Stankiewicz, Barbara

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir ištirti pasirengimo dvikalbystės įgyvendinimui ikimokykliniame ugdyme iššūkių ir galimybių aspektai. Pirmoje darbo dalyje pateikiami dvikalbystės sampratos ir taikymo švietimo sistemoje teoriniai aspektai. Šioje dalyje plačiau apibrėžiama dvikalbystė samprata, analizuojama dvikalbystės įtaka vaiko raidai, apibendrinama vaikų dvikalbystė ir jos veiksniai, principai, modeliai, integravimo strategijos. Taip pat atliekama pasirengimo dvikalbystės įgyvendinimui ikimokykliniame ugdyme patirties analizė, apimanti užsienio šalių patirtį ir dvikalbystės ugdymo praktiką Lietuvoje. Antra dalis skirta pasirengimo dvikalbystės įgyvendinimui ikimokyklinio ugdymo įstaigose iššūkių ir galimybių tyrimo metodologijos aprašymui. Šioje dalyje dėmesys skiriamas tyrimo dizainui, tyrimo imčių charakteristikai ir tyrimo instrumento pagrindimui. Trečioje darbo dalyje pateikiami pasirengimo dvikalbystės įgyvendinimui ikimokyklinio ugdymo įstaigose iššūkių ir galimybių tyrimo rezultatai. Darbo pabaigoje pateikiamos apibendrinančios išvados ir rekomendacijos.

Darbo aktualumas. Pastaraisiais metais Lietuva susiduria su vis didėjančiais imigracijos srautais. Gausiausią grupę sudaro karo pabėgėliai iš Ukrainos, imigrantai, atvykę iš trečiųjų šalių ir grįžtantys iš emigracijos. Didėja būtinybė gerinti atvykusių į Lietuvą užsieniečių bei sugrįžusių su tėvais vaikų įtraukimą į šalies švietimo sistemą ir ugdymo įstaigas. Pritaikyti efektyvesnes integracijos priemones, sustiprinti pedagogų kompetencijas ir užtikrinti reikiamus finansinius bei materialinius resursus. Tyrimo objektas. Imigrantų, reemigrantų, pabėgėlių vaikų ugdymo organizavimas. Probleminiai klausimai: 1. Su kokiais iššūkiais susiduria mokyklos, integruojančios užsieniečius vaikus? 2. Kokios priemonės ir strategijos taikomos mokyklose, siekiant palengvinti užsieniečių vaikų ugdymą? Tikslas: ištirti imigrantų, reemigrantų ir pabėgėlių švietimo iššūkius Jonavos rajono savivaldybėje. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti Lietuvos švietimo sistemos situaciją ir pokyčius imigracijos kontekste. 2. Išnagrinėti gerąsias ugdymo organizavimo praktikas Europoje ir Lietuvoje. 3. Nustatyti pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduriama savivaldybės švietimo įstaigose dėl užsieniečių švietimo. 4. Identifikuoti gerąsias savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigų praktikas, padedančias efektyviai integruoti atvykusius mokinius. Darbo rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad pagrindiniai ugdymo sistemos iššūkiai su kuriais susiduriama tirtose Jonavos rajono savivaldybės švietimo įstaigose yra skirtingų mokinių grupių (imigrantų, reemigrantų ir pabėgėlių) ugdymo suvienodinimas, kalbos barjeras, kultūriniai skirtumai, nepakankamas mokytojų pasirengimas, metodinių ir mokymo priemonių trūkumas, akcentuojamas mokinio padėjėjų poreikis. Išryškėjo ir veiksmingi sprendimai taikomi savivaldybės mokyklose: mokiniai ugdomi kartu su bendraamžiais, lietuvių kalbos mokymui skiriamos individualios arba grupinės konsultacijos, ugdymo turinys pritaikomas pagal mokinio gebėjimus, atvykusiam mokiniui skiriamas adaptacijos laikotarpis, teikiamos pagalbos mokiniui specialistų konsultacijos.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas duomenimis grįstų sprendimų priėmimas Vilniaus miesto valstybinėse ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Aptariamos pagrindinės teorinės prielaidos, duomenimis grįsto sprendimų priėmimo samprata, pagrindiniai teoriniai modeliai, tarptautinis ir nacionalinis kontekstas, empiriniai tyrimai bei specifiniai duomenų naudojimo aspektai ikimokyklinio ugdymo institucijose. Nors švietimo politikoje akcentuojama įrodymais grįsto valdymo svarba, praktikoje ankstyvojo ugdymo sektoriuje duomenų naudojimas išlieka nevienodas. Dažnai apsiribojama duomenų rinkimu, tačiau jie ne visada integruojami į pedagoginį planavimą ar vadybinius sprendimus. Todėl šiame tyrime siekta nustatyti, kokie duomenys naudojami, kaip jie taikomi kasdienėje veikloje ir kokios kliūtys trukdo sistemingam duomenų analizavimui. Tyrimas atliktas taikant kiekybinę anketinę apklausą. Joje dalyvavo 80 Vilniaus miesto ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagoginių darbuotojų, dirbančių valstybinėse įstaigose. Klausimynas sudarytas remiantis tarptautiniais tyrimais apie duomenų naudojimą švietime ir pritaikytas Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kontekstui.

-.

Šiame magistro darbe nagrinėjamas švietimo teisingumo užtikrinimas, lyginant Lietuvos ir Estijos švietimo politikos įgyvendinimą. Nepaisant panašios istorinės raidos, Estijos mokinių pasiekimai yra vieni aukščiausių Europoje (PISA tyrimų duomenimis), o SEK aplinkos įtaka jų rezultatams yra mažesnė nei Lietuvoje. Lietuvoje mokinių pasiekimų lygis žemesnis, be to, ryškesni regioniniai ir socialiniai netolygumai, rodantys, jog dabartinės švietimo politikos priemonės nėra pakankamai veiksmingos užtikrinant švietimo teisingumą. Ši situacija kelia klausimą, kokie veiksniai lėmė Estijos sėkmę ir kokias priemones Lietuva galėtų pritaikyti siekdama didesnio ugdymo lygiateisiškumo. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir palyginti Lietuvos ir Estijos švietimo politikos įgyvendinimą bei rezultatus švietimo teisingumo užtikrinimo srityje ir pateikti rekomendacijas Lietuvos švietimo formuotojams. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, atlikta švietimo teisingumo sampratos analizė, išnagrinėti Lietuvos ir Estijos švietimo politikos veiksniai ir priemonės, skirti SEK aplinkos įtakai mažinti, atlikta dviejų šalių švietimo politikos ir mokinių pasiekimų lyginamoji analizė bei parengtos rekomendacijos Lietuvai, remiantis Estijos gerąja patirtimi. Tyrimo metodai apėmė mokslinės literatūros ir strateginių dokumentų analizę, statistinių duomenų analizę ir lyginamąją analizę. Darbas suskirstytas į tris dalis: teorinę (aptariama švietimo teisingumo samprata), analitinę ir lyginamąją, darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai. Rezultatai atskleidė, kad Estijos švietimo politika sistemiškiau užtikrina švietimo teisingumą: čia nuosekliai taikomos įtraukiojo ugdymo priemonės ir lankstus, poreikiais grįstas finansavimas, todėl mokinių pasiekimai aukštesni, o socialinės kilmės nulemti faktoriai yra mažesni. Lietuvoje, nors strateginiuose dokumentuose deklaruojami panašūs tikslai, jų praktinis įgyvendinimas nėra tolygus, nes išlieka regioniniai atotrūkiai, ir didesnė SEK aplinkos įtaka mokinių rezultatams. Tarptautiniai PISA ir TALIS tyrimai patvirtina, kad Estijos švietimo sistema veiksmingiau mažina nelygybę nei Lietuvos. Remiantis šiais rezultatais, darbe pasiūlytos rekomendacijos Lietuvos švietimo sistemos tobulinimui. Tyrimo metu darbo autorė Estijoje atliko profesinę praktiką, kuri suteikė galimybę tiesiogiai susipažinti su šios šalies švietimo politika.

Darbo tema – „Pradedančiųjų pedagogų adaptavimo sunkumai besikeičiančioje mokykloje“. Pradedantieji pedagogai susiduria su įvairialype aplinka, reikalaujančia ne tik pritaikyti įgytas teorines žinias, bet ir įtraukti praktinius įgūdžius, emocinio atsparumo bei prisitaikymo strategijas į mokinių ugdymo procesą. Šį perėjimą dar labiau apsunkina dinamiškas šiuolaikinių mokyklų pobūdis, nuolat besikeičiantis, reaguojant į technologijų pažangą, politikos pokyčius ir didėjančią mokinių įvairovę. Ankstyvieji mokymo metai labai svarbūs pradedantiesiems mokytojams ir švietimo sistemai. Moksliniai tyrimai rodo, kad iššūkiai, su kuriais šiuo laikotarpiu susiduria naujieji mokytojai, dažnai sunkiai pakeliami ir tai lemia didelį atleidimo lygį. Daugeliu atvejų pedagogai nutraukia profesinę karjerą per pirmuosius kelerius metus dėl gaunamos nepakankamos paramos, nerealių lūkesčių ir sudėtingo klasių valdymo. Šių pedagogų netektis ne tik sutrikdo jų karjerą, bet ir daro įtaką mokinių mokymuisi bei platesnei mokyklos bendruomenei, todėl norint padidinti mokytojų išlaikymą ir mokyklose suburti stabilią, patyrusią ir veiksmingą darbo jėgą, būtina spręsti pradedančiųjų mokytojų adaptacijos sunkumus. Darbo problema – kokius dažniausius adaptacijos sunkumus patiria pradedantieji pedagogai besikeičiančios mokyklos aplinkoje ir kaip šie iššūkiai daro įtaką jų profesiniam tobulėjimui, pedagoginei veiklai klasėje. Darbo tikslas – atskleisti pradedančiųjų pedagogų adaptavimo sunkumus besikeičiančioje mokykloje. Darbo uždaviniai: 1.Teoriškai išanalizuoti besikeičiančios mokyklos struktūros ir ugdymo turinio pokyčius; 2. Aptarti pradedančiųjų pedagogų adaptacijos svarbą besikeičiančioje mokykloje; 3. Nustatyti besikeičiančioje mokykloje pradedantiesiems pedagogams kylančias adaptacijos problemas ir praktines galimybes remiantis naujų mokytojų nuomone. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizės metodas 2. Internetinės apklausos metodas. Pagrindiniai tyrimo rezultatai. Remiantis pradedančiųjų pedagogų nuomone, nustatytos pagrindinės adaptacijos problemos – nepakankama praktinė pasirengimo patirtis, menka mentorystės sistema, per didelis darbo krūvis, neaiškūs administraciniai reikalavimai ir kylanti emocinė įtampa. Taip pat išryškėja, kad sėkmingą adaptaciją skatina didesnė kolegų parama, grįžtamasis ryšys iš vadovo, galimybės dalyvauti profesiniuose mokymuose ir įtrauki bendruomenės kultūra. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad jiems ypač trūksta praktinių įgūdžių valdant klasę, taikant įtraukųjį ugdymą ir bendradarbiaujant su mokinių tėvais. Jie išskiria, kad mentorystės sistema jų mokykloje veikia formaliai arba visai neveikia, o tai trukdo gauti savalaikę pagalbą ir ugdyti profesinį pasitikėjimą. Taip pat išskirtas per didelis darbo krūvis. Pradedantieji pedagogai nurodo dažnai tenkantį papildomą darbo krūvį, nesusijusį su mokinių ugdymu, pavyzdžiui, dokumentacijos rengimu ar neapmokamomis popamokinėmis veiklomis. Neaiškūs administraciniai reikalavimai ir menkas vadovo įsitraukimas didina streso lygį ir sumažina pasitenkinimą darbu. Pagrindinės išvados. Besikeičiančios mokyklos struktūra ir ugdymo turinio pokyčiai rodo kryptingą siekį modernizuoti švietimo sistemą, skatinant individualizuotą mokymąsi, ugdymo(si) kompetencijų stiprinimą bei visuomenės ir darbo rinkos poreikių patenkinimą. Šie pokyčiai lemia ir naujus reikalavimus pedagogams, ypač pradedantiesiems, kurių karjera prasideda dinamiškoje, permainų kupinoje mokykloje. Pradedančiųjų pedagogų adaptacija besikeičiančioje mokykloje itin svarbi jų profesinei veiklai, pasitikėjimui savimi ir motyvacijai dirbti su mokiniais. Sėkminga adaptacija daro įtaką ne tik mokytojo savijautai ir darbo kokybei, bet ir visos mokyklos bendruomenės darnai bei mokinių pasiekimams. Tyrimo rezultatai rodo, kad didžioji dalis respondentų pabrėžia emocinį ir psichologinį iššūkį per pirmuosius darbo mėnesius ir tai daro tiesioginę įtaką jų pasitikėjimui savimi. Pradedantieji pedagogai nurodantys, kad turi stipresnę mentorių ir kolegų paramą, jaučiasi labiau motyvuoti, geriau susidoroja su krizinėmis situacijomis klasėje, o jų darbo kokybė aukštesnė. Darbo struktūra. Baigiamojo darbo pradžioje pristatomas įvadas, kuriame aptariamas tyrimo aktualumas, naujumas ir ištirtumas, išskiriamas tyrimo objektas, problema, darbo tikslas ir uždaviniai, tyrimo hipotezė ir taikomi metodai. Pirmajame darbo skyriuje išskiriamos besikeičiančios mokyklos vykstančios struktūrinės reformos ir ugdymo turinio pokyčiai. Antrajame darbo skyriuje aptariama pradedančiųjų pedagogų adaptacijos svarba besikeičiančioje mokykloje. Trečiajame skyriuje atliekama empirinio tyrimo rezultatų analizė. Baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos išvados, pasiūlymai, literatūros sąrašas, santrauka ir summary. 9 lentelės, 17 paveikslai, 116 panaudoti literatūros šaltiniai, 1 priedas, 88 psl. (be priedų).

Dabartiniame švietimo pokyčių keliu žengiančios visuomenės laikmetyje, susiduriančioje su vis didėjančia vaikų įvairove, akcentuojamas švietimo kokybės siekis kiekvienam besimokančiajam, nepriklausomai nuo jo tautybės, socialinės padėties, specialiųjų ugdymosi poreikių ar kitų ypatumų. Svarbia tampa įtraukiojo ugdymo koncepcija, deklaruojama Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme, jog nuo 2024-ųjų metų rugsėjo 1-osios dienos bendrojo ugdymo mokyklose turi būti sudarytos galimybės kiekvienam vaikui ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su bendraamžiais. Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui, ieškoma vis naujų ugdymo proceso įgyvendinimo modelių, atliepiančių kiekvieno mokinio poreikius. Kaip kokybiško švietimo mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, perspektyva, kelią skinasi universalaus dizaino mokymui prieiga, besiremianti mokslininkų įžvalgomis, pripažįstanti mokinių individualumą bei kurianti bebarjerę aplinką. Keliami probleminiai klausimai: kaip mokyklos pasiruošusios įgyvendinti įtraukųjį ugdymą? Kaip reiškiasi įtraukiojo ugdymo dimensijų – kultūros, politikos ir praktikos – realizavimas, taikant universalaus dizaino mokymą, kaip sėkmingą įtraukties būdą? Tyrimo objektas – kokybiško švietimo kiekvienam įgyvendinimas įtraukaus ugdymo aspektu Alytaus miesto savivaldybės progimnazijose. Darbo tikslas – išsiaiškinti kokybiško švietimo kiekvienam, įtraukaus ugdymo aspektu, raišką Alytaus miesto progimnazijose, išanalizuojant universalaus dizaino mokymui prieigą, kaip sėkmingą įtraukties būdą. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti kokybiško švietimo kiekvienam įgyvendinimo įtraukaus ugdymo aspektu teorines prielaidas bei Lietuvos įtraukiojo ugdymo teisinį reglamentavimą specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių kontekste. 2. Išanalizuoti universalaus dizaino mokymui prieigą kaip vieną iš ugdymo platformų įtraukties (specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių) kontekste. 3. Atskleisti įtraukiojo ugdymo dimensijų ir universalaus dizaino mokymui principų sąsajas. 4. Atskleisti universalaus dizaino mokymui, kaip įtraukties būdo, raišką Alytaus miesto progimnazijose. Teorinėje baigiamojo darbo dalyje išanalizuota švietimo kokybės ir įtraukiojo ugdymo teorinės prielaidos, mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių kontekste, universalaus dizaino mokymui prieiga, kaip kokybiško šių mokinių švietimo perspektyva, parengtas įtraukiojo ugdymo ir universalaus dizaino mokymui sąsajų modelis, kuriuo remiamasi empiriniame tyrime. Tyrimas parodė, jog Alytaus miesto progimnazijose stebima įtraukiojo ugdymo raiška, pedagogų vertintose kultūros, politikos ir praktikos dimensijose, kaip ir vadovų atliktame interviu, atsiskleidė per visas universalaus dizaino mokymui prieigos sritis: įtraukiąją lyderystę, bebarjerę mokymo aplinką, ugdymo proceso organizavimą bei mokinių pasiekimų vertinimą. Darbe nurodyti iššūkiai su kuriais suduria įtraukųjį ugdymą įgyvendindami progimnazijų vadovai ir pedagogai, pateikiama diskusija, baigiamojo darbo išvados ir rekomendacijos.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos duomenimis grįstų sprendimų priėmimo (DGSP) teorinės prielaidos ir empiriškai įvertinama duomenų naudojimo praktika Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose: analizuojami darbuotojų duomenų raštingumo įgūdžiai ir aptariama duomenų kultūros situacija. Teorinėje baigiamojo darbo dalyje nagrinėjamos DGSP koncepcijos teorinės prielaidos – atliekama koncepcijos apibrėžčių, duomenų mokykloje sampratų, sprendimų priėmimo proceso ir jo sąsajų su duomenimis analizė. Taip pat aptariami duomenų naudojimo tikslai ir duomenų naudojimą veikiantys faktoriai, išskiriant duomenų raštingumo ir duomenų kultūros aspektus. Antrojoje teorinėje baigiamojo darbo dalyje apžvelgiami ir analizuojami duomenų naudojimo bendrojo ugdymo mokyklose praktiniai klausimai – DGSP prieigos institucionalizavimas bei praktikos pavyzdžiai užsienio šalyse ir Lietuvoje. Teorinė baigiamojo darbo dalis sisteminama suformuojant DGSP koncepcijos taikymo bendrojo ugdymo mokyklose modelį. Remiantis sukonstruoto modelio pagrindiniais elementais, empirinėje darbo dalyje atliekamas empirinis tyrimas, siekiant išanalizuoti Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų patirtis formuojant duomenimis grįstus švietimo sprendimus. Tyrimui, siekiant nustatyti formalų autonomijos ir atskaitomybės mokyklose lygį, pasitelkiama teisės aktų ir dokumentų analizė. Visos sukonstruotame modelyje esančios dedamosios tiriamos atliekant kokybinį tyrimą, pasitelkus pusiau struktūruoto interviu metodą su pasirinktais informantais. Atlikus empirinį tyrimą yra įvertinami skirtingų bendrojo ugdymo pakopų ir mokyklų panašumai ir skirtumai, pagal nustatytus ypatumus, išskirtus schemoje, mokyklos suskirstomos į tris duomenų kultūros lygius. Tyrimo rezultatai apžvelgiami kitų atliktų tarptautinių tyrimų kontekste, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir rekomendacijos.

Jaunesnio amžiaus asmenis pritraukti dirbti švietimo įstaigose yra sudėtingas iššūkis. Todėl aktualu kreipti dėmesį į vyresnio amžiaus pedagogus ir suteikti jiems galimybę sėkmingai ir šiuolaikiškai ugdyti. Svarbu analizuoti su kokiais iššūkiais vyresnio amžiaus pedagogai susidūria darbe, atrasti būdus kaip tuos iššūkius įveikti ir užtikrinti vyresnio amžiaus pedagogų ugdymąsi pokyčiams. Tikslas. Nustatyti vyresnio amžiaus pedagogų ugdymosi pokyčiams užtikrinimo sistemą ir pateikti rekomendacijas dėl jos tobulinimo. Uždaviniai. 1. Išnagrinėti pedagogų vaidmens kaitą, pedagoginiame darbe kylančius iššūkius ir pedagogų darbinę motyvaciją. 2. Išsiaiškinti kaip pedagogai keliasi kvalifikaciją ir tobulina asmeninius gebėjimus bei kokios yra tam finansavimo galimybės. 3. Identifikuoti vyresnio amžiaus pedagogų ugdymosi pokyčiams užtikrinimą Lietuvoje. Darbo metodai. Mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, teisinių šaltinių analizė, statistinių duomenų analizė, kokybinis pusiau struktūruoto interviu metodas. Rezultatai. Teorinė dalis atskleidė, kad Lietuvoje didesnis dėmesys skiriamas jaunesnio amžiaus pedagogams ir jų pritraukimui. Vyresnio amžiaus pedagogai vangiai motyvuojami ugdytis ir siekti karjeros aukštumų, tačiau empirinė darbo dalis atskleidė, kad pedagoginio stažo vertinimas nėra susijęs su atlygio sistema ir nelemia pakopinės karjeros, o priklauso nuo vadovo pozicijos. Tokia sistema nemotyvuoja kaupti stažą mokykloje ir tobulėti, nes nėra skatinimo sistemos.

Dabartiniu spartaus visuomenės vystymosi laikotarpiu bei intensyvaus kultūrinio bei socialinio gyvenimo pokyčių metu, ugdymo organizacijos turi padėti bręsti įvairiapusiškai, demokratiškai, gebančiai kritiškai mąstyti, galinčiai adaptuotis besikeičiančioje visuomenėje asmenybei. Taigi organizuojamo mokymosi proceso centre turi būti ugdytinis, bręstantis žmogus bei jo poreikiai, interesai, patirtis. Ugdant žmogų, nepakanka tik žinių teikimo, kurios suteiks galią sėkmingai funkcionuoti šiuolaikinėje visuomenėje. Mokykla turi užtikrinti sąlygas, kad mokiniai galėtų atsiskleisti kaip kūrybiškos, savarankiškos asmenybės, o mokytojai, turėtų galimybę nuolat tobulinti savo įgūdžius ir gebėjimus. Valstybinės Švietimo 2013-2022 metų strategijos pagrindinis tikslas – paversti Lietuvos švietimą tvariu pagrindu valstybės gerovės kėlimui, ugdyti veržliam ir savarankiškam žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, Lietuvos ir pasaulio ateitį.