Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20531
Now showing1 - 10 of 19
  • Item type:ETD,
    Pedagogų išlaikymo švietimo sistemoje prielaidos: suvokiamos organizacinės paramos ir pedagogų įsitraukimo į darbą vaidmens analizė
    [Prerequisites for Retaining Teachers in the Education System: An Analysis of the Perceived Role of Organizational Support and Teacher Engagement in Work]
    magister thesis[2026][S003]

    Daugelio Europos šalių švietimo sistemos susiduria su mokytojų trūkumo problema, ne išimtis ir Lietuvos švietimo sistema. Į pedagogų švietimo sistemoje trūkumą siūloma žvelgti kaip į kompleksinę problemą, susijusią ne tik su nepakankama švietimo sistemos regeneracija, bet ir su nepakankamomis pastangomis išlaikyti jau mokyklose dirbančius pedagogus. Atsižvelgiant į pedagogų trūkumo priežasčių kompleksiškumą, darbe pasirinkta kitaip žvelgti į pedagogų išlaikymo švietimo sistemoje problemą, ją analizuojant ne per pasitraukimo iš darbo ar profesijos priežasčių prizmę, bet per veiksnius, galinčius darbuotoją veikti apsaugančiai bei stiprinančiai. Darbe sutelkiamas dėmesys į pedagogų suvokiamą organizacinę paramą, įsitraukimą į darbą bei jų sąsajas su pedagogų ketinimu palikti mokyklą ar pedagogo profesiją. Tyrimo tikslas - nustatyti pedagogų suvokiamos organizacinės paramos, įsitraukimo į darbą sąsajas su ketinimu palikti mokyklą ar pedagogo profesiją. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti pedagogų trūkumo ir išlaikymo problematiką Lietuvoje bei tarptautiniame kontekste. 2. Išanalizuoti suvokiamos organizacinės paramos sampratą bei jos reikšmę darbuotojų išlaikymui organizacijoje. 3. Išanalizuoti įsitraukimo į darbą sampratą bei jo reikšmę darbuotojų išlaikymui organizacijoje. 4. Ištirti pedagogų suvokiamą organizacinę paramą, įsitraukimą į darbą ir ketinimą palikti mokyklą ar pedagogo profesiją pagal sociodemografinius rodiklius (lytį, amžių, pedagoginio darbo stažą, turimą darbo krūvį bei vietovės tipą, kurioje mokykla įsikūrusi). 5. Nustatyti pedagogų suvokiamos organizacinės paramos, įsitraukimo į darbą sąsajas su ketinimu palikti mokyklą ar pedagogo profesiją. 6. Įvertinti, ar pedagogų įsitraukimas į darbą tarpininkauja ryšiui tarp suvokiamos organizacinės paramos bei ketinimo palikti mokyklą ir pedagogo profesiją. Tyrime dalyvavo 200 pedagogų, dirbančių Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Didesnę respondentų dalį 86,5 proc. ( N = 173) sudarė moterys, tuo tarpu vyrų dalis buvo mažesnė - 11,5 proc. (N = 23). Nedidelė respondentų dalis, t. y., 2,0 proc. (N = 4) nenorėjo nurodyti savo lyties. Tyrimo anketa buvo sudaryta iš keturių dedamųjų dalių: sociodemografinių klausimų, trijų atvirų klausimų, suvokiamos organizacinės paramos skalės (SPOS-8) (Eisenberger ir kt., 1986), Utrechto įsitraukimo į darbą skalės (UWES- 9) (Schaufeli, Bakker, 2004; 2006) bei pedagogų ketinimo palikti mokyklą ir pedagogo profesiją skalės (McInerney ir kt., 2015). Pagrindiniai tyrimo rezultatai atskleidė, kad pedagogų suvokiama organizacinė parama yra statistiškai reikšmingai neigiamai susijusi su abiem ketinimo palikti (profesiją ar mokyklą) rodikliais bei statistiškai reikšmingai teigiamai susijusi su įsitraukimu į darbą bei visomis jo dimensijomis. Pedagogai su aukštesniu suvokiamos paramos rodikliu nurodė esantys labiau įsitraukę į savo darbą bei mažiau ketinantys palikti pedagogo profesiją ar mokyklą. Tyrime įsitraukimas į darbą buvo statistiškai reikšmingai neigiamai susijęs su ketinimu palikti pedagogo profesiją ar mokyklą, t. y., labiau įsitraukę į darbą pedagogai buvo mažiau linkę nurodyti ketinantys palikti pedagogo profesiją ar mokyklą. Nustatytas reikšmingai teigiamas ryšys tarp ketinimo palikti mokyklą ir ketinimo palikti pedagogo profesiją – pedagogai dažniau ketinantys palikti mokyklą, nurodė dažniau ketinantys palikti ir pedagogo profesiją. Taip pat nustatyta, kad įsitraukimas į darbą tarpininkauja ryšiui tarp suvokiamos organizacinės paramos ir ketinimo palikti pedagogo profesiją ar mokyklą. Suvokiama organizacinė parama ne tik tiesiogiai susijusi su pedagogų ketinimu palikti mokyklą ar profesiją, bet ir didina pedagogų įsitraukimą į darbą, kuris savo ruožtu mažina pedagogų pasitraukimo iš mokyklos ar pedagogo profesijos ketinimą.

      5
  • Item type:ETD,
    Gabių ir talentingų vaikų ugdymas
    [The Education of Gifted and Talented Children]
    magister thesis[2026][S003]
    Venciuvienė, Jūratė

    Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir ištirti gabių ir talentingų vaikų ugdymo aspektai. Pirmoje darbo dalyje pateikiami gabių ir talentingų vaikų ugdymo aktualumas, atpažinimo ir ugdymo įvairiose pasaulio šalyse teoriniai aspektai. Šioje dalyje plačiau apibrėžiama gabių ir talentingų vaikų samprata, aptarti efektyviausi gabių ir talentingų vaikų ugdymo modeliai įvairiose pasaulio šalyse. Antra dalis skirta gabių ir talentingų vaikų ugdymo Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose ypatumams aprašyti. Šioje dalyje dėmesys skiriamas gabių ir talentingų vaikų ugdymo strategijoms analizuoti ir ugdymo ateityje įžvalgoms pateikti. Trečioji darbo dalis skirta gabių ir talentingų vaikų identifikavimo tyrimo metodologijos aprašymui. Šioje dalyje aprašoma tyrimo metodologija, tyrimo instrumentarijus ir jo struktūra, tyrimo rezultatai ir jų analizė. Darbo pabaigoje pateikiamos apibendrinančios išvados ir rekomendacijos.

      3
  • Item type:ETD,
    Pradinio ugdymo sistemos poveikis mokinių mokymosi motyvacijai: pedagogų vertinimas
    [The Impact of the Primary Education System on Students' Motivation to Learn: Teachers' Perspective]
    magister thesis[2026][S003]
    Skripkienė, Sandra

    Šiame magistro darbe nagrinėjamas Lietuvos ir Suomijos pradinio ugdymo sistemų organizavimas bei jo poveikis mokinių mokymosi motyvacijai. Tyrimo aktualumą lemia tai, kad pereinant iš pradinio į pagrindinį ugdymą dažnai pastebimi mokinių motyvacijos ir akademinių pasiekimų pokyčiai, kurie gali būti susiję su ugdymo struktūros ir sąlygų kaita. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos pradinio ugdymo sistemos trukmės poveikį vaikų mokymosi motyvacijai, atskleidžiant pedagogų patirtį. Siekiant šio tikslo, iškelti uždaviniai: išanalizuoti Lietuvos ir Suomijos pradinio ugdymo struktūrinius modelius, nustatyti mokinių motyvaciją lemiančius veiksnius bei įvertinti pedagogų patirtį, susijusią su ugdymo trukmės poveikiu mokinių motyvacijai. Tyrime taikyti metodai apėmė mokslinės literatūros ir dokumentų analizę bei lyginamąją Lietuvos ir Suomijos švietimo sistemų analizę. Analizuoti tokie aspektai kaip ugdymo turinys, finansavimas, mokymosi metodai, mokytojų kvalifikacija, vertinimo sistema bei tarptautinių tyrimų rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Suomijos pradinio ugdymo sistema pasižymi didesniu lankstumu, stipresniu mokinių poreikių atliepimu ir aukštesniais mokinių pasiekimais tarptautiniuose tyrimuose. Suomijoje ugdymas labiau orientuotas į mokinių gebėjimų ugdymą ir raštingumą, o mokytojų profesija yra prestižinė ir reikalaujanti aukštos kvalifikacijos. Tuo tarpu Lietuvoje pastebimi žemesni mokinių pasiekimai tarptautiniuose tyrimuose bei mažesnis finansavimas vienam mokiniui, kas gali turėti įtakos ugdymo kokybei. Atlikta analizė parodė, kad mokinių motyvacijai reikšmingą įtaką daro ugdymo organizavimo struktūra, mokymosi aplinka ir pedagogų taikomi metodai. Pereinamuoju laikotarpiu tarp ugdymo pakopų svarbu užtikrinti nuoseklumą ir palankias mokymosi sąlygas, siekiant išlaikyti mokinių motyvaciją. Darbo išvadose teigiama, kad siekiant gerinti mokinių mokymosi motyvaciją Lietuvoje, būtina stiprinti ugdymo sistemos lankstumą, gerinti mokytojų rengimą ir darbo sąlygas bei atsižvelgti į Suomijos gerąją patirtį organizuojant pradinį ugdymą.

      5  16
  • Item type:ETD,
    Vadovo emocinio intelekto reikšmė bendradarbiaujant su skirtingų kartų atstovais
    [The Significance of a Manager‘s Emotional Intelligence in Collaboration with Representatives of Different Generations]
    magister thesis[2026][S003]
    Buckienė, Melita

    Šiuolaikinėje Lietuvos švietimo sistemoje vis daugiau dėmesio skiriama darbuotojų bendradarbiavimui, organizacijos mikroklimatui bei efektyviai lyderystei. Švietimo įstaigose kartu dirba skirtingų kartų atstovai: Kūdikių bumo kartos, X kartos, Y kartos ir Z kartos. Šios kartos pasižymi skirtingomis vertybėmis, profesiniais lūkesčiais, požiūriu į darbą bei komunikacijos stiliais. Šia skirtumai galimai lemia bendradarbiavimo produktyvumą, sunkumus sprendžiant konfliktus bei komunikuojant tarpusavyje. Akcentuojama, kad vadovo emocinis intelektas tampa aktualus, nes padeda suprasti darbuotojų emocijas, jas valdyti, daryti teigiamą įtaką skirtingų kartų darbuotojų bendrystei, kurti palankų įstaigos mikroklimatą. Probleminiai klausimai. Kaip vadovo emocinis intelektas veikia skirtingų kartų darbuotojų bendradarbiavimą švietimo įstaigose? Kokie vadovo emocinio intelekto komponentai labiausiai prisideda prie efektyvaus skirtingų kartų darbuotojų bendradarbiavimo? Kaip skirtingų kartų darbuotojai vertina vadovo emocinio intelekto įtaką bendradarbiavimui? Objektas. Vadovo emocinio intelekto reikšmė bendraujant su skirtingų kartų atstovais Lietuvos švietimo įstaigose. Tikslas. Ištirti vadovo emocinio intelekto poveikį skirtingų kartų darbuotojų bendradarbiavimui Lietuvos švietimo įstaigose. Uždaviniai: 5. apibrėžti skirtingų kartų sampratą, jų klasifikaciją ir darbo ypatumus organizacijoje; 6. apibūdinti emocinio intelekto sampratą, struktūrą ir reikšmę vadovavimo praktikoje; 7. išanalizuoti vadovo emocinio intelekto ir darbuotojų bendradarbiavimo sąsajas skirtingų kartų kontekste; 8. empiriškai nustatyti, vadovo emocinio intelekto komponentų (savivalda, savimonė, socialinis sąmoningumas, santykių valdymas) raišką skirtingų kartų darbuotojų bendradarbiavimui Lietuvos švietimo įstaigose. Hipotezės: 3. vadovo emocinis intelektas yra teigiamai ir statistiškai reikšmingai susijęs su darbuotojų bendradarbiavimu visose kartose; 4. vadovo emocinio intelekto komponentų (savivalda, savimonė, socialinis sąmoningumas, santykių valdymas) reikšmingumas darbuotojų bendradarbiavimui skiriasi tarp skirtingų kartų. Teorinėje dalyje analizuojama kartų samprata, jų klasifikacija bei darbo ypatumai organizacijoje. Aptariama emocinio intelekto samprata, pagrindiniai emocinio intelekto modeliai ir vadovo emocinio intelekto reikšmė šiuolaikinėje vadovo praktikoje. Darbe nagrinėjama Lietuvos švietimo įstaigų darbuotojų ir vadovų kartų įvairovė bei emocinio intelekto svarba kuriant palankų organizacijos mikroklimatą. Empirinėje dalyje pateikiama tyrimo metodologija, atliktas kiekybinis tyrimas – analizuojama vadovo emocinio intelekto raiška bendradarbiaujant su skirtingų kartų atstovais švietimo įstaigose. Tyrimu siekiama nustatyti: kurie vadovo emocinio intelekto komponentai labiausiai prisideda prie efektyvaus bendradarbiavimo; kaip skirtingų kartų darbuotojai vertina vadovo emocinį intelektą bei kokią reikšmę jis turi organizacijos mikroklimatui ir tarpusavio santykiams. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, torinė, metodologinė ir analitinė dalys, tyrimo rezultatų analizė, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas (lietuvių ir anglų kalba) bei priedas (klausimynas).

      7  15
  • Item type:ETD,
    Vаiko gerovės komisijos veiklos efektyvumаs Telšių rаjono progimnаzijų įtrаukiojo ugdymo įgyvendinimo kontekste
    [The Effectiveness of the Child Welfаre Commission in the Context of Implementing Inclusive Educаtion in Lower Secondаry Schools in the Telšiаi District]
    magister thesis[2026][S003]
    Šlekienė, Daiva

    Lietuvos švietimo politikoje pаstаrаisiаis metаis įtrаukusis ugdymаs tаmpа vienu svаrbiаusių švietimo sistemos prioritetų, siejаmų su sociаlinio teisingumo, ugdymo kokybės ir mokinių gerovės stiprinimu. Nаcionаliniuose ir tаrptаutiniuose strаteginiuose dokumentuose аkcentuojаmа, kаd mokyklа turi sudаryti sąlygаs visiems mokiniаms, nepriklаusomаi nuo jų gebėjimų, sociаlinės pаdėties аr speciаliųjų ugdymosi poreikių, visаpusiškаi dаlyvаuti ugdymo procese, siekti individuаlios pаžаngos ir pаtirti ugdymosi sėkmę. Nuo 2024 metų Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos įpаreigotos užtikrinti visų mokinių ugdymą bendrojo ugdymo аplinkoje, todėl didėjа poreikis efektyviаm tаrpdisciplininiаm bendrаdаrbiаvimui, kryptingаm pаgаlbos orgаnizаvimui ir sаvаlаikiаm mokinių ugdymosi poreikių аtpаžinimui. Vienа svаrbiаusių institucijų šiаme procese yrа mokyklos Vаiko gerovės komisijа, koordinuojаnti švietimo pаgаlbos teikimą, ugdymo pritаikymą bei bendrаdаrbiаvimą su tėvаis ir išorės institucijomis. Tyrimo аktuаlumą lemiа poreikis vertinti ne tik formаlų komisijos funkcijų vykdymą, bet ir jos prаktinį veiksmingumą orgаnizuojаnt pаgаlbą mokiniui, stiprinаnt įtrаukią mokyklos kultūrą bei užtikrinаnt kokybišką įtrаukiojo ugdymo įgyvendinimą prаktikoje. Dаrbo tikslаs – išаnаlizuoti progimnаzijos Vаiko gerovės komisijos veiklos efektyvumą įtrаukiojo ugdymo kontekste, siekiаnt identifikuoti efektyvаus komisijos veikimo modelio požymius. Tyrimo objektаs – progimnаzijos Vаiko gerovės komisijos veiklа. Tyrimo uždаviniаi: 1. Аtskleisti įtrаukiojo ugdymo sаmprаtą ir jo įgyvendinimo teisinį reglаmentаvimą Lietuvoje ir tаrptаutiniu mаstu. 2. Išаnаlizuoti mokyklos Vаiko gerovės komisijos steigimo teisinį pаgrindą, struktūrą, funkcijаs ir vаidmenį įtrаukties procese. 3. Įvаrdyti pаgrindinius Vаiko gerovės komisijos veiklos efektyvumo kriterijus ir gаlimus veiklos trukdžius. 4. Identifikuoti efektyvаus Vаiko gerovės komisijos veikimo modelio požymius įtrаukiojo ugdymo kontekste. Dаrbo metodаi: teorinei dаliаi nаudojаmа mokslinės literаtūros ir dokumentų аpžvаlgа bei аpibendrinimаs. Empiriniаm tyrimui pаsirinktаs pusiаu struktūruotаs interviu, duomenys аnаlizuojаmi tаikаnt kokybinę turinio аnаlizę. Teorinėje dаrbo dаlyje аnаlizuojаmа įtrаukiojo ugdymo sаmprаtа, jo teisinis reglаmentаvimаs tаrptаutiniu mаstu ir Lietuvoje, Vаiko gerovės komisijos steigimo pаgrindаi, funkcijos bei vаidmuo įtrаukties procese. Tаip pаt аptаriаmi pаgrindiniаi Komisijos veiklos efektyvumo kriterijаi, gаlimi veiklos trukdžiаi bei efektyvаus veikimo modelio požymiаi. Аnаlizuojаmi mokslinės literаtūros ir dokumentų šаltiniаi аtskleidė, kаd efektyvi VGK veiklа siejаmа su аiškiu funkcijų pаsiskirstymu, nuosekliu komаndos dаrbu, duomenimis grįstų sprendimų priėmimu, аktyviu bendrаdаrbiаvimu su tėvаis ir išorės institucijomis bei ypаtingu dėmesiu į mokinio individuаlius poreikius. Empirinėje dаrbo dаlyje pristаtomаs kokybinis tyrimаs, аtliktаs Telšių rаjono sаvivаldybės progimnаzijose. Tyrimui pаsirinktаs pusiаu struktūruoto interviu metodаs, o surinkti duomenys аnаlizuoti tаikаnt kokybinę turinio аnаlizę. Tyrime dаlyvаvo mokyklų аdministrаcijos аtstovаi, švietimo pаgаlbos speciаlistаi ir mokytojаi. Tyrimo rezultаtаi аtskleidė, kаd VGK veiklos efektyvumą lаbiаusiаi lemiа bendrаdаrbiаvimo kultūrа, speciаlistų kompetencijos, аiškus veiklos orgаnizаvimаs bei sаvаlаikis pаgаlbos teikimаs mokiniui. Tаčiаu tyrimo dаlyviаi tаip pаt išskyrė reikšmingus iššūkius: didėjаntį speciаliųjų ugdymosi poreikių mokinių skаičių, ribotus žmogiškuosius išteklius, didelį dаrbo krūvį, nepаkаnkаmą tėvų įsitrаukimą ir nevienodą mokytojų pаsirengimą įtrаukiаjаm ugdymui. Tyrimo rezultаtаi leidžiа teigti, kаd veiksmingа Vаiko gerovės komisijos veiklа yrа vienа esminių sąlygų kokybiškаm įtrаukiojo ugdymo įgyvendinimui mokykloje. Dаrbe pаteiktos rekomendаcijos orientuotos į VGK veiklos orgаnizаvimo tobulinimą, speciаlistų kompetencijų stiprinimą, tаrpinstitucinio bendrаdаrbiаvimo plėtojimą bei duomenimis grįsto veiklos vertinimo stiprinimą mokyklos, sаvivаldybės bei nаcionаliniu lygmeniu. Dаrbo struktūrа: įvаdаs, teorinė dаlis, kurioje аnаlizuojаmi Vаiko gerovės komisijos veiklos efektyvumo teoriniаi аspektаi ir teisinis reglаmentаvimаs, empirinė dаlis, kurioje pristаtomаs аtliktаs Telšių rаjono sаvivаldybės 4 progimnаzijų Vаiko gerovės komisijų veiklos tyrimаs ir jo rezultаtаi, diskusijа, išvаdos, rekomendаcijos, orientuotos į VGK veiklos efektyvumą, siekiаnt užtikrinti veiksmingą pаgаlbą mokiniui, literаtūros sąrаšаs bei priedаi.

      4  16
  • Item type:ETD,
    Pedagogų patirtis taikant laisvą žaidimą Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose
    [Teachers’ Experience in Applying Free Play in Preschool Education Institutions in Vilnius]
    magister thesis[2026][S003]
    Subotkevičė, Greta

    Baigiamajame darbe analizuojamas laisvo žaidimo taikymas Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose, remiantis pedagogų patirtimi. Temos aktualumą lemia tai, kad ikimokykliniame amžiuje žaidimas yra viena pagrindinių vaiko veiklos formų. Laisvas žaidimas sudaro sąlygas vaikui savarankiškai rinktis veiklą, priimti sprendimus, tartis su kitais vaikais ir mokytis iš savo patirties. Lietuvos ikimokyklinio ugdymo dokumentuose žaidimas siejamas su vaiko ugdymusi, tačiau praktikoje jo taikymas gali skirtis priklausomai nuo pedagogo požiūrio, grupės sąlygų, įstaigos susitarimų ir administracijos palaikymo. Darbo problema. Nors Lietuvos švietimo politikos dokumentuose deklaruojama laisvo žaidimo svarba ikimokykliniame ugdyme, praktikoje nėra aišku, kaip Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose laisvas žaidimas yra praktiškai taikomas ir kokie veiksniai, pedagogų patirties požiūriu, skatina arba riboja jo įgyvendinimą. Tyrimo tikslas. Ištirti pedagogų patirtį ir veiksnius, skatinančius arba ribojančius laisvo žaidimo taikymą Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti laisvo žaidimo sampratą ir reikšmę vaiko raidai ikimokyklinio ugdymo kontekste. 2. Išanalizuoti laisvo žaidimo nuostatas Lietuvos ikimokyklinio ugdymo politikos dokumentuose. 3. Ištirti Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų patirtį taikant laisvą žaidimą bei veiksnius, skatinančius arba ribojančius jo įgyvendinimą. Darbe taikyta mokslinės literatūros analizė, Lietuvos ikimokyklinio ugdymo dokumentų analizė ir kiekybinis empirinis tyrimas. Empirinio tyrimo metu naudotas struktūruotas klausimynas. Tyrime dalyvavo 112 Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų. Gauti duomenys analizuoti taikant statistinės analizės metodus. Tyrimo rezultatai parodė, kad laisvas žaidimas Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose taikomas dažnai. Dauguma pedagogų nurodė, kad laisvas žaidimas jų grupėse vyksta kasdien. Vis dėlto jo trukmė dažniausiai neviršija vienos valandos, todėl laisvo žaidimo taikymas praktikoje dažnai yra trumpesnės arba vidutinės trukmės veikla. Pedagogai labai teigiamai vertina laisvo žaidimo reikšmę vaiko raidai. Dauguma jų pritaria, kad laisvas žaidimas padeda vaikui mokytis per patirtį, ugdo savireguliaciją, socialinius gebėjimus, kūrybiškumą ir emocinę gerovę. Laisvo žaidimo metu pedagogai dažniausiai renkasi stebėtojo vaidmenį ir įsitraukia tik tada, kai to reikia. Aktyvesnis pedagogo dalyvavimas, kai jis tampa žaidimo partneriu arba padeda plėtoti vaikų sumanymus, pasirenkamas rečiau. Ugdymo aplinkos sąlygos vertinamos gana palankiai, tačiau grupės dydis, vaikų skaičius ir materialinių išteklių pakankamumas išryškėjo kaip silpnesnės sritys. Administracijos palaikymas taip pat vertintas nevienodai. Mažiau aiškūs pasirodė susitarimai dėl laisvo žaidimo vietos įstaigos dokumentuose, laiko skyrimo, erdvių naudojimo ir priemonių atnaujinimo. Nustatyta, kad kuo aukštesnis pedagogo laisvo žaidimo reikšmės vaiko raidai suvokimas, tuo dažniau jis taiko laisvą žaidimą grupėje. Geresnė ugdymo aplinkos / infrastruktūros kokybė statistiškai reikšmingai nesisiejo su dažnesniu laisvo žaidimo taikymu. Administracijos palaikymas ir laisvo žaidimo įtvirtinimas įstaigos dokumentuose statistiškai reikšmingo ryšio su laisvo žaidimo taikymu neparodė. Regresinės analizės rezultatai patvirtino, kad pedagogo suvokimas buvo vienintelis reikšmingas laisvo žaidimo taikymo prognozuojantis veiksnys. Darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, metodologinė dalis, empirinio tyrimo rezultatų analizė, išvados, rekomendacijos ir literatūros sąrašas. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjami laisvo žaidimo teoriniai pagrindai, jo samprata ir reikšmė vaiko raidai. Antroje dalyje analizuojamos Lietuvos ikimokyklinio ugdymo politikos ir dokumentų nuostatos, pedagogo vaidmuo bei laisvo žaidimo įgyvendinimo iššūkiai. Trečioje dalyje pristatoma tyrimo metodologija. Ketvirtoje dalyje analizuojami pedagogų apklausos rezultatai ir tikrinamos tyrimo hipotezės.

      4  24
  • Item type:ETD,
    Dirbtinio intelekto naudojimo Lietuvos gimnazijose mąstai, rizikos ir galimybės
    [Scales, risks, and opportunities of AI use in Lithuanian gymnasiums]
    magister thesis[2026][S003]
    Morkūnienė, Lina

    -.

      26
  • Item type:ETD,
    Duomenimis grįstų sprendimų priėmimas Vilniaus miesto valstybinėse ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose
    [Data-Driven Decision-Making in Public Preschool and Pre-Primary Education Institutions in the City of Vilnius]
    magister thesis[2026][S003]
    Mikulec, Irina

    Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas duomenimis grįstų sprendimų priėmimas Vilniaus miesto valstybinėse ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Aptariamos pagrindinės teorinės prielaidos, duomenimis grįsto sprendimų priėmimo samprata, pagrindiniai teoriniai modeliai, tarptautinis ir nacionalinis kontekstas, empiriniai tyrimai bei specifiniai duomenų naudojimo aspektai ikimokyklinio ugdymo institucijose. Nors švietimo politikoje akcentuojama įrodymais grįsto valdymo svarba, praktikoje ankstyvojo ugdymo sektoriuje duomenų naudojimas išlieka nevienodas. Dažnai apsiribojama duomenų rinkimu, tačiau jie ne visada integruojami į pedagoginį planavimą ar vadybinius sprendimus. Todėl šiame tyrime siekta nustatyti, kokie duomenys naudojami, kaip jie taikomi kasdienėje veikloje ir kokios kliūtys trukdo sistemingam duomenų analizavimui. Tyrimas atliktas taikant kiekybinę anketinę apklausą. Joje dalyvavo 80 Vilniaus miesto ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagoginių darbuotojų, dirbančių valstybinėse įstaigose. Klausimynas sudarytas remiantis tarptautiniais tyrimais apie duomenų naudojimą švietime ir pritaikytas Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kontekstui.

      15
  • Item type:ETD,
    Pasirengimas dvikalbystės įgyvendinimui Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose: iššūkiai ir galimybės
    [Preparedness for the implementation of bilingualism in Vilnius preschool educational institutions: challenges and opportunities]
    magister thesis[2026][S003]
    Markevič, Jelena

    Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir ištirti pasirengimo dvikalbystės įgyvendinimui ikimokykliniame ugdyme iššūkių ir galimybių aspektai. Pirmoje darbo dalyje pateikiami dvikalbystės sampratos ir taikymo švietimo sistemoje teoriniai aspektai. Šioje dalyje plačiau apibrėžiama dvikalbystė samprata, analizuojama dvikalbystės įtaka vaiko raidai, apibendrinama vaikų dvikalbystė ir jos veiksniai, principai, modeliai, integravimo strategijos. Taip pat atliekama pasirengimo dvikalbystės įgyvendinimui ikimokykliniame ugdyme patirties analizė, apimanti užsienio šalių patirtį ir dvikalbystės ugdymo praktiką Lietuvoje. Antra dalis skirta pasirengimo dvikalbystės įgyvendinimui ikimokyklinio ugdymo įstaigose iššūkių ir galimybių tyrimo metodologijos aprašymui. Šioje dalyje dėmesys skiriamas tyrimo dizainui, tyrimo imčių charakteristikai ir tyrimo instrumento pagrindimui. Trečioje darbo dalyje pateikiami pasirengimo dvikalbystės įgyvendinimui ikimokyklinio ugdymo įstaigose iššūkių ir galimybių tyrimo rezultatai. Darbo pabaigoje pateikiamos apibendrinančios išvados ir rekomendacijos.

      16  40
  • Item type:ETD,
    Užsieniečių švietimo iššūkiai Lietuvoje: Jonavos rajono savivaldybės atvejis
    [Challenges of education for foreigners in Lithuania: the case of Jonava district municipality]
    magister thesis[2026][S003]
    Svirskienė, Danguolė

    Darbo aktualumas. Pastaraisiais metais Lietuva susiduria su vis didėjančiais imigracijos srautais. Gausiausią grupę sudaro karo pabėgėliai iš Ukrainos, imigrantai, atvykę iš trečiųjų šalių ir grįžtantys iš emigracijos. Didėja būtinybė gerinti atvykusių į Lietuvą užsieniečių bei sugrįžusių su tėvais vaikų įtraukimą į šalies švietimo sistemą ir ugdymo įstaigas. Pritaikyti efektyvesnes integracijos priemones, sustiprinti pedagogų kompetencijas ir užtikrinti reikiamus finansinius bei materialinius resursus. Tyrimo objektas. Imigrantų, reemigrantų, pabėgėlių vaikų ugdymo organizavimas. Probleminiai klausimai: 1. Su kokiais iššūkiais susiduria mokyklos, integruojančios užsieniečius vaikus? 2. Kokios priemonės ir strategijos taikomos mokyklose, siekiant palengvinti užsieniečių vaikų ugdymą? Tikslas: ištirti imigrantų, reemigrantų ir pabėgėlių švietimo iššūkius Jonavos rajono savivaldybėje. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti Lietuvos švietimo sistemos situaciją ir pokyčius imigracijos kontekste. 2. Išnagrinėti gerąsias ugdymo organizavimo praktikas Europoje ir Lietuvoje. 3. Nustatyti pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduriama savivaldybės švietimo įstaigose dėl užsieniečių švietimo. 4. Identifikuoti gerąsias savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigų praktikas, padedančias efektyviai integruoti atvykusius mokinius. Darbo rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad pagrindiniai ugdymo sistemos iššūkiai su kuriais susiduriama tirtose Jonavos rajono savivaldybės švietimo įstaigose yra skirtingų mokinių grupių (imigrantų, reemigrantų ir pabėgėlių) ugdymo suvienodinimas, kalbos barjeras, kultūriniai skirtumai, nepakankamas mokytojų pasirengimas, metodinių ir mokymo priemonių trūkumas, akcentuojamas mokinio padėjėjų poreikis. Išryškėjo ir veiksmingi sprendimai taikomi savivaldybės mokyklose: mokiniai ugdomi kartu su bendraamžiais, lietuvių kalbos mokymui skiriamos individualios arba grupinės konsultacijos, ugdymo turinys pritaikomas pagal mokinio gebėjimus, atvykusiam mokiniui skiriamas adaptacijos laikotarpis, teikiamos pagalbos mokiniui specialistų konsultacijos.

      16  28