Valackienė, Asta

2020 m. pradžioje kilusi koronaviruso (COVID-19) pandemija sukėlė netikėtus ir esminius iššūkius įvairiose valstybės gyvenimo srityse – visų pirma sveikatos, bet taip pat socialinės apsaugos, švietimo, kultūros ir daugelyje kitų sektorių. Pandemijos sukeltas šokas privertė per neįtikėtinai trumpą laiką transformuoti savo įprastas rutinas, įgyti naujų įgūdžių, veikti kitomis, nei iki šiol buvo įprasta, sąlygomis ir demonstruoti lyderystę, kuri nepaklūsta įprastiems, mums pažįstamiems dėsniams, ir diktuoja naujas, kol kas vis dar išeinančias iš mūsų pažinimo ribų, tendencijas. Viešasis sektorius Covid-19 pandemijos metu susidūrė su dideliu iššūkiu, užtikrinant viešųjų paslaugų teikimą. Dauguma viešojo sektoriaus organizacijų nebuvo pasiruošusios tinkamai funkcionuoti pandemijos sąlygomis, todėl natūralu, kad buvo susidurta su gebėjimų ir pajėgumų stoka veikti Covid-19 pandemijos aplinkoje. Viešojo sektoriaus organizacijų vaidmuo ypatingai svarbus siekiant ekonominio ir socialinio atsigavimo, t.y. ne tik pandemijos metu, bet ir po jos. Jis privalo imtis lyderystės vaidmens siekiant ilgalaikio tvaraus atsigavimo, buriant bendruomenes, teikiant joms reikiamų įgūdžių veikti pandemijos sąlygomis, įveiklinant skaitmenizacijos procesus visų pirma savo aplinkoje, teikiant kokybiškas paslaugas. Viešas sektorius privalo demonstruoti savo stipriąsias puses, kad tiek privatus verslas, tiek bendruomenės jomis patikėtų ir sutelktų bendras pajėgas kovai su pandemijos padariniais. Projekto tyrėjai, siekdami išsiaiškinti, kodėl vienos organizacijos geba tinkamiau reaguoti į neįprastas situacijas ir, plėsdamos savo pažinimo ribas, įgyja konkurencinį unikalų pranašumą projekte kelia tikslą nustatyti viešojo sektoriaus organizacijų atsparumą ir jo poveikį teikiamų paslaugų kokybei.

"EuroScitizen" - tai ES finansuojamas COST veiksmas, mokslinių tyrimų tinklas, kurio tikslas - nustatyti tikslines strategijas, kurios padėtų didinti mokslinio raštingumo lygį Europoje, remiantis evoliucijos pavyzdžiu. Pirmą kartą vykdant šią veiklą buvo sutelktos įvairių suinteresuotųjų šalių (evoliucijos biologų, švietimo tyrėjų, pedagogų, muziejų specialistų ir žiniasklaidos) pajėgos, siekiant sukurti ir išanalizuoti visuomenės mokslinio raštingumo didinimo metodus.

Išsamesnis veiklos pristatymas: Kaip piliečiai susiduriame su informacijos ir dezinformacijos srautu iš interneto ir žiniasklaidoje. Mokslinis raštingumas, t. y. gebėjimas kritiškai vertinti, taikyti ir suprasti mokslo žinias ir kaip jos kuriamos, yra labai svarbus atsakingam pilietiškumui. Jis yra būtina sąlyga, kad būtų galima kurti žinių visuomenę ir kad piliečiai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus. Vienas iš svarbiausių mokslo sričių yra evoliucija, šiuolaikinės biologijos pagrindas. Evoliucinė biologija turi didelę visuomeninę reikšmę svarbą, o jos atradimai turi toli siekiančių pasekmių tam, kaip mes reaguojame į klimato kaitą, narkotikų atsparumą vaistams, maisto saugumo problemas ir šiuolaikinės medicinos prieštaravimus. Tačiau ji dažnai klaidingai suprantama arba net visiškai atmetama. Todėl mokslinis raštingumas evoliucijos srityje yra idealus modelis tirti metodus, kaip pagerinti Europos mokslinio raštingumo būklę. Šiame veiksme pirmą kartą buvo panaudotos įvairių suinteresuotųjų šalių (evoliucijos biologų, švietimo tyrėjų, pedagogų, muziejų specialistai ir žiniasklaida), kad sukurtų ir išanalizuotų metodus, naudojamus visuomenės mokslinei raiškai gerinti. mokslinį raštingumą. Įveikiant kultūros ir švietimo sistemų skirtumus, įtraukiant dalyvius iš įvairių šalių ir patirčių, savaime yra naujovių šaltinis. Laukiamas rezultatas - nustatyti tikslines strategijas, kaip kelti mokslinio raštingumo lygį Europoje ir taip maksimaliai padidinti Europos inovacijų potencialą. Ši COST CA17127 veikla prisidėjo prie atsakingų, mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) kultūros, o tai padėjo įgyvendinti strategijoje "Europa 2020" numatytus pažangius, tvarius ir integracinius tikslus.

2020 m. pradžioje kilusi koronaviruso (COVID-19) pandemija sukėlė netikėtus ir esminius iššūkius įvairiose valstybės gyvenimo srityse – visų pirma sveikatos, bet taip pat socialinės apsaugos, švietimo, kultūros ir daugelyje kitų sektorių. Pandemijos sukeltas šokas privertė per neįtikėtinai trumpą laiką transformuoti savo įprastas rutinas, įgyti naujų įgūdžių, veikti kitomis, nei iki šiol buvo įprasta, sąlygomis ir demonstruoti lyderystę, kuri nepaklūsta įprastiems, mums pažįstamiems dėsniams, ir diktuoja naujas, kol kas vis dar išeinančias iš mūsų pažinimo ribų, tendencijas. Viešasis sektorius Covid-19 pandemijos metu susidūrė su dideliu iššūkiu, užtikrinant viešųjų paslaugų teikimą. Dauguma viešojo sektoriaus organizacijų nebuvo pasiruošusios tinkamai funkcionuoti pandemijos sąlygomis, todėl natūralu, kad buvo susidurta su gebėjimų ir pajėgumų stoka veikti Covid-19 pandemijos aplinkoje. Viešojo sektoriaus organizacijų vaidmuo ypatingai svarbus siekiant ekonominio ir socialinio atsigavimo, t.y. ne tik pandemijos metu, bet ir po jos. Jis privalo imtis lyderystės vaidmens siekiant ilgalaikio tvaraus atsigavimo, buriant bendruomenes, teikiant joms reikiamų įgūdžių veikti pandemijos sąlygomis, įveiklinant skaitmenizacijos procesus visų pirma savo aplinkoje, teikiant kokybiškas paslaugas. Viešas sektorius privalo demonstruoti savo stipriąsias puses, kad tiek privatus verslas, tiek bendruomenės jomis patikėtų ir sutelktų bendras pajėgas kovai su pandemijos padariniais. Projekto tyrėjai, siekdami išsiaiškinti, kodėl vienos organizacijos geba tinkamiau reaguoti į neįprastas situacijas ir, plėsdamos savo pažinimo ribas, įgyja konkurencinį unikalų pranašumą projekte kelia tikslą nustatyti viešojo sektoriaus organizacijų atsparumą ir jo poveikį teikiamų paslaugų kokybei.