Karkockienė, Daiva

Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti dirbančių moterų įsitraukimo į darbą ir darbo bei asmeninio gyvenimo balanso sąsajas, priklausomai nuo ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus. Tyrime dalyvavo 316 dalyvių (18% nulis ikimokyklinio amžiaus vaikų turinčios moterys, 43% vienas vaikas, 33% du vaikai ir 22% trys ir daugiau vaikų). Tyrime buvo pasirinkta patogioji imtis. Šiame tyrime buvo naudotos dvi metodikos: Darbo ir asmeninio gyvenimo balanso skalė (angl. work-life balance scale, Hayman (2005) ir Įsitraukimo į darbą skalė (angl. ISA (Intellectual, Social, Affective) work engagement scale, Soane et al.,2012). Tyrimo rezultatai parodė, jog atskirai įsitraukimas į darbą ir darbo bei asmeninio gyvenimo balansas kaip konstruktai skiriasi tik pagal tai, ar moterys turi ikimokyklinio amžiaus vaikų ar ne, tačiau tikslus vaikų skaičius įtakos neturi. Tačiau, sąsajos tarp šių konstruktų statistiškai reikšmingai skiriasi priklausomai nuo vaikų skaičiaus. Įsitraukimas į darbą ir darbo bei asmeninio gyvenimo balansas tarp vadovaujančias ir nevadovaujančias pareigas užimančių darbuotojų nesiskyrė. Įsitraukimas į darbą tarp skirtingo amžiaus darbuotojų nesiskyrė, tačiau darbo bei asmeninio gyvenimo balansas skyrėsi.

Šio darbo tikslas buvo ištirti X rajono mokyklose dirbančių pedagogų patiriamo streso dėl švietimo reformų sąsajas su autonominės nervų sistemos reguliacija bei streso įveikos strategijomis. Tyrime dalyvavo 77 pedagogai (93,5 % moterų ir 6,5 % vyrų), atrinkti patogiosios imties būdu. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 44,3 metai. Tyrime buvo naudojamos keturios metodikos: Streso darbe vertinimo klausimynas (SDV), Streso įveikos klausimynas, SF-12 klausimynas ir širdies ritmo kintamumo (ŠRK) matavimas naudojant "Whoop" įrangą. Tyrimo rezultatai parodė, kad pedagogai patiria didžiausią stresą dėl darbo reikalavimų, darbo kontrolės ir pokyčių, palyginus su vadovų ir kolegų parama bei darbo santykiais. Nors nebuvo nustatyta reikšmingų streso lygio ir ŠRK skirtumų tarp pedagogų grupių pagal naujosios bendrojo ugdymo programos įgyvendinimą, specialiųjų poreikių mokinių turėjimą ir tarpinių patikrinimų taikymą, pastebėta, kad šių trijų reformų aspektų derinys yra susijęs su mažesniu adaptyvių streso įveikos strategijų naudojimu. Taip pat buvo nustatyta, kad pedagogai, patiriantys didesnį stresą, turi mažesnį ŠRK tiek ramybės būsenoje, tiek po šalto vandens testo, o patiriantys mažesnį stresą – didesnį ŠRK abiejose būsenose. Visgi subjektyvus streso lygis ir ŠRK rodikliai nebuvo statistiškai reikšmingai susiję su adaptyvių ar neadaptyvių streso įveikos strategijų naudojimu. Galiausiai, didesnis vidutinis NN intervalas (AVNN) ramybės būsenoje buvo susijęs su geresniu subjektyviu sveikatos vertinimu tarp pedagogų. Šis tyrimas atskleidė svarbias sąsajas tarp pedagogų patiriamo streso, ŠRK, sveikatos ir streso įveikos strategijų. Gauti rezultatai pabrėžia poreikį kurti ir diegti efektyvias intervencijas, skirtas mažinti pedagogų stresą, didinti jų atsparumą, gerinti ŠRK ir sveikatą bei skatinti adaptyvių streso įveikos strategijų naudojimą.