Railienė, Asta

Magistro darbo tema – ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje teikiamos pagalbos pradedančiajam pedagogui ypatumai. Ši tema yra aktuali šiandienos švietimo kontekste. Vis dažniau keliami klausimai dėl pedagogų profesinės adaptacijos, darbo tęstinumo bei paramos sistemos veiksmingumo. Pirmuosius žingsnius pedagoginėje veikloje žengiantis pradedantysis pedagogas susiduria su įvairiais emociniais, psichologiniais, organizaciniais ir profesiniais iššūkiais. Jų įveikimas priklauso ne tik nuo individualių ar asmeninių gebėjimų bei pasirengimo, bet ir nuo pagalbos sistemos, veikiančios ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje – jos struktūros, prieinamumo bei atitikties realiems poreikiams. Tinkamai organizuotos ir kryptingai taikomos įvairiapusės pagalbos strategijos yra vienas iš pagrindinių veiksnių, padedančių pradedančiajam pedagogui sėkmingai integruotis bendruomenėje, kuriant profesinius santykius ir formuojant savo, kaip pedagogo, profesinę tapatybę. Temos aktualumą lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai: dažnas pradedančiųjų pedagogų pasitraukimas iš profesijos dar ankstyvuoju karjeros etapu, nepakankamai koordinuota bei išplėtota pagalbos sistema ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir vis ryškėjantis poreikis užtikrinti kokybišką profesinį palaikymą. Naujausiuose tyrimuose vis dažniau akcentuojama kolegialios pagalbos, mentorystės ir švietimo įstaigų vadovų palaikymo svarba, tačiau praktikoje šios pagalbos formos neretai veikia fragmentiškai arba nevisiškai atitinka pradedančiųjų pedagogų lūkesčius. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, keliami šie probleminiai klausimai: kokia pagalba teikiama pradedantiesiems pedagogams ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje ir kokios teikiamos pagalbos formos reiškiasi praktikoje? Kaip pradedantieji pedagogai vertina jiems teikiamą pagalbą? Kokių pagalbos formų ar priemonių jiems reikėtų, siekiant geresnės profesinės integracijos švietimo sistemoje? Darbo tikslas – Išanalizuoti ikimokyklinėse ugdymo įstaigose taikomos pagalbos pradedančiajam pedagogui raišką. Darbo uždaviniai: 1. Aptarti pradedančiojo pedagogo charakteristiką. 2. Išanalizuoti pagalbos strategijų, taikomų pradedančiajam pedagogui įvairovę. 3. Atskleisti pradedančiųjų pedagogų gaunamos pagalbos patirtis ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje. Informacijos rinkimo ir tyrimo metodai: mokslinių šaltinių ir metodinės literatūros analizė, interviu (kokybinis tyrimas, atskleidžiantis pradedančiųjų pedagogų gaunamos pagalbos patirtis ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje), gauti rezultatai išanalizuoti (angl. content) metodu, pateiktos išvados ir rekomendacijos skirtos pradedantiesiems pedagogams dirbantiems ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovams bei mentoriams. Atliktas pradedančiųjų pedagogų patirčių tyrimas parodė gaunamos ir trūkstamos pagalbos svarbą ir naudą pradedančiojo pedagogo profesiniam tobulėjimui. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma pradedančiųjų pedagogų teigiamai vertina kolegų bendradarbiavimą ir emocinį palaikymą, tačiau išryškėjo aiškios, struktūruotos pagalbos trūkumas. Tyrimo dalyviai pasigedo nuoseklios įvedimo programos, individualizuotos mentorystės, reguliaraus grįžtamojo ryšio bei sistemingos metodinės pagalbos.

Skaitmeninės mokymo(si) priemonės išplečia mokymo ir mokymosi turinio, formų ir prieinamumo galimybes. Jų taikymas įgalina ugdymo procese naudoti informaciją įvairiais būdais: gestais, vaizdiniais, garsiniais kūriniais, tekstine informacija ir daugialypės terpės priemonėmis. Taigi, aktualizuojama multimodalumo koncepcija, pabrėžianti, kad informacijos pateikimas skirtingais būdais, jų deriniai plėtoja mokymo galimybes ir kuria mokymosi prieigos taškų įvairovę. Darbo objektas - multimodalaus ugdymo elementų raiška skaitmeninėje platformoje „Smagu skaityti“. Darbo tikslas - išanalizuoti multimodalaus ugdymo koncepcija grįstų skaitmeninių mokymo(si) priemonių ypatumus. Siekiant šio tikslo darbe kelti uždaviniai: atlikti multimodalaus ugdymo koncepcijos teorinį pagrindimą; aptarti skaitmeninio mokymo(si) priemonių sampratą, bruožus ir svarbą ugdymo procese; išanalizuoti multimodalaus ugdymo elementų taikymo skaitmeninėse mokymo(si) priemonėse charakteristikas; ištirti multimodalaus ugdymo elementų raišką skaitmeninėje platformoje „Smagu skaityti“. Darbe taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros, norminių dokumentų analizė, instrumentinis vieno atvejo tyrimas, kiekybinė ir kokybinė turinio (content) analizė. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė kad: nors suskaitmenintų knygų pateikimo struktūra platformoje „Smagu skaityti“ vienoda, tačiau jų atitiktis originaliai knygos struktūrai techniškai skiriasi. Knygų tyrinys papildytas skirtingu kiekiu skirtingo tipo užduotimis, tačiau yra keletas techninių trūkumų. Platformos funkcionalumą didina įdiegta galimybė filtruoti užduotis apjungiant abu parametrus, tačiau didžioji dalis filtrų pateikiami kartu nėra atliepti užduotimis, taigi toks filtravimas iš esmės neveikia. Skaitmeninių užduočių turinys atliepia keturias ugdymo sritis: meninis, matematinis, gamtamokslis ir visuomeninis ugdymas. Multimodalaus ugdymo koncepcija reiškiasi per tiesioginį multimodalumą ir personalizavimą. Pritaikytas skirtingų poreikių asmenims: specialioje įrankių juostoje yra numatyta turinio, spalvų ir įrankių valdymo galimybė, vaizdinėje medžiagoje pateikiama ją papildanti tekstinė ir garsinė informacija. Multimodalaus ugdymo koncepcija skaitmeninėje platformoje reiškiasi per skaitmeninių užduočių turinį (faktinės, procedūrinės, konceptualios) ir interaktyvumą (pasyvus, ribotas, sudėtingas interaktyvumo lygmuo).

Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų Europos Sąjungos valstybių, susiduriama su mokytojų trūkumo ir jų išlaikymo problemomis, kurios reikšmingai paliečia ikimokyklinio ugdymo bei kitų grandžių ugdymo įstaigas. Siekiant spręsti šią problemą šalies lygmeniu – nuosekliai stiprinamas mokytojo profesijos patrauklumas, mokytojų motyvavimo ir paramos priemonių įgyvendinimas. Tačiau ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai, stengdamiesi išlaikyti kvalifikuotus mokytojus, sumažinti jų kaitą, o lygiagrečiai skatinti švietimo inovacijų, kokybiško ugdymo ir įtraukties principų įgyvendinimą, susiduria su reikšmingais mokytojų profesinės motyvacijos ir ją lemiančių veiksnių ypatumais. Manytina, kad identifikavę ir supratę įstaigoje dirbančių mokytojų motyvacijos poreikius, vadovai gebės geriau suprasti kylančio profesinio nepasitenkinimo ir emocinio atsitraukimo priežastis. O taip pat, žinodami kas mokytojus motyvuoja, galės užtikrinti efektyvesnį jų įsitraukimą į profesinę veiklą, taikyti veiksmingesnes motyvavimo sistemas ir paskatas, taip sumažinant mokytojų trūkumo ir jų kaitos įstaigoje rizikas. Atsižvelgiant į tai, buvo iškelta tyrimo problema, kuri formuluojama šiais klausimais: kokie veiksniai lemia mokytojų profesinę motyvaciją? Kokie veiksniai mažina mokytojų profesinę motyvaciją? Kaip mokytojai vertina savo profesinę motyvaciją ir darbovietėje taikomas motyvavimo paskatas (priemones)? Tyrimo objektas – ikimokyklinio ugdymo mokytojų profesinės motyvacijos ypatumai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojų profesinės motyvacijos ypatumus ir ją lemiančius veiksnius. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti profesinės motyvacijos teorinius aspektus. 2. Apžvelgti ugdymo įstaigose taikomas mokytojų motyvacijos priemones. 3. Ištirti ikimokyklinio ugdymo mokytojų požiūrį į profesinę motyvaciją ir ją lemiančius veiksnius. Tyrimo metodai: mokslinių šaltinių analizė, apibendrinimo metodai, internetinė apklausa, statistinių duomenų analizė. Išvados. Tyrime dalyvavusių Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojų profesinei motyvacijai reikšmingesnę įtaką turi vidiniai motyvaciniai veiksniai (autonomija ir sprendimų priėmimo laisvė, darbo prasmė ir meilė jam, patiriamas džiaugsmas, noras perduoti žinias) ir nematerialios paskatos (dėmesys, pagarba ir pasitikėjimas, įtraukimas, tobulėjimo galimybės), o darbo užmokestis, priedai ar premijos laikytini svarbiais motyvatoriais, tačiau jie nėra pagrindiniai. Nustatyta, jog mokytojams reikšminga yra jų autonomija profesinėje veikloje, savirealizacija, palanki darbo aplinka, profesinio tobulėjimo galimybės, vadovų bei kolegų pripažinimas ir palaikymas. Tuo tarpu nesutarimai su vadovu ar kolegomis, vadovų kritika, spaudimas ar nepakankamas palaikymas, psichologinė įtampa, per didelė biurokratija ir kiti veiksniai mažina jų profesinę motyvaciją. Šiuo darbu atskleista, jog mokytojų motyvavimui ikimokyklinio ugdymo įstaigose dažniau pasitelkiamos įvairios nematerialinės paskatos, tačiau ten dirbančių mokytojų profesinė motyvacija priklauso nuo kompleksinio materialinių ir nematerialinių motyvavimo veiksnių derinio.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas laikomas svarbiu ir visapusiško augimo pagrindu, todėl vaikų pažangos ir pasiekimų stebėsena tampa itin aktuali šiuolaikiniame ugdymo procese. Ankstyvojoje vaikystėje formuojasi pagrindiniai gebėjimai, lemiantys tolimesnę vaiko sėkmę ugdyme, o efektyvi stebėsena leidžia pedagogams priimti tikslingus sprendimus, pritaikyti ugdymą individualiems vaiko poreikiams ir laiku reaguoti į raidos pokyčius. Darbo objektas- ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų stebėsena. Tikslas išanalizuoti pažangos ir pasiekimų stebėsenos ypatumus ikimokykliniame ugdyme. Siekiant šio tikslo, darbe kelti šie uždaviniai: atlikti pažangos ir pasiekimų stebėsenos teorinį pagrindą; aptarti ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų stebėsenos charakteristikas; ištirti pažangos ir pasiekimų raišką mokytojų pedagoginėje dokumentacijoje. Darbe taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros, norminių dokumentų analizė, kokybinis dokumentų tyrimas, taikant pedagoginės dokumentacijos analizę. Tyrimų rezultatų analizė atskleidė, kad mokytojai taiko įvairius stebėsenos būdus- tiek planuotus, tiek spontaniškus, tačiau stebėta dokumentavimo nenuoseklumo, metodų ribotumo ir sistemingumo stokos. Dažniausiai fiksuojami vaikų pasiekimai, susiję su socialine ir komunikacine raida, tačiau ne visada apimamos visos ugdymo sritys. Mokytojų stebėsenos dokumentacija rodo, kad dažniausiai fiksuojami pasiekimai socialinės, komunikacinės ir pažintinės raidos srityse, tačiau ne visos sritys atliepiamos vienodai. Dokumentavimas grindžiamas aprašomaisiais įrašais, tačiau pasitaiko nenuoseklumo ir informacijos pasikartojimo. Stebėsenos forma dažniausiai nėra standartizuota- naudojami skirtingi vertinimo lapai, ataskaitos ir laisvos formos pastabos. Nors kai kuriose įstaigose taikomos periodinės apibendrinimo struktūros, duomenų analizė dažnai nevykdoma sistemingai. Pedagogų dokumentacijoje trūksta apgalvotų įžvalgų apie vaikų pažangą. Bendradarbiavimas su šeima dokumentuose įvardijamas, tačiau įrodymai apie informacijos pasidalijimą dažniausiai fragmentiški.

Šio darbo tikslas - išanalizuoti socialinio darbo su psichikos negalią turinčiais asmenimis galimybes psichikos dienos stacionare. Darbo uždaviniai: (1) Aptarti psichikos negalios charakteristikas. (2) Išanalizuoti socialinio darbo su psichikos negalią turinčiais asmenimis ypatumus. (3) Atskleisti psichikos negalią turinčių asmenų patirtį gaunant paslaugas psichikos dienos stacionare. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė parodė, kad viena iš kritiškiausių socialinių problemų pasaulyje yra psichikos sveikatos susirgimų daugėjimas. Psichikos sveikata labiau nei kitos ligos paliečia žmonių gyvenimus. Moksliniai darbai patvirtino ir skatina atkreipti dėmesį į socialinę paramą ir reikalingus socialinius ryšius. Empiriniam tyrimui panaudotas kokybinis tyrimo metodas – pusiau struktūruotas interviu, kurio metu apklausta 11 tyrimo dalyvių. Išanalizavus mokslinę literatūrą galima teigti, kad psichikos negalia yra tikrai aktuali šio laikmečio problema. Psichikos sveikata yra labai svarbi sveikatos dalis ir negali būti laikoma kaip atskiras susirgimas. Darbo išvados: Tyrimo rezultatai atskleidė psichikos negalią turinčių asmenų patirtį gaunant paslaugas psichikos dienos stacionare. Nustatyta, kad: - psichikos negalią turinčių asmenų socialinis kontekstas reiškiasi per jo įgytą išsilavinimą ir turimą profesinę patirtį, pakitusius šeiminius ryšius, atrastus pomėgius ir patinkančią veiklą. Esminiai pokyčiai, patirti susirgus psichikos liga, reiškiasi per susilpnėjusius ar nutrūkusius socialinius ryšius su artimaisiais ir draugais, profesinės veiklos atsisakymu, suprastėjusia emocine būsena; - psichikos dienos stacionare teikiamos pagalbos psichikos negalią turintiems asmenims pobūdis susijęs su informacinės pagalbos teikimu, emocine parama ir palaikymu, veiklų įvairove grįstu užimtumo organizavimu, medicinos darbuotojų teikiamomis paslaugomis (medikamentų išrašymas, vaistų leidimas); - socialiniai darbuotojai, dirbantys psichikos dienos stacionare, psichikos negalią turintiems asmenims teikia emocinę paramą ir palaikymą kasdieniais klausimais, tarpininkauja sprendžiant jiems aktualius klausimus su kitomis institucijomis, įgalina veikti savarankiškai, spręsti kilusias problemas. Socialinio darbuotojo teikiamos paslaugos asmenims su psichikos negalia, lankantiems psichikos dienos stacionarą, yra naudingos ne tik emocinės būsenos palaikymui, bet ir padeda jų pačių kasdienybėje: gerėja šeimyniniai ryšiai, plečiasi socialinis ratas, gauna papildomos informacijos apie veiklų įvairovę už psichikos dienos stacionaro ribų. - psichikos negalią turinčių asmenų pagalbos poreikiai lankant psichikos dienos stacionarą susiję su papildomos informacijos apie užimtumo galimybes, naujas paslaugas, tvarkas, lengvatas gavimu, individualios ir grupinės psichologinės pagalbos gavimu. Patiriami iššūkiai sietini su paslaugų teikimo tvarka, paslaugų teikimo tvarkaraščio individualizavimu. Vyresnieji psichikos dienos stacionaro lankytojai pageidauja ilgesnio buvimo psichikos dienos stacionare laiko, jaunesnieji – paslaugų koncentracijos pirmoje dienos pusėje, bei psichikos dienos stacionaro infrastruktūros gerinimu : lifto įrengimas, didesnės patalpos grupinėms veikloms ir pan.

Magistrinio darbo tema „Karjeros kompetencijų ugdymas pasaulio pažinimo pamokose pradinėse klasėse“. Šio darbo tikslas – atskleisti karjeros kompetencijų ugdymo integravimo pasaulio pažinimo pamokose galimybes pradinėje mokykloje. Tikslui pasiekti buvo taikomi šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė bei atliktas kokybinis tyrimas. Karjeros kompetencijų ugdymo integravimas pasaulio pažinimo pamokose pradinėse klasėse iki šiol nebuvo tyrinėta. Literatūros analizė atskleidė, kad karjeros kompetencijų ugdymas integruojamas į mokymo programas per keturias pagrindines sritis: savęs pažinimo, karjeros pažinimo, karjeros planavimo ir karjeros įgyvendinimo. Mokyklos karjeros specialistų veikla yra svarbi šių kompetencijų plėtojimui. Karjeros kompetencijų ugdymas yra susijęs su socialiniu, pasaulio pažinimu ir gamtamoksliniu ugdymu, leidžiant mokiniams pažinti save, jį supančia aplinką ir įgyti svarbių gebėjimų tolimesniam karjeros pasirinkimui. Integruojant karjeros galimybes su gamtos mokslais, technologijomis, matematika, svarbų vaidmenį atlieka STEAM ugdymo metodai, kurie padeda mokiniams pasirinkti ir siekti ateities karjeros tikslų. Atliktas tyrimas parodė, kad pasaulio pažinimo dalykas yra integralus su kitais ugdymo dalykais. Tačiau pasaulio pažinimo dalykui skiriama per mažai dėmesio ir yra svarbu sukurti integracinius ryšius su kitais dalykais. Karjeros kompetencijų ugdymas pasaulio pažinimo pamokose įgyvendinamas per turinį ir metodus, tokius kaip patyriminis ugdymas, ir edukacinės išvykos. Pradinių klasių mokytojai jaučiasi nepasirengę karjeros kompetencijų ugdymui, kadangi trūksta informacijos ir laiko, o bendruomenės dalyvavimas karjeros kompetencijų ugdyme yra nepakankamas.

Baigiamojo darbo tema – karjeros paslaugų raiška pradinėje mokykloje. Baigiamojo darbo tikslas yra teoriškai ir empiriškai atskleisti karjeros paslaugų raišką pradinio ugdymo įstaigoje. Šiam tikslui pasiekti buvo taikyti šie metodai: 1. Atlikta mokslinės literatūros ir norminių dokumentų analizė, siekiant išanalizuoti karjeros paslaugų teorinius aspektus pradinėje mokykloje, karjeros kompetencijas pradinio ugdymo kontekste. 2. Siekiant ištirti karjeros paslaugų X pradinėje mokykloje atvejį vykdytas kokybinis tyrimas taikant dokumentų analizės bei pusiau struktūruoto interviu metodus. Tiriamieji – X pradinės mokyklos pradinių klasių mokytojai, administracija ir švietimo pagalbos specialistai. Mokslinė literatūros analizė atskleidė, kad karjeros paslaugų turinys pradinėje mokykloje apima ugdymas karjerai ir informavimo karjerai paslaugas. Ugdymo karjerai paslaugų paskirtis padėti mokiniams suprasti mokomųjų dalykų ir karjeros lūkesčių sąsajas, atverti karjeros galimybių lauką. Informavimo karjerai paslaugos padeda mokiniams pažinti darbo pasaulį, atveria karjeros galimybes. Pradinėje mokykloje ugdomos mokinių savęs pažinimo, karjeros galimybių pažinimo, karjeros planavimo ir karjeros įgyvendinimo kompetencijos. Karjeros kompetencijos pradinėje mokykloje ugdomos per įvairias veiklas: pamokos, edukacijos, ugdomieji projektai, komandinės veiklos ir taip pat gali vykti per kūrybines, STEAM veiklas. Kokybinio tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad karjeros paslaugų turinys X pradinėje mokykloje pasireiškią per įvairias formas: karjeros paslaugos integruojamos į neformalias švietimo veiklas, organizuojami pažintiniai vizitai, edukacijos ir renginiai karjeros tema, į karjeros paslaugų teikimą įtraukiami ir tėvai. X pradinės mokyklos ugdomos savęs pažinimo, karjeros galimybių pažinimo, karjeros planavimo ir karjeros įgyvendinimo sričių kompetencijos. Viena iš X pradinės mokyklos stiprybių yra vykdoma nuolatinio tobulinimo metodika, kuri glaudžiai siejasi su ugdymo karjerai turiniu. Pagrindiniai X pradinėje mokykloje karjeros paslaugų teikimo iššūkiai susiję su vadybiniais ir ugdomaisiais aspektais.

Magistro darbo tema ,,Karjeros kompetencijų ugdymas lietuvių kalbos ir literatūros pamokose 5-8 klasėse“. Šio darbo tikslas – atskleisti karjeros kompetencijų ugdymo galimybes lietuvių kalbos ir literatūros pamokose 5-8 klasėse. Siekiant įgyvendinti tikslą, buvo taikoma mokslinės literatūros analizė ir sintezė, atliktas kokybinis tyrimas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad karjeros kompetencijų ugdymo raiška lietuvių kalbos ir literatūros pamokose iki šiol nebuvo tyrinėta. Šiame darbe skiriamas dėmesys ne tik analizuoti karjeros kompetencijas, jų sandus, tačiau ir aptarti karjeros kompetencijų raišką atnaujintose Bendrojo ugdymo programose numatytų kompetencijų srityse ir jų sanduose. Išanalizavus mokslinę literatūrą išryškėjo reikšmingas karjeros sampratos pokytis, nuo orientavimo į vienakryptį profesijos pasirinkimą iki visą gyvenimą trunkančio visapusiško asmens augimo tiek asmeninėje, tiek profesinėje srityje. Mokslinės literatūros analizės metu atsiskleidė glaudi karjeros ir bendrųjų kompetencijų sąsaja. Lietuvių kalbos ir literatūros dalyku yra ugdomos visos bendrosios kompetencijos, į kurias integruojamas karjeros kompetencijų ugdymas, siekiant paruošti besimokantįjį kokybiškam gyvenimui šiandieninėje visuomenėje. Kokybinio tyrimo metu atsiskleidė lietuvių kalbos ir literatūros mokomojo dalyko integralumas ne tik su karjeros kompetencijų ugdymu, bet ir su kitais mokomaisiais dalykais: daile, istorija, muzika, geografija, užsienio kalbomis bei teatru. Tyrime dalyvavusios lietuvių kalbos ir literatūros mokomojo dalyko pedagogės atskleidė susiduriančios su nemenkais integravimo iššūkiais. Didžiausiomis integravimo kliūtimis įvardijamos tiek vidinės (motyvacijos stoka, vidinis nenoras veikti), tiek išorinės (planavimo bei užimtumo iššūkiai, gerų praktinių pavyzdžių bei programų suderinamumo trūkumas) kliūtys. Atlikus tyrimą išryškėjo, kad tyrimo dalyvės savo profesiją laiko prasminga. Prasmė įžvelgiama lietuvių kalbos ir literatūros mokomojo dalyko suteikiamose galimybėse ugdyti, auginti jauną žmogų, keisti jo mąstymą, požiūrį, plėsti pasaulėžiūrą. Savo profesiją tyrimo dalyvės tapatina su gyvenimo misija, bet kartais jaučiasi nuvertinamos visuomenės.

Magistro darbo tema skaitmeninių mokymo(si) priemonių ir įrankių taikymo ypatumai iki- mokykliniame ugdyme yra aktuali šiuolaikinėje technologijų amžiaus visuomenėje ir šiuolaikinių vaikų ugdyme. Ugdymo proceso modernizavimas glaudžiai siejasi su inovatyviais ir interaktyviais ugdymo būdais. Pastarųjų metų tyrimuose ypatingai akcentuojama pedagogo vaidmens svarba realizuojant skaitmeninėmis technologijomis grįstą ugdymo(si) turinį. Daugelis mokslininkų mano, kad šiuolaikinis pedagogas privalo ne tik suteikti vaikams kokybišką modernų ugdymą, atitinkantį pačių vaikų ir visuomenes poreikius, bet ir taikyti šiuolaikiškus ir naujausius ugdymo(si) metodus: mokėti naudotis įvairiomis skaitmeninėmis priemonėmis ir tinkamai jas parinkti. Remiantis šiais duomenimis, buvo iškelta tyrimo problema, formuluojama klausimais: kokias skaitmenines mokymo(si) priemones ir įrankius ikimokyklinio ugdymo pedagogai taiko savo praktikoje? kokios priemonės pasiteisina? kokių iššūkių kyla? kaip tobulina savo skaitmenines kompetencijas? kokias skaitmenines mokymo(si) priemones ir įrankius pasirenka, kad ugdymo(si) procesas būtų kuo efektyvesnis ir suteiktų naudingus įgūdžius bei gebėjimus ikimokyklinio amžiaus vaikams? kokią naudą vaikui ir pačiam ugdymo(si )procesui turi skaitmeninių mokymo(si) priemonių ir įrankių taikymas? kokią pastebi skaitmeninių mokymo(si) priemonių ir įrankių taikymo neigiamą įtaką vaikų mokymo(si) pasiekimams? Tyrimo objektas – skaitmeninių mokymo(si) priemonių ir įrankių taikymo ypatumai ikimokykliniame ugdyme. Šio tyrimo tikslas – atskleisti ikimokyklinio ugdymo pedagogų požiūrį į skaitmeninių mokymo(si) priemonių ir įrankių taikymo ypatumus ikimokykliniame ugdyme. Taip pat buvo iškelti tyrimo uždaviniai: aptarti ikimokyklinio ugdymo charakteristiką, apžvelgti skaitmeninių mokymo(si) priemonių sampratą, bruožus bei įvairovę ikimokyklinio ugdymo kontekste, ištirti iki- mokyklinio ugdymo pedagogų požiūrį į skaitmeninių mokymo(si) priemonių ir įrankių taikymą iki- mokykliniame ugdyme. Tyrimo metodika: mokslinės literatūros, aktualių švietimo norminių dokumentų analizė, anketinės apklausos metodas, statistinių duomenų analizė, skaitmeninio vidurkio apskaičiavimas (angl. Mean Rank), klausimo patikimumui nustatymo metodas (Cronbacho alfa koeficientas), dviejų ir daugiau nepriklausomų imčių lyginimas pagal Kruskal – Walis testą. Empirinio tyrimo metu buvo iškelta pagrindinė hipotezė: didžiausias privalumas, naudojant skaitmenines mokymo(si) priemones ir įrankius ikimokykliniame ugdymo procese, yra vaiko mokymo(si) skatinimas. Kelta hipotezė pasitvirtino, pedagogai, kurie dirba su 4-5 metų amžiaus ugdytiniais, dažniau nei kiti pedagogai pagrindiniais skaitmeninių mokymo(si) priemonių ir įrankių privalumais laiko vaiko mokymo(si) skatinimą. Taip pat tyrimo metu buvo nustatyta, kad dažniausia priežastis, skatinanti pedagogus taikyti skaitmenines mokymo(si) priemones ir įrankius ikimokykliniame ugdyme, yra sparti skaitmeninių technologijų sklaida ir pažanga. Pedagogai įžvelgia skaitmeninių mokymo(si) priemonių ir įrankių taikymo prasmę ikimokyklinio ugdymo procese. Jie mano, jog skaitmeninio raštingumo kompetencija yra labai svarbi jų darbo praktikoje, o pagrindinis kriterijus, pagal kurį ikimokyklinio ugdymo pedagogai pasirenka skaitmenines mokymo(si) priemones ir įrankius, yra atliepti vaiko raidos ir mokymo(si) ypatumus. Magistrinio darbo pabaigoje pateikiamos rekomendacijos, susijusios su ikimokyklinio ugdymo pedagogų skaitmeninio raštingumo kompetencijos didinimu, ikimokyklinio ugdymo įstaigos administracijos aktyviu dalyvavimu šiame procese ir metodinių priemonių kūrimui bei finansinių išteklių skyrimui.

Įprasta manyti, kad profesinis tobulėjimas pasyvi pedagogo veikla, kurios metu dalyvaujama išorinėse intervencijose (kursuose, seminaruose, mokymuose) įgūdžiams tobulinti (Brandišauskienė ir kt., 2021). Tačiau dalis mokslininkų profesinį tobulėjimą apibrėžia, kaip ilgalaikį procesą, kurio metu mokomasi, konstruojamos naujos žinios per patirtis, socialiai sąveikaujama, mokomasi kasdienių veiklų metu (Brandišauskienė ir kt., 2021; Palaniandy, 2017). Pedagogai dirba ir mokosi kolegiškose bendruomenėse, kuriose: dalinamasi patirtimis, reflektuojama, sprendžiamos problemos, kuriamos bendros žinios, diegiamos naujovės (Monkevičius ir Čiužas, 2015; Rogozina, 2010; Nordgren ir kt., 2021; Miltenienė ir Daniutė, 2014; Petronienė ir Šatienė, 2022). Siekiant įvertinti anksčiau minėtų mokslininkų teiginius dėl kolegialaus mokymosi naudos pradinio ugdymo pedagogų profesiniam tobulėjimui, šiame darbe pasirinkta išnagrinėti šias problemas: 1.Kokia yra pradinio ugdymo pedagogų kolegialaus mokymosi praktika? 2.Kokia yra kolegialaus mokymosi vieta profesinio tobulėjimo kontekste? Nagrinėjimui pasirinktas tyrimo objektas ‒ pradinio ugdymo pedagogų kolegialaus mokymosi patirtis. Tyrimo tikslais – atskleisti kolegialaus mokymosi, kaip pedagogo profesinio augimo prielaidos, raišką. Tyrimo uždaviniai: 1.Aptarti pradinio ugdymo ypatumus. 2. Išanalizuoti kolegialaus mokymosi bruožus pedagogų profesinio tobulinimosi kontekste. 3.Atskleisti pradinio ugdymo pedagogų kolegialaus mokymosi patirtis. Informacijos rinkimo ir tyrimo metodai: Mokslinių šaltinių ir metodinės literatūros analizė, interviu (kokybinis tyrimas, atskleidžiantis pradinio ugdymo pedagogų kolegialaus mokymosi patirtį ir naudą profesinio tobulėjimo kontekste), gauti rezultatai išanalizuoti Content metodu, pateiktos išvados ir rekomendacijos skirtos pradinio ugdymo pedagogams ir įstaigų vadovams. Atliktas kolegialaus mokymosi patirčių tyrimas parodė šio mokymosi būdo naudą pradinio ugdymo pedagogų profesiniam tobulėjimui (kompetencijų plėtra: emocinių, darbo komandoje, bendravimo ir kritinio mąstymo; ir kitos naudos: naujos žinios, dalinimasis patirtimis, tikslų išsikėlimas, bendruomeniškumas, nuolatinis mokymasis).