Railienė, Asta

Smurtas prieš mokytojus arba mokytojų viktimizacija yra palyginti nauja mokslinių tyrimų sritis, kuriai pastaruoju metu skiriama nemažai dėmesio. Atkreipiamas dėmesys į kritinio mąstymo svarbą, kaip mokytojo asmeninių resursų stiprinimo galimybę, galimai galinčią prisidėti prie teigiamų pokyčių sprendžiant jų viktimizacijos problemas. Pažymima, kad kritiškai mąstantys pedagogai ne tik ugdo kritiškai mąstančią jaunąją kartą, bet ir savo pačių elgesiu modeliuoja kritinę laikyseną – yra atviri, reflektuojantys, atpažįstantys problemas, netoleruojantys netiesos, kenkėjiškų veiksmų. Šiuo projektu siekiama atskleisti mokytojų kritinio mąstymo sąsajas su viktimizacijos ugdymo įstaigoje patirtimi ir psichologine gerove. Tyrimui atlikti derinama kiekybinio ir kokybinio tyrimo prieiga. Siekiant įvertinti mokytojų kritinio mąstymo raišką ir mokytojų viktimizacijos paplitimą bei mokytojų kritinio mąstymo ir viktimizacijos sąsajas bus atlikta reprezentatyvi anketinė apklausa. Mokytojų smurto sampratų ir patyrimų įvairovės atskleidimui pasirinktas fenomenografinis tyrimas. Siekiant parengti siūlymus mokytojų viktimizacijos ugdymo įstaigose prevencijai ir intervencijai, pateikiant įrodymais pagrįstus sprendimus atliekama kokybinė lyginamoji analizė teisinės aplinkos, susijusios su smurto apraiškų prevencija analizė. Remiantis tyrimo rezultatais bus parengtos tarpdisciplininio pobūdžio viešosios politikos siūlymai. Remiantis atlikto tyrimo metu validuotais instrumentais bei tyrimo radiniais bus sukurta priemonė (e-įrankis) individualiam pedagogų naudojimui, skirta identifikuoti galimas viktimizacijos apraiškas pasiūlant problemos sprendimui skirtus algoritmus išeinant iš mokytojų kritinio mąstymo kompetencijų lauko. Atliktas tyrimas kompleksiškai įvertins mokytojų viktimizacijos situaciją Lietuvoje ir atskleis pagrindinius mokytojų vidinius ir išorinius viktimizacijos veiksnius bei jų sąsajas su mokytojų psichosocialine gerove.

Projekto tikslas – Pasitelkiant švietimo technologijas ir inovacijas, didinti švietimo sistemos efektyvumą ir mokymosi rezultatų kokybę.

Projekto tikslinė grupė – pedagogai ir mokiniai, valstybinių aukštųjų mokyklų dėstytojai ir studentai, lituanistinių mokyklų užsienyje mokiniai ir mokytojai.

Projekto veiklos:

Naujausių edukacinių technologijų švietimo sektoriuje diegimas, sudarant sąlygas skaitmeninėms švietimo inovacijoms kurtis ir išbandyti (EdTech inovacijų kūrimo ir išbandymo platforma) bei stiprinant pedagogų skaitmenines kompetencijas.
Technologinių sprendimų, reikiamų skaitmeninių mokymo, studijų išteklių švietimo įstaigose sukūrimas (skaitmeninis turinys), siekiant įgalinti personalizuotą nuotolinį mokymą ne tik pandemijos sąlygomis.

The present project represents the partial certification of informal and non-formal learning achievements in the area of information security. The basic purpose of the project outlines, evaluates and validates competences and skills. The results lead to a validated and certified qualification standard to support learning achievements using a European qualification framework. This reflects current demand by small- and medium sized enterprises (SMEs) within their human resource processes and strengthens the employability of persons in this area. The project leads to a development of a requirement catalogue to determine competencies in information security, a development of operational recommendations to foster national competence checks, an online questionnaire to assess information security skills and social skills as well as the implementation of modules for enhanced further education related to a partial skill set (multiplier skills). The results further cover a strategic paper to enrol the results, a glossary for users and a scientific report with results from multiple multiplier events.

Santrauka: Projekto tikslas – gerinti skirtingų švietimo įstaigų (pradinių mokyklų ir universitetų) švietimo kokybę, įgyvendinant į besimokantįjį orientuotą požiūrį (BOP), tobulinti pradinių mokyklų mokytojų ir administracijos kompetencijas, pagrindžiant EFQM modeliu ir plėtoti „Mokykis ir vadovauk“ funkcinį mokytojo savarankišką valdymą mokyklos aplinkoje. Projekto uždaviniai: Sukurta studijų dalyko „Taikomoji pedagoginė lyderystė – mokykis ir vadovauk“ programa pedagogikos bakalauro/profesinių studijų studentams; Parengtos ir testuotos kvalifikacijos kėlimo programos mokytojams „Į mokymąsi orientuoto požiūrio taikymas“ ir „Mokytojo saviugda ir valdymas – Mokykis ir vesk“; Parengta kvalifikacijos tobulinimo programa švietimo įstaigų administracijai (pradinių mokyklų vadovams / direktorių pavaduotojams ir universitetų dekanams / prodekanams) remiantis EFQM modeliu; Apmokyti BOP mokytojai/konsultantai, kurie pasibaigus projektui, dirbs su mokytojais savo mokyklose. Siekiamas rezultatas: Parengtos 3 naujas mokymo programos; Parengta mokytojų (apmokytų į besimokantįjį orientuoto požiūrio pagrindo ir „Išmok ir vadovauk“ pagrindu) ir vadovų (apmokytų pagal EFQM kompetencijos modelį) duomenų bazė; Parengtos BOP gairės pradinėms mokykloms, padedančios joms sėkmingai įgyvendinti BPO savo organizacijose.

Pagrindinis projekto tikslas yra skatinti Europos žaliąją ekonomiką ir klimato neutralumą plėtojant naujovišką aukštojo mokslo praktiką, susijusią su mikrokredencialų, sukurtų bendradarbiaujant su Europos standartų institucijomis, įgyvendinimu, kurie atitinka rinkos poreikius ir palengvina paslaugų teikimą. lankstus, prieinamas ir įtraukus švietimas pagal atitinkamus pramonės / sektoriaus standartus, kurie palaiko perėjimą prie ekologiškos ir skaitmeninės ekonomikos.

Šis tikslas bus pasiektas stiprinant lanksčios skaitmeninės švietimo praktikos, kurios panaudoja universitetų institucijų atsparumą įvairiems pedagoginiams scenarijams, palengvina prieigą prie švietimo ir remia įtrauktį bei įvairovę, kūrimą ir platinimą.

Projekto tikslas yra pagerinti Europos piliečių pasirengimą skaitmeniniam amžiui, remiant ir didinant gebėjimų ugdymą informacijos saugumo suvokimo, raštingumo ir rizikos valdymo srityse. Kaip teigiama BDAR konstatuojamosiose dalyse, pagrindinių laisvių ir teisių apsauga turi būti įgyvendinta saugant skaitmeninę tapatybę. Šis tikslas yra šio projekto idėjos esmė. Siekiant šio tikslo, projekte bus laikomasi kartotinio požiūrio: -Pirma, didinant informuotumą, dalyviai bus informuojami ir supažindinami su saugai svarbiu elgesiu skaitmeniniame pasaulyje. -Antra, užsitikrindami atitiktį dalyviai išmoks laikytis tam tikro elgesio ir internalizuoti saugius darbo srautus bei elgesį skaitmeniniame pasaulyje. Kitiems dalyviams bus lengviau nustatyti jų asmens duomenų pažeidimus ir įgyvendinti savo teisę į privatumą. -Galiausiai, trečiajame etape dalyviams bus suteikta galimybė iš tikrųjų „veikti suvereniai“, t. y. veikti pagal savo žinias, naudotis savo piliečių ir teismų teisėmis ir įgyti suverenitetą dėl savo skaitmeninių veiksmų ir tapatybės. Suverenumas skaitmeninėje srityje reiškia duomenų ir informacijos nuosavybės teisę ir kontrolę. Sukčiai, nusikaltėliai ir piktavališkos institucijos vis dažniau piktnaudžiauja tinkamo rizikos supratimo trūkumu, ginkluodamos pasitikinčius asmenis savo naudai.

Tiriamojo projekto tikslas – nustatyti senjorų (65 m. ir daugiau) sveikatos stiprinimo paslaugų poreikius ir prieinamumą. Tyrimo tikslinė grupė – senjorai, kuriems sukako 65 m. ir daugiau. Išskiriamos dvi tyrimo dalyvių grupės: senjorai nuo 65 m. iki 74 m. ir senjorų grupė nuo 75 m. ir daugiau. Tyrimui atlikti pasirinkta mišraus tyrimo strategija, derinant kiekybinio ir kokybinio tyrimo prieigas, taip užtikrinant kompleksinį požiūrį į duomenų rinkimą. Pirmame etape bus atlikta plačios apimties apklausa, siekiant generalizuoti rezultatus senjorų populiacijoje, antrame etape bus koncentruojamasi į tiriamųjų patirtis. Kiekybiniame tyrime dalyvavo senjorai iš dviejų Lietuvos apskričių. Planuojama atlikti ne mažiau kaip 4 grupės interviu (fokus grupės) su senjorais dviejuose apskrityse, tačiau vadovaujantis „prisotinimo principu“ bendras interviu skaičius gali būti didesnis. Projekto metu remiantis septynių sveikatos stiprinimo poveikio sričių metodika, bus tiriami senjorų sveiktos stiprinimo paslaugų poreikiai, taip pat tiriamas senjorų sveikatos stiprinimo paslaugų prieinamumas informaciniu, organizaciniu ir ekonominiu aspektais bei nustatytos sveikatos stiprinimo paslaugų poreikio ir pasiūlos sąsajos.