Karkockienė, Daiva

This article analyzes theoretical paradigms of creativity by reviewing the shifts in the concept and understanding of creativity observed since the first creativity studies in 1950. The aim of this paper is to theoretically analyze creativity paradigms and provide conclusions and recommendations for educators and researchers regarding opportunities for creativity development in universities. The insights presented in the article can be useful for educators, researchers, and practitioners in educational institutions who are responsible for education policy. The article also presents research on the possibilities of developing university students' creativity in the study proces. Based on research results provided by various authors, ideas on how to implement the concept of creative teaching/learning when working with students are discussed. Obstacles that prevent creative teaching are thoroughly examined, such as: student resistance to unusual methods that require personal responsibility and more effort; insufficient familiarity of faculty with creativity theories and methods; lack of financial, material, and human resources; absence of a suitable environment/space; prevalence of traditional teaching methods; inflexibility of achievement assessment systems and their sole focus on knowledge acquisition; and a lack of interdisciplinary collaboration. Additionally, factors that could aid in creative student learning are identified. The most helpful factors include: adjusting knowledge assessment methodologies, updating curricula and applied methods, investing in faculty professional development, and seeking financial opportunities.

This paper shares over ten years of practice-based insights into the use of films in teaching psychology, specifically in a Counselling Psychology course. The case study describes a one-semester (16-week) implementation conducted with 60 third-year psychology students at a Lithuanian university. At the beginning of the semester, students received a list of 24 pre-selected films, chosen for their potential to illustrate psychological phenomena such as personality traits, communication styles, conflict dynamics, and counselling strategies. Students formed groups of 3–4, selected a film, and prepared a 90-minute classroom presentation that incorporated both theoretical and practical components. The study concludes that incorporating films into psychology courses not only enhances learning, but also fosters critical thinking, emotional engagement, and collaboration. Students emphasized the motivational impact of selecting their own film and topics, the value of flexible guidelines over rigid requirements, and the creative freedom to shape their presentations. They also noted that working with emotionally complex films broadened their perspectives, encouraged deeper psychological analysis, and prompted critical reflection beyond the classroom. Overall, the use of films in the Counselling Psychology course significantly enhanced students’ cognitive, emotional, and collaborative engagement, while promoting a deeper understanding and reflection on psychological theories and practices.

Tiriamas mokytojų požiūris į gabių vaikų ugdymą. Naudotas klausimynas. Tyrime dalyvavo 500 Lietuvos mokytojų. Mokytojų požiūrį ir patyrimą ugdant gabius vaikus galima įvertinti kaip labiau neigiamą. Mokytojai susiduria su kliūtimis, kurios yra nulemtos tiek objektyvių (didelio krūvio, laiko stokos, kompetencijų stokos ir kt.), tiek subjektyvių priežasčių (kolegų nepalankaus požiūrio, nepalankaus požiūrio į gabius vaikus, motyvacijos stokos ir kt.).

Mokytojai atlieka svarbiausią vaidmenį, ugdydami mokinių kūrybiškumą. Buvo išskirti trys kūrybiškumo raiškos komponentai: 1) nuolatinis mokymasis; 2) kūrybiškumas (savo kūrybiškumo vertinimas); 3) gebėjimas naudoti kūrybiškumo ugdymo strategijas mokymo metu. Tyrimo tikslas – nustatyti mokytojų, turinčių skirtingą kvalifikaciją ir pedagoginį stažą, subjektyvius savo kūrybiškumo vertinimo ypatumus ir jų pamokose taikomas kūrybišką mąstymą lavinančias strategijas. Metodikos: 1) Dembo-Rubinštein poliarinių profilių metodika, skirta subjektyviam savo esamo ir norimo kūrybiškumo vertinimui; 2) Kūrybiško mąstymo lavinimo strategijų anketa. Tiriamieji: Tyrime dalyvavo 102 mokytojai (78 moterys ir 24 vyrai) iš įvairių Lietuvos mokyklų, turintys skirtingą kvalifikaciją (mokytojai – 29 (28,4% ), vyr. mokytojai – 33 (32,4%), mokytojai metodininkai – 18 (17,6%), mokytojai ekspertai - 22 ( 21,6%)). Mokytojų darbo stažas – iki 35 metų. Aukštesnės kvalifikacijos ir didesnį pedagoginį stažą turinčių mokytojų subjektyvūs savo esamo kūrybiškumo komponentų (kūrybiškumo, originalumo, smalsumo, gebėjimo kurti idėjas) įverčiai yra aukštesni negu žemesnės kvalifikacijos mokytojų. Tačiau teigiamo reikšmingo ryšio tarp aukštesnės įgytos kvalifikacinės kategorijos, ilgesnio pedagoginio stažo ir subjektyvaus savo norimo kūrybiškumo (r = 0,127, p > 0,05) bei norimo smalsumo (r = 0,041, p > 0,05) įverčių nėra. Nustatytas reikšmingas teigiamas ryšys tarp aukštesnės kvalifikacinės kategorijos ir mokinių kūrybišką mąstymą lavinančių strategijų taikymo (r = 0,635, p < 0,01), o taip pat – tarp ilgesnio pedagoginio stažo ir mokinių kūrybišką mąstymą lavinančių strategijų taikymo įverčių (r = 0,611, p < 0,01). [...].