Mokytojų kūrybiškumo raiška profesinėje veikloje

Abstract

Mokytojai atlieka svarbiausią vaidmenį, ugdydami mokinių kūrybiškumą. Buvo išskirti trys kūrybiškumo raiškos komponentai: 1) nuolatinis mokymasis; 2) kūrybiškumas (savo kūrybiškumo vertinimas); 3) gebėjimas naudoti kūrybiškumo ugdymo strategijas mokymo metu. Tyrimo tikslas – nustatyti mokytojų, turinčių skirtingą kvalifikaciją ir pedagoginį stažą, subjektyvius savo kūrybiškumo vertinimo ypatumus ir jų pamokose taikomas kūrybišką mąstymą lavinančias strategijas. Metodikos: 1) Dembo-Rubinštein poliarinių profilių metodika, skirta subjektyviam savo esamo ir norimo kūrybiškumo vertinimui; 2) Kūrybiško mąstymo lavinimo strategijų anketa. Tiriamieji: Tyrime dalyvavo 102 mokytojai (78 moterys ir 24 vyrai) iš įvairių Lietuvos mokyklų, turintys skirtingą kvalifikaciją (mokytojai – 29 (28,4% ), vyr. mokytojai – 33 (32,4%), mokytojai metodininkai – 18 (17,6%), mokytojai ekspertai - 22 ( 21,6%)). Mokytojų darbo stažas – iki 35 metų. Aukštesnės kvalifikacijos ir didesnį pedagoginį stažą turinčių mokytojų subjektyvūs savo esamo kūrybiškumo komponentų (kūrybiškumo, originalumo, smalsumo, gebėjimo kurti idėjas) įverčiai yra aukštesni negu žemesnės kvalifikacijos mokytojų. Tačiau teigiamo reikšmingo ryšio tarp aukštesnės įgytos kvalifikacinės kategorijos, ilgesnio pedagoginio stažo ir subjektyvaus savo norimo kūrybiškumo (r = 0,127, p > 0,05) bei norimo smalsumo (r = 0,041, p > 0,05) įverčių nėra. Nustatytas reikšmingas teigiamas ryšys tarp aukštesnės kvalifikacinės kategorijos ir mokinių kūrybišką mąstymą lavinančių strategijų taikymo (r = 0,635, p < 0,01), o taip pat – tarp ilgesnio pedagoginio stažo ir mokinių kūrybišką mąstymą lavinančių strategijų taikymo įverčių (r = 0,611, p < 0,01). [...].