Organizacinio atsparumo valdymas neapibrėžtumo sąlygomis Lietuvos viešajame sektoriuje
| Date | Volume | Issue |
|---|---|---|
2025 | 37 | 2 |
Straipsnyje nagrinėjama kaip organizacijų vadybos priemonėmis valdyti organizacinį atsparumą kintančiomis neapibrėžtumo sąlygomis Lietuvos centrinės valdžios organizacijose. Darbe taikyta bounce back organizacinio atsparumo prieiga, atsparumo valdymo priemones skirstant į statinius (prieš neigiamą aplinko poveikį) ir dinaminius (po neigiamo aplinkos poveikio). Statiniai ir dinaminiai organizacinio atsparumo veiksniai papildyti informacijos ir žinių valdymo priemonėmis, remiantis kontingencijos teorijos prielaidomis, jog neapibrėžtumo sąlygos organizaciją paveikia per informacijos pakankamumą sprendimų priėmime. Ši teorinė prieiga panaudota priežastiniais ryšiais ištiriant Lietuvos centrinės valdžios organizacijų atsparumo valdymo veiksnius. Atlikus kiekybinį ranginės logistinės regresijos tyrimą, nustatyti veiksniai turintys poveikį organizacinio atsparumo valdymui: Kiekybinio tyrimo rezultatai patvirtino statistiškai reikšmingus ir teigiamus priežastinius ryšius tarp organizacinio atsparumo stiprėjimo ir 14 nepriklausomų kintamųjų iš 63 įtrauktų. Tarp išorinės aplinkos veiksnių išskirti santykiai su instituciniais partneriais bei vyriausybės narių kaitos ir veiklos prioritetų dinamika. Organizacijų statinio atsparumo priemonės teigiamai veikiančios organizacijos atsparumą yra veiklos valdymo skaitmenizavimas, daugialypė komunikacija ir informacijos panaudojimas sprendimų priėmimui. Dinaminio atsparumo priemonės didina atsparumą platesnio konteksto informacijos teikimu darbuotojams krizės atvejais, papildomi vadovų susitikimai bei vidurinės grandies vadovų vadovavimo kompetencijos. Tarp informacijos valdymo priemonių reikšmingais veiksniais tapo skaitmenizacijos, įvairių komunikacijos kanalų naudojimo ir duomenimis grįsto sprendimų priėmimo procesų stiprinimas. Žinių valdymo priemonės prisidedančios prie organizacinio atsparumo yra dalyvavimas tarptautiniuose tinkluose, žinių sklaida dokumentų bei gyvų susitikimų formatais ir sklandus vidinis žinių mainų procesas, laikantis teisinių reikalavimų. Tyrimo rezultatai atskleidžia kompleksinį organizacinio atsparumo priemonių taikymo pobūdį siekiant valdyti ir gerinti organizacijos atsparumą.
This article examines the application of organizational management tools to enhance resilience in Lithuanian central government organizations facing uncertainty. It employs a bounce-back approach to organizational resilience, categorizing resilience management tools into two groups: static tools, which are used before negative environmental impacts occur, and dynamic tools, which are utilized after such impacts have already occurred. The concept of organizational resilience includes both static and dynamic factors and is enhanced by using information and knowledge management tools. These tools are based on the principles of contingency theory, which suggests that organizations are affected by uncertainty in their decision-making processes depending on the information available to them. This theoretical framework was employed to examine the causal relationships between factors influencing resilience management in Lithuanian central government organizations. A quantitative ordinal logistic regression analysis was performed to identify the factors affecting organizational resilience management. The findings of the quantitative study substantiated statistically significant and positive causal relationships between the enhancement of organizational resilience and 14 out of 63 independent variables. A review of the extant literature reveals that, among the external environmental factors, relationships with institutional partners and the dynamics of government turnover and priorities have been identified. Several measures of organizational structural resilience have been shown to positively impact organizational resilience. These include the digitization of operational management, the establishment of multiple communication channels, and the utilization of information for decision-making purposes. Dynamic resilience measures have been shown to enhance resilience by providing employees with information regarding the broader context during times of crisis, as well as by facilitating additional management meetings and assessing the leadership skills of middle managers. Among the various information management measures implemented, digitization, the utilization of diverse communication channels, and the enhancement of data-driven decision-making processes have emerged as significant factors. A comprehensive understanding of knowledge management is crucial for enhancing organizational resilience. This encompasses a multifaceted approach, including active engagement in international networks, systematic dissemination of knowledge through documented materials and live meetings, and the facilitation of seamless internal knowledge exchange processes in alignment with legal obligations. The study's results reveal the intricate nature of implementing organizational resilience measures in the context of managing and enhancing organizational resilience.