Railienė, Asta

Tikslas yra išanalizuoti ugdymo karjerai ypatumus pradinėje mokykloje. Tiriamieji: pradinės mokyklos karjeros specialistai. Darbo metodai. Mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo metu buvo apklausti 5 karjeros specialistai dirbantys su pradinių klasių mokiniais. Tyrimo rezultatai. Karjeros specialistai labiau vadovaujasi šiuolaikine karjeros samprata. Ugdymo karjerai veiklos dažniausiai įgyvendinamas per renginius, integracija. Taikomi aktyvūs ir patyriminiai metodai, kurie skatina mokinių įsitraukimą, motyvaciją bei socialinių gebėjimų ugdymą. Karjeros specialistai nurodė, kad svarbų vaidmenį ugdymo karjerai prakinių klasių lygmenyje turi bendradarbiavimas su mokinių tėvais, vyresnių klasių mokiniais. Tačiau išryškėjo iš pagrindiniai iššūkiai – ugdymo karjerai veiklų fragmentiškumas, metodinių priemonių stoka ir nepakankamas bendradarbiavimas mokyklos viduje.

Darbo tema: aštuntų klasių mokinių karjeros lūkesčiai Tyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškai pagrįsti aštuntų klasių mokinių karjeros lūkesčius ir juos sąlygojančius veiksnius. Tyrimo uždaviniai: 4. Išanalizuoti karjeros lūkesčių sampratą šiuolaikinės karjeros sampratos kontekste. 5. Teoriškai pagrįsti vidinius ir išorinius veiksnius, sąlygojančius karjeros lūkesčių formavimąsi. 6. Ištirti Panevėžio miesto aštuntų klasių mokinių karjeros lūkesčius ir juos sąlygojančius veiksnius. Darbo metodai: • Mokslinės literatūros, norminių dokumentų analizė taikyta siekiant pagrįsti karjeros lūkesčių sampratą šiuolaikinės karjeros paradigmos kontekste ir teoriškai pagrįsti veiksnius, turinčius įtakos karjeros lūkesčių formavimuisi. • Anoniminės internetinės apklausos metodas taikytas siekiant ištirti Panevėžio miesto aštuntų klasių mokinių karjeros lūkesčius ir juos sąlygojančius veiksnius. • Empirinio tyrimo duomenų analizei taikyta kiekybinė duomenų analizė, naudojat statistinius metodus. Duomenys apdoroti taikant aprašomąją statistiką ir inferencinės statistikos metodus. Duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistik 31.0 versiją. Tyrimo rezultatai: Atliktas tyrimas atskleidė, kad aštuntos klasės mokiniai pritaria šiuolaikinės karjeros sampratai, o jų karjeros lūkesčiams daro poveikį vidinių ir išorinių veiksnių sąveika. Vidiniai veiksniai vaidina reikšmingą vaidmenį mokinių karjeros lūkesčių formavimosi procese. Nustatyta, kad tokie elementai kaip planavimo įgūdžiai, pasitikėjimas savimi ir sprendimų priėmimo gebėjimai yra reikšmingi paaugliams. Prie išorinių veiksnių didžiausia įtaką daro šeima, tėvų palaikymas ir domėjimasis vaiko karjeros lūkesčiais, vidutinę mokykla bei mokytojai ir socialiniai tinklai, o mažiausia draugų priimami karjeros sprendimai.

Šio darbo tikslas - išanalizuoti socialinio darbo su psichikos negalią turinčiais asmenimis galimybes psichikos dienos stacionare. Darbo uždaviniai: (1) Aptarti psichikos negalios charakteristikas. (2) Išanalizuoti socialinio darbo su psichikos negalią turinčiais asmenimis ypatumus. (3) Atskleisti psichikos negalią turinčių asmenų patirtį gaunant paslaugas psichikos dienos stacionare. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė parodė, kad viena iš kritiškiausių socialinių problemų pasaulyje yra psichikos sveikatos susirgimų daugėjimas. Psichikos sveikata labiau nei kitos ligos paliečia žmonių gyvenimus. Moksliniai darbai patvirtino ir skatina atkreipti dėmesį į socialinę paramą ir reikalingus socialinius ryšius. Empiriniam tyrimui panaudotas kokybinis tyrimo metodas – pusiau struktūruotas interviu, kurio metu apklausta 11 tyrimo dalyvių. Išanalizavus mokslinę literatūrą galima teigti, kad psichikos negalia yra tikrai aktuali šio laikmečio problema. Psichikos sveikata yra labai svarbi sveikatos dalis ir negali būti laikoma kaip atskiras susirgimas. Darbo išvados: Tyrimo rezultatai atskleidė psichikos negalią turinčių asmenų patirtį gaunant paslaugas psichikos dienos stacionare. Nustatyta, kad: - psichikos negalią turinčių asmenų socialinis kontekstas reiškiasi per jo įgytą išsilavinimą ir turimą profesinę patirtį, pakitusius šeiminius ryšius, atrastus pomėgius ir patinkančią veiklą. Esminiai pokyčiai, patirti susirgus psichikos liga, reiškiasi per susilpnėjusius ar nutrūkusius socialinius ryšius su artimaisiais ir draugais, profesinės veiklos atsisakymu, suprastėjusia emocine būsena; - psichikos dienos stacionare teikiamos pagalbos psichikos negalią turintiems asmenims pobūdis susijęs su informacinės pagalbos teikimu, emocine parama ir palaikymu, veiklų įvairove grįstu užimtumo organizavimu, medicinos darbuotojų teikiamomis paslaugomis (medikamentų išrašymas, vaistų leidimas); - socialiniai darbuotojai, dirbantys psichikos dienos stacionare, psichikos negalią turintiems asmenims teikia emocinę paramą ir palaikymą kasdieniais klausimais, tarpininkauja sprendžiant jiems aktualius klausimus su kitomis institucijomis, įgalina veikti savarankiškai, spręsti kilusias problemas. Socialinio darbuotojo teikiamos paslaugos asmenims su psichikos negalia, lankantiems psichikos dienos stacionarą, yra naudingos ne tik emocinės būsenos palaikymui, bet ir padeda jų pačių kasdienybėje: gerėja šeimyniniai ryšiai, plečiasi socialinis ratas, gauna papildomos informacijos apie veiklų įvairovę už psichikos dienos stacionaro ribų. - psichikos negalią turinčių asmenų pagalbos poreikiai lankant psichikos dienos stacionarą susiję su papildomos informacijos apie užimtumo galimybes, naujas paslaugas, tvarkas, lengvatas gavimu, individualios ir grupinės psichologinės pagalbos gavimu. Patiriami iššūkiai sietini su paslaugų teikimo tvarka, paslaugų teikimo tvarkaraščio individualizavimu. Vyresnieji psichikos dienos stacionaro lankytojai pageidauja ilgesnio buvimo psichikos dienos stacionare laiko, jaunesnieji – paslaugų koncentracijos pirmoje dienos pusėje, bei psichikos dienos stacionaro infrastruktūros gerinimu : lifto įrengimas, didesnės patalpos grupinėms veikloms ir pan.

Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų Europos Sąjungos valstybių, susiduriama su mokytojų trūkumo ir jų išlaikymo problemomis, kurios reikšmingai paliečia ikimokyklinio ugdymo bei kitų grandžių ugdymo įstaigas. Siekiant spręsti šią problemą šalies lygmeniu – nuosekliai stiprinamas mokytojo profesijos patrauklumas, mokytojų motyvavimo ir paramos priemonių įgyvendinimas. Tačiau ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai, stengdamiesi išlaikyti kvalifikuotus mokytojus, sumažinti jų kaitą, o lygiagrečiai skatinti švietimo inovacijų, kokybiško ugdymo ir įtraukties principų įgyvendinimą, susiduria su reikšmingais mokytojų profesinės motyvacijos ir ją lemiančių veiksnių ypatumais. Manytina, kad identifikavę ir supratę įstaigoje dirbančių mokytojų motyvacijos poreikius, vadovai gebės geriau suprasti kylančio profesinio nepasitenkinimo ir emocinio atsitraukimo priežastis. O taip pat, žinodami kas mokytojus motyvuoja, galės užtikrinti efektyvesnį jų įsitraukimą į profesinę veiklą, taikyti veiksmingesnes motyvavimo sistemas ir paskatas, taip sumažinant mokytojų trūkumo ir jų kaitos įstaigoje rizikas. Atsižvelgiant į tai, buvo iškelta tyrimo problema, kuri formuluojama šiais klausimais: kokie veiksniai lemia mokytojų profesinę motyvaciją? Kokie veiksniai mažina mokytojų profesinę motyvaciją? Kaip mokytojai vertina savo profesinę motyvaciją ir darbovietėje taikomas motyvavimo paskatas (priemones)? Tyrimo objektas – ikimokyklinio ugdymo mokytojų profesinės motyvacijos ypatumai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojų profesinės motyvacijos ypatumus ir ją lemiančius veiksnius. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti profesinės motyvacijos teorinius aspektus. 2. Apžvelgti ugdymo įstaigose taikomas mokytojų motyvacijos priemones. 3. Ištirti ikimokyklinio ugdymo mokytojų požiūrį į profesinę motyvaciją ir ją lemiančius veiksnius. Tyrimo metodai: mokslinių šaltinių analizė, apibendrinimo metodai, internetinė apklausa, statistinių duomenų analizė. Išvados. Tyrime dalyvavusių Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojų profesinei motyvacijai reikšmingesnę įtaką turi vidiniai motyvaciniai veiksniai (autonomija ir sprendimų priėmimo laisvė, darbo prasmė ir meilė jam, patiriamas džiaugsmas, noras perduoti žinias) ir nematerialios paskatos (dėmesys, pagarba ir pasitikėjimas, įtraukimas, tobulėjimo galimybės), o darbo užmokestis, priedai ar premijos laikytini svarbiais motyvatoriais, tačiau jie nėra pagrindiniai. Nustatyta, jog mokytojams reikšminga yra jų autonomija profesinėje veikloje, savirealizacija, palanki darbo aplinka, profesinio tobulėjimo galimybės, vadovų bei kolegų pripažinimas ir palaikymas. Tuo tarpu nesutarimai su vadovu ar kolegomis, vadovų kritika, spaudimas ar nepakankamas palaikymas, psichologinė įtampa, per didelė biurokratija ir kiti veiksniai mažina jų profesinę motyvaciją. Šiuo darbu atskleista, jog mokytojų motyvavimui ikimokyklinio ugdymo įstaigose dažniau pasitelkiamos įvairios nematerialinės paskatos, tačiau ten dirbančių mokytojų profesinė motyvacija priklauso nuo kompleksinio materialinių ir nematerialinių motyvavimo veiksnių derinio.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas laikomas svarbiu ir visapusiško augimo pagrindu, todėl vaikų pažangos ir pasiekimų stebėsena tampa itin aktuali šiuolaikiniame ugdymo procese. Ankstyvojoje vaikystėje formuojasi pagrindiniai gebėjimai, lemiantys tolimesnę vaiko sėkmę ugdyme, o efektyvi stebėsena leidžia pedagogams priimti tikslingus sprendimus, pritaikyti ugdymą individualiems vaiko poreikiams ir laiku reaguoti į raidos pokyčius. Darbo objektas- ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų stebėsena. Tikslas išanalizuoti pažangos ir pasiekimų stebėsenos ypatumus ikimokykliniame ugdyme. Siekiant šio tikslo, darbe kelti šie uždaviniai: atlikti pažangos ir pasiekimų stebėsenos teorinį pagrindą; aptarti ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų stebėsenos charakteristikas; ištirti pažangos ir pasiekimų raišką mokytojų pedagoginėje dokumentacijoje. Darbe taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros, norminių dokumentų analizė, kokybinis dokumentų tyrimas, taikant pedagoginės dokumentacijos analizę. Tyrimų rezultatų analizė atskleidė, kad mokytojai taiko įvairius stebėsenos būdus- tiek planuotus, tiek spontaniškus, tačiau stebėta dokumentavimo nenuoseklumo, metodų ribotumo ir sistemingumo stokos. Dažniausiai fiksuojami vaikų pasiekimai, susiję su socialine ir komunikacine raida, tačiau ne visada apimamos visos ugdymo sritys. Mokytojų stebėsenos dokumentacija rodo, kad dažniausiai fiksuojami pasiekimai socialinės, komunikacinės ir pažintinės raidos srityse, tačiau ne visos sritys atliepiamos vienodai. Dokumentavimas grindžiamas aprašomaisiais įrašais, tačiau pasitaiko nenuoseklumo ir informacijos pasikartojimo. Stebėsenos forma dažniausiai nėra standartizuota- naudojami skirtingi vertinimo lapai, ataskaitos ir laisvos formos pastabos. Nors kai kuriose įstaigose taikomos periodinės apibendrinimo struktūros, duomenų analizė dažnai nevykdoma sistemingai. Pedagogų dokumentacijoje trūksta apgalvotų įžvalgų apie vaikų pažangą. Bendradarbiavimas su šeima dokumentuose įvardijamas, tačiau įrodymai apie informacijos pasidalijimą dažniausiai fragmentiški.

Skaitmeninės mokymo(si) priemonės išplečia mokymo ir mokymosi turinio, formų ir prieinamumo galimybes. Jų taikymas įgalina ugdymo procese naudoti informaciją įvairiais būdais: gestais, vaizdiniais, garsiniais kūriniais, tekstine informacija ir daugialypės terpės priemonėmis. Taigi, aktualizuojama multimodalumo koncepcija, pabrėžianti, kad informacijos pateikimas skirtingais būdais, jų deriniai plėtoja mokymo galimybes ir kuria mokymosi prieigos taškų įvairovę. Darbo objektas - multimodalaus ugdymo elementų raiška skaitmeninėje platformoje „Smagu skaityti“. Darbo tikslas - išanalizuoti multimodalaus ugdymo koncepcija grįstų skaitmeninių mokymo(si) priemonių ypatumus. Siekiant šio tikslo darbe kelti uždaviniai: atlikti multimodalaus ugdymo koncepcijos teorinį pagrindimą; aptarti skaitmeninio mokymo(si) priemonių sampratą, bruožus ir svarbą ugdymo procese; išanalizuoti multimodalaus ugdymo elementų taikymo skaitmeninėse mokymo(si) priemonėse charakteristikas; ištirti multimodalaus ugdymo elementų raišką skaitmeninėje platformoje „Smagu skaityti“. Darbe taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros, norminių dokumentų analizė, instrumentinis vieno atvejo tyrimas, kiekybinė ir kokybinė turinio (content) analizė. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė kad: nors suskaitmenintų knygų pateikimo struktūra platformoje „Smagu skaityti“ vienoda, tačiau jų atitiktis originaliai knygos struktūrai techniškai skiriasi. Knygų tyrinys papildytas skirtingu kiekiu skirtingo tipo užduotimis, tačiau yra keletas techninių trūkumų. Platformos funkcionalumą didina įdiegta galimybė filtruoti užduotis apjungiant abu parametrus, tačiau didžioji dalis filtrų pateikiami kartu nėra atliepti užduotimis, taigi toks filtravimas iš esmės neveikia. Skaitmeninių užduočių turinys atliepia keturias ugdymo sritis: meninis, matematinis, gamtamokslis ir visuomeninis ugdymas. Multimodalaus ugdymo koncepcija reiškiasi per tiesioginį multimodalumą ir personalizavimą. Pritaikytas skirtingų poreikių asmenims: specialioje įrankių juostoje yra numatyta turinio, spalvų ir įrankių valdymo galimybė, vaizdinėje medžiagoje pateikiama ją papildanti tekstinė ir garsinė informacija. Multimodalaus ugdymo koncepcija skaitmeninėje platformoje reiškiasi per skaitmeninių užduočių turinį (faktinės, procedūrinės, konceptualios) ir interaktyvumą (pasyvus, ribotas, sudėtingas interaktyvumo lygmuo).

Magistro darbo tema – ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje teikiamos pagalbos pradedančiajam pedagogui ypatumai. Ši tema yra aktuali šiandienos švietimo kontekste. Vis dažniau keliami klausimai dėl pedagogų profesinės adaptacijos, darbo tęstinumo bei paramos sistemos veiksmingumo. Pirmuosius žingsnius pedagoginėje veikloje žengiantis pradedantysis pedagogas susiduria su įvairiais emociniais, psichologiniais, organizaciniais ir profesiniais iššūkiais. Jų įveikimas priklauso ne tik nuo individualių ar asmeninių gebėjimų bei pasirengimo, bet ir nuo pagalbos sistemos, veikiančios ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje – jos struktūros, prieinamumo bei atitikties realiems poreikiams. Tinkamai organizuotos ir kryptingai taikomos įvairiapusės pagalbos strategijos yra vienas iš pagrindinių veiksnių, padedančių pradedančiajam pedagogui sėkmingai integruotis bendruomenėje, kuriant profesinius santykius ir formuojant savo, kaip pedagogo, profesinę tapatybę. Temos aktualumą lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai: dažnas pradedančiųjų pedagogų pasitraukimas iš profesijos dar ankstyvuoju karjeros etapu, nepakankamai koordinuota bei išplėtota pagalbos sistema ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir vis ryškėjantis poreikis užtikrinti kokybišką profesinį palaikymą. Naujausiuose tyrimuose vis dažniau akcentuojama kolegialios pagalbos, mentorystės ir švietimo įstaigų vadovų palaikymo svarba, tačiau praktikoje šios pagalbos formos neretai veikia fragmentiškai arba nevisiškai atitinka pradedančiųjų pedagogų lūkesčius. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, keliami šie probleminiai klausimai: kokia pagalba teikiama pradedantiesiems pedagogams ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje ir kokios teikiamos pagalbos formos reiškiasi praktikoje? Kaip pradedantieji pedagogai vertina jiems teikiamą pagalbą? Kokių pagalbos formų ar priemonių jiems reikėtų, siekiant geresnės profesinės integracijos švietimo sistemoje? Darbo tikslas – Išanalizuoti ikimokyklinėse ugdymo įstaigose taikomos pagalbos pradedančiajam pedagogui raišką. Darbo uždaviniai: 1. Aptarti pradedančiojo pedagogo charakteristiką. 2. Išanalizuoti pagalbos strategijų, taikomų pradedančiajam pedagogui įvairovę. 3. Atskleisti pradedančiųjų pedagogų gaunamos pagalbos patirtis ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje. Informacijos rinkimo ir tyrimo metodai: mokslinių šaltinių ir metodinės literatūros analizė, interviu (kokybinis tyrimas, atskleidžiantis pradedančiųjų pedagogų gaunamos pagalbos patirtis ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje), gauti rezultatai išanalizuoti (angl. content) metodu, pateiktos išvados ir rekomendacijos skirtos pradedantiesiems pedagogams dirbantiems ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovams bei mentoriams. Atliktas pradedančiųjų pedagogų patirčių tyrimas parodė gaunamos ir trūkstamos pagalbos svarbą ir naudą pradedančiojo pedagogo profesiniam tobulėjimui. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma pradedančiųjų pedagogų teigiamai vertina kolegų bendradarbiavimą ir emocinį palaikymą, tačiau išryškėjo aiškios, struktūruotos pagalbos trūkumas. Tyrimo dalyviai pasigedo nuoseklios įvedimo programos, individualizuotos mentorystės, reguliaraus grįžtamojo ryšio bei sistemingos metodinės pagalbos.

Magistrinio darbo tema „Karjeros kompetencijų ugdymas pasaulio pažinimo pamokose pradinėse klasėse“. Šio darbo tikslas – atskleisti karjeros kompetencijų ugdymo integravimo pasaulio pažinimo pamokose galimybes pradinėje mokykloje. Tikslui pasiekti buvo taikomi šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė bei atliktas kokybinis tyrimas. Karjeros kompetencijų ugdymo integravimas pasaulio pažinimo pamokose pradinėse klasėse iki šiol nebuvo tyrinėta. Literatūros analizė atskleidė, kad karjeros kompetencijų ugdymas integruojamas į mokymo programas per keturias pagrindines sritis: savęs pažinimo, karjeros pažinimo, karjeros planavimo ir karjeros įgyvendinimo. Mokyklos karjeros specialistų veikla yra svarbi šių kompetencijų plėtojimui. Karjeros kompetencijų ugdymas yra susijęs su socialiniu, pasaulio pažinimu ir gamtamoksliniu ugdymu, leidžiant mokiniams pažinti save, jį supančia aplinką ir įgyti svarbių gebėjimų tolimesniam karjeros pasirinkimui. Integruojant karjeros galimybes su gamtos mokslais, technologijomis, matematika, svarbų vaidmenį atlieka STEAM ugdymo metodai, kurie padeda mokiniams pasirinkti ir siekti ateities karjeros tikslų. Atliktas tyrimas parodė, kad pasaulio pažinimo dalykas yra integralus su kitais ugdymo dalykais. Tačiau pasaulio pažinimo dalykui skiriama per mažai dėmesio ir yra svarbu sukurti integracinius ryšius su kitais dalykais. Karjeros kompetencijų ugdymas pasaulio pažinimo pamokose įgyvendinamas per turinį ir metodus, tokius kaip patyriminis ugdymas, ir edukacinės išvykos. Pradinių klasių mokytojai jaučiasi nepasirengę karjeros kompetencijų ugdymui, kadangi trūksta informacijos ir laiko, o bendruomenės dalyvavimas karjeros kompetencijų ugdyme yra nepakankamas.

Baigiamojo darbo tema – karjeros paslaugų raiška pradinėje mokykloje. Baigiamojo darbo tikslas yra teoriškai ir empiriškai atskleisti karjeros paslaugų raišką pradinio ugdymo įstaigoje. Šiam tikslui pasiekti buvo taikyti šie metodai: 1. Atlikta mokslinės literatūros ir norminių dokumentų analizė, siekiant išanalizuoti karjeros paslaugų teorinius aspektus pradinėje mokykloje, karjeros kompetencijas pradinio ugdymo kontekste. 2. Siekiant ištirti karjeros paslaugų X pradinėje mokykloje atvejį vykdytas kokybinis tyrimas taikant dokumentų analizės bei pusiau struktūruoto interviu metodus. Tiriamieji – X pradinės mokyklos pradinių klasių mokytojai, administracija ir švietimo pagalbos specialistai. Mokslinė literatūros analizė atskleidė, kad karjeros paslaugų turinys pradinėje mokykloje apima ugdymas karjerai ir informavimo karjerai paslaugas. Ugdymo karjerai paslaugų paskirtis padėti mokiniams suprasti mokomųjų dalykų ir karjeros lūkesčių sąsajas, atverti karjeros galimybių lauką. Informavimo karjerai paslaugos padeda mokiniams pažinti darbo pasaulį, atveria karjeros galimybes. Pradinėje mokykloje ugdomos mokinių savęs pažinimo, karjeros galimybių pažinimo, karjeros planavimo ir karjeros įgyvendinimo kompetencijos. Karjeros kompetencijos pradinėje mokykloje ugdomos per įvairias veiklas: pamokos, edukacijos, ugdomieji projektai, komandinės veiklos ir taip pat gali vykti per kūrybines, STEAM veiklas. Kokybinio tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad karjeros paslaugų turinys X pradinėje mokykloje pasireiškią per įvairias formas: karjeros paslaugos integruojamos į neformalias švietimo veiklas, organizuojami pažintiniai vizitai, edukacijos ir renginiai karjeros tema, į karjeros paslaugų teikimą įtraukiami ir tėvai. X pradinės mokyklos ugdomos savęs pažinimo, karjeros galimybių pažinimo, karjeros planavimo ir karjeros įgyvendinimo sričių kompetencijos. Viena iš X pradinės mokyklos stiprybių yra vykdoma nuolatinio tobulinimo metodika, kuri glaudžiai siejasi su ugdymo karjerai turiniu. Pagrindiniai X pradinėje mokykloje karjeros paslaugų teikimo iššūkiai susiję su vadybiniais ir ugdomaisiais aspektais.

Socialinio darbo su NEET jaunimu tema yra aktuali, nes NEET jaunimo rodiklis Lietuvoje auga, o informacijos apie darbuotojų patirtys, patiriamus iššūkius teikiant paslaugas NEET jaunimui trūksta. Tyrimo problema: kokios yra socialinių darbuotojų patirtys sprendžiant NEET jaunimo problemas? Kaip reiškiasi jų veiklos praktika dirbant su NEET jaunimu? Su kokiais iššūkiais susiduria darbuotojai, teikiantys paslaugas NEET jaunuoliams? Tyrimo objektas – socialinio darbo su NEET jaunimu raiška. Iškeltas darbo tikslas – išanalizuoti socialinio darbo su NEET jaunimu raišką. Šiam tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: atskleisti NEET jaunimo charakteristikas; aptarti socialinės pagalbos NEET jaunimui ypatumus; atskleisti socialinių darbuotojų, dirbančių su NEET jaunimu, patirtis. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir antrinių duomenų šaltinių analizė; kokybinis tyrimas naudojant pusiau struktūruotą interviu; turinio (content) analizė. Rezultatai: išanalizuoti duomenys atskleidė NEET jaunimo ypatumus, jų patiriamas problemas ir jaunimo įsitraukimo į socialinių paslaugų tinklą būdus. Atskleisti socialinio darbo su NEET jaunuoliais ypatumai: socialinio darbuotojo sąveikos formos, socialinių paslaugų formos, veiklos, nukreiptos į NEET jaunimo užimtumo, skatinimą, socialinių darbuotojų bendradarbiavimo aspektai. Atskleisti organizaciniai iššūkiai, patiriami iššūkiai siekiant užtikrinti NEET jaunuolių gerovę ir socialinių darbuotojų siūlymai siekiant gerinti veiklą su NEET jaunimu. Išvados: NEET jaunimo ypatumai yra sietini su jaunuolių patiriamomis socialinėmis ir psichologinėmis problemomis. Į socialinių paslaugų tinklą jaunuoliai įsitraukia per kitas socialines tarnybas, per draugų rekomendacijas arba savarankiškai. Siekiant sukurti ryšį su NEET jaunuoliais yra taikomos šios sąveikos formos: įgalinimas, saugios erdvės kūrimas, aiškiai apibrėžtas socialinio darbuotojo ribos. Socialiniai darbuotojai dirba individualiai, grupėse, atlieka tarpininko vaidmenį, organizuoja rekreacines veiklas, dirba su jaunimu gatvėje. Siekiant skatinti jaunuolio užimtumą, socialiniai darbuotojai teikia paslaugas, nukreiptas į darbo paieškas, projektinę veiklą, savanorišką veiklą. Socialiniai darbuotojai bendradarbiauja su kitais specialistais ir organizacijomis. Socialiniai darbuotojai susiduria su organizaciniais ir veiklos iššūkiais. Siekiant įveikti kylančius iššūkius, darbuotojai rūpinasi savo saugumu, tobulina savo kompetencijas, inicijuoja bendradarbiavimą su kitomis tarnybomis ir institucijomis.