Valackienė, Asta

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas kibernetinio saugumo rizikų vertinimo procesas ir jo mechanizmai, siekiant nustatyti šiame procese esančius iššūkius ir tobulintinas sritis viešojo sektoriaus organizacijose. Darbe remiamasi nuostata, kad kibernetinio saugumo rizikų vertinimas negali būti laikomas vien technine formalia procedūra, nes nuo šio vertinimo tiesiogiai priklauso organizacijos gebėjimas užtikrinti kibernetinį saugumą. Pirmajame skyriuje analizuojami teoriniai kibernetinio saugumo ir rizikų vertinimo aspektai, atskleidžiant rizikų kultūra ir analizuojant tiek techninius rizikų vertinimo aspektus, tiek ir žmogiškuosius faktorius, taip pat aptariami skirtingose organizacijose taikomi rizikų vertinimo metodai ir technikos bei vertinamas jų pritaikomumas. Antrojoje darbo dalyje aptariama kibernetinio saugumo rizikų vertinimo viešajame sektoriuje tyrimo metodologija. Trečiojoje dalyje konstruojamos kibernetinio saugumo rizikų vertinimo proceso tobulinimo gairės. Darbe parengtos rizikų vertinimo proceso tobulinimo gairės gali padėti tobulinti rizikų vertinimo procesą Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijose ir stiprinti jų kibernetinį atsparumą.

This master’s thesis examines cybersecurity risk management practices in Georgian financial institutions through a qualitative multiple-case study approach. The research analyzes how international cybersecurity and risk management frameworks are implemented in practice under the regulatory supervision of the National Bank of Georgia. Empirical data were collected through semi-structured interviews with Chief Information Security Officers and the completion of online questionnaires, complemented by the document analysis of publicly available regulatory, policy and governance documents. The study identifies key success factors, challenges and best practices in the implementation of cybersecurity risk management and proposes context-specific recommendations aimed at enhancing cyber resilience in the Georgian financial sector.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas kibernetinio saugumo užtikrinimas šalyje, siekiant efektyviai spręsti globalizacijos keliamus iššūkius, pateiktas šalies kibernetinio saugumo užtikrinimo ir globalizacijos iššūkių valdymo modelis ir remiantis ekspertiniu vertinimu tikrinamas empiriškai. Pirmajame skyriuje aptariama kibernetinio saugumo samprata, pagrindiniai principai ir veiksniai, bei jų įtaka šiuolaikinei visuomenei. Antrajame skyriuje analizuojama pasaulinė kibernetinio saugumo valdymo patirtis globalizacijos kontekste. Trečiajame skyriuje aptariama kibernetinio saugumo užtikrinimo Lietuvoje siekiant efektyvaus globalizacijos iššūkių valdymo tyrimo metodologija. Ketvirtajame skyriuje konstruojamas teorinis Lietuvos kibernetinio saugumo užtikrinimo ir globalizacijos iššūkių valdymo modelis. Darbe parengtas kibernetinio saugumo užtikrinimo ir globalizacijos iššūkių valdymo modelis gali būti pritaikytas kuriant veiksmingą kibernetinio saugumo politiką Lietuvoje, gali padėti nustatyti, kaip geriau valdyti kibernetinį saugumą, siekiant efektyviai įveikti globalizacijos iššūkius.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir pateikta e. paslaugų plėtros viešajame sektoriuje efektyvumo kaip tvaraus konkurencinio pranašumo koncepcija bei empiriškai tikrinamos e. paslaugų plėtros efektyvumo tendencijos siekiant tvaraus vystymosi tikslų, išskiriant ir pabrėžiant procesinius veiksmus, padedančius efektyvinti e. paslaugų plėtrą ir tvarų konkurencinį pranašumą. Pirmoje dalyje pateikiamas e. paslaugų kūrimo bei integravimo konceptas ir atskleidžiamos e. paslaugų plėtros viešajame sektoriuje tendencijos. Pristatomos viešojo sektoriaus valdymo metodikos ir e. paslaugų modeliai. Antroje – supažindinama su tyrimo metodologija. Trečioje dalyje – identifikuojamos viešojo sektoriaus e. paslaugų plėtros valdymo metodikos ir procesai, aptariamos tobulinimo sritys ir pristatomi empirinio tyrimo rezultatai bei sukonstruotas modelis, pagrindžiantis e. paslaugų plėtros viešajame sektoriuje efektyvumą kaip tvarų konkurencinį pranašumą. Šis modelis atskleidžia, kad formuojant Lietuvos viešojo valdymo e. paslaugų transformacijos viziją, privaloma užtikrinti technologinį ir vertybinį lygmenis, kurių tarpusavio sąveiką apjungia tvari konkurencinė aplinka. Darbe parengtas E. paslaugų plėtros viešajame sektoriuje efektyvumo kaip tvaraus konkurencinio pranašumo raiškos modelis padės efektyvinti e. paslaugų plėtrą, o taip pat juo galės naudotis ir kitos viešojo sektoriaus organizacijos, įgyvendinant tvarumo strategiją, leidžiančią padidinti veiklos efektyvumą ir konkurencinį pranašumą.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota esamą kibernetinio saugumo situaciją viešajame sektoriuje bei įvertinta organizacijos ir individo sąveiką, užtikrinant kibernetinį saugumą. Pirmame skyriuje analizuojami kibernetinės saugumo sampratos ir kibernetinės kultūros organizacijoje teoriniai aspektai ir problematika. Apibrėžiami kibernetinio saugumo iššūkiai ir jų poveikis užtikrinant kibernetinį saugumą viešajame sektoriuje. Pateikiami organizacijos kibernetinio saugumo kultūros vystymo aspektai. Antrame skyriuje pateikiama kibernetinio saugumo raiška individo lygmenyje aptariant kibernetinį saugumą viešajame sektoriuje. Aprašomi kibernetinio saugumo viešajame sektoriuje užtikrinimo būdai ir šalių praktika bei aptariama Lietuvos kibernetinio saugumo padėtis viešajame sektoriuje. Trečiame skyriuje pateikiama tyrimo metodologija. Kombinuotu tyrimu analizuojami anketinės apklausos viešojo sektoriaus ir KS ekspertinis požiūris į kibernetinį saugumą viešajame sektoriuje ir gerinimo galimybes. Ketvirtame skyriuje analizuojami tyrimo metu surinkti duomenys siekiant tobulinti ir stiprinti kibernetinį atsparumą organizacijoje stiprinat tarpusavio bendradarbiavimą skatinant kibernetinio saugumo kultūrą. Darbo pabaigoje pateikiamos tyrimo rezultatus apibendrinančios išvados ir parengtos Gairės „Kibernetinės kultūros viešajame sektoriuje tobulinimas“.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota esamą kibernetinio saugumo situaciją viešajame sektoriuje bei įvertinta organizacijos ir individo sąveiką, užtikrinant kibernetinį saugumą. Pirmame skyriuje analizuojami kibernetinės saugumo sampratos ir kibernetinės kultūros organizacijoje teoriniai aspektai ir problematika. Apibrėžiami kibernetinio saugumo iššūkiai ir jų poveikis užtikrinant kibernetinį saugumą viešajame sektoriuje. Pateikiami organizacijos kibernetinio saugumo kultūros vystymo aspektai. Antrame skyriuje pateikiama kibernetinio saugumo raiška individo lygmenyje aptariant kibernetinį saugumą viešajame sektoriuje. Aprašomi kibernetinio saugumo viešajame sektoriuje užtikrinimo būdai ir šalių praktika bei aptariama Lietuvos kibernetinio saugumo padėtis viešajame sektoriuje. Trečiame skyriuje pateikiama tyrimo metodologija. Kombinuotu tyrimu analizuojami anketinės apklausos viešojo sektoriaus ir KS ekspertinis požiūris į kibernetinį saugumą viešajame sektoriuje ir gerinimo galimybes. Ketvirtame skyriuje analizuojami tyrimo metu surinkti duomenys siekiant tobulinti ir stiprinti kibernetinį atsparumą organizacijoje stiprinat tarpusavio bendradarbiavimą skatinant kibernetinio saugumo kultūrą. Darbo pabaigoje pateikiamos tyrimo rezultatus apibendrinančios išvados ir parengtos Gairės „Kibernetinės kultūros viešajame sektoriuje tobulinimas“.

This Master’s Thesis has thoroughly considered security impact of cyber security management on digital economy across sub-Saharan African countries using Nigeria and Cameroon as a case study. The first chapter critically reviewed the concept of digital economy within the context of cybercrime and security management. It considered the different types of cybercrimes of perpetrated and the problems associated with it. Also, the chapter considered the motives initiating such attacks e.g., incentives. In addition, the chapter also emphasized on the uncertain times, unsettled lives on how it shapes cyber ethics for the future in a transforming world we live in a world of worry as it gives credence to digital technologies and threats to human security. In the second chapter, the substantiation of the research methodology is performed, which was used in the research part. In the third part, empirical data generated by the researcher were analysis and discussed using both qualitative and quantitative methods with the using of content analysis. The obtained indicators revealed a high prevalence of cyber perpetration and attacks on the digital economies of Nigeria and Cameroon. It is therefore of most importance to bare to heart that this phenomenon “cyber insecurity” is not a new concept in everyday living and social exchanges but everyone in the Internet of Things (IoTs) must adequate and constructive cyber measures across sub-Saharan African countries in the corporate fight against all forms of cyber insecurity. Also, it is most paramount to note that the concept cyber insecurity is a most fight for all whether advanced, developing or less developed countries in any part of the globe. It can also be likened to technological epidemic (outbreak) that most be eradicated otherwise it may see the end of many digital economies across the globe. Results, findings and discussions generated by this study has future consequences in the fight against cyber insecurity both in the private and public global digital space and it makes provision on corporate insight in tackling it menace thereof.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas įmonės kliento pasitenkinimo indeksas įmonės teikiamomis paslaugomis. Tyrimo metu naudojantis aprašomosios statistikos ir išvestinių indeksų skaičiavimo metodų rezultatais modeliuojami įmonės paslaugų ir paslaugų portfelių naudojamumo, kokybės ir plėtros poreikio indeksai, kurie pateikiami pasitelkiant vizualizacijos technikas. Pirmame skyriuje teoriniu aspektu nagrinėjamas konteinerių pervežimas multimodalinių transportu ir ekspedijavimo paslaugų būtinybė tokio tipo pervežimuose. Teoriškai apibūdinami ekspedijavimo paslaugų portfeliai, jų sudedamosios dalys ir kuom remiantis sudaromi pirkėjams / pardavėjams suteikiami paslaugų paketai. Antrame skyriuje pristatomas tyrimo modelis, teoriniai paslaugų ir veiklos rodiklių kiekybiniai vertinimo metodai, aprašoma tyrimo eiga ir pateikiami skaičiavimo metodai. Trečiame skyriuje pateikiamos tyrimo išvados, teikiami siūlymai kaip didinti įmonės paslaugų naudojamumą, gerinti jų kokybę bei aptariamos poreikį turinčių paslaugų plėtros galimybės.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir pateikta informacijos logistikos koncepcija, konstruojamas informacijos logistikos sistemos vertinimo modelis bei empiriškai tikrinama informacijos logistikos sistemos procesų raiška, išskiriant ir pabrėžiant veiksnius, kurie būtų esminiai atliekant sistemos vertinimą. Pirmoje dalyje pateikiamas informacijos logistikos sistemos konceptas ir atskleidžiama jos raida. Pristatomos valdymo metodikos ir procesai. Antroje – pristatoma tyrimo metodologija, Trečioje dalyje – identifikuojamos informacijos logistikos sistemoje taikomos valdymo metodikos ir procesai, aptariama sistemos tobulinimo sritys ir pristatomi atlikto kokybinio tyrimo rezultatai bei sukonstruotas modelis, pagrindžiant sistemoje vykstančių procesų cikliškumą. Darbe parengtas informacijos logistikos sistemos vertinimo modelis padės efektyvinti informacijos ciklą ir turės taikomąjį rezultatą, kurį galės naudoti ir kitos įmonės, turinčios savo IT paslaugų centrus.