internal and the external environment. The study reveals that the strength and the frequency of these impacts are comparably similar in each environment, affecting organizational performance with regular and unexpected factors. Regular environmental influences tend to create conditions of moderate uncertainty, where information is either known and available or there is a constant demand for new information acquisition. Unexpected environmental influences tend to create high uncertainty conditions, where there is a persistent need for information in order to make decisions, escalating to not knowing what information is needed and where it can be obtained. Experts suggest that managing resilience and decision-making under uncertainty requires organizations to invest in information processing and communication, emphasizing free information flow and live, substantive communication between managers, adjusting provided information on the situation that is limiting or expanding it. Effective knowledge management and learning processes that help organizations adapt to changing conditions are best supported by personnel who possess institutional memory, suitable digitization of management information, and active engagement in national net-working (or international networking if no national equivalent exists). Inadequate preparation for periods of negative impact disrupts the organization’s information exchange, and the learning element becomes unmanageable, especially if the negative impact situations re frequent and unforeseen, depriving the organization of the necessary time to “take a breath, look back and learn, and consolidate learning.”.

The United Nations presented a global action plan of an integrated nature for sustainable development, and the role of cities is seen as central in efforts to implement these goals. Integrating city performance evaluation methods containing sustainability indicators is becoming increasingly popular. The United Nations and other international organizations and researchers analyze urban sustainability in the context of different countries. However, holistic assessment methods that can show if and to what extent a city is sustainable, measure its progress, and provide information for policy development are only just emerging. Our Synergies and Trade-offs Recommendation Method for Sustainable Cities and Communities (the STRICT method) proposes that country and city metrics are connected in multifaceted ways through tradeoffs and synergies. As a result of this analysis, city models and maps were created, and digital evidence-based recommendations were provided to urban and national policymakers based on the findings of the analysis. A 1% improvement in country success individual metrics led to a synergistic effect in 189 out of 219 city indicators (86.3%). The STRICT method suggests a notable impact of a country’s social, cultural, and political success on the city indicators.

In this article, based on international recommendations and scientific literature, the concept of multilevel governance, the features of crossectoral and multilayer governance are analysed, highlighting the advantages it creates, and the possible risks a ssociated with the involvement of different actors in decision making process. To better illustrate this in practice, the paper presents a case study of youth policy formulation and implementation in Lithuania, which can be considered as one of the most successful examples of multilevel governance in practice. The article aims to identify: how the youth policy framework fits into the concept of multilevel governance; what actors operate in this network; reveal why this particular area is identified as a good example of multilevel governance; and what has contributed to its implementation success.