Kurapka, Vidmantas Egidijus

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas specialių žinių teisinis reguliavimas ir jo taikymo naujovės Lietuvos baudžiamajame procese, vertinant šį institutą bendrosios Europos teismo ekspertizės erdvės kontekste. Darbe nagrinėjama specialių žinių samprata, panaudojimo formos, eksperto ir specialisto teisinis statusas, nacionalinis specialių žinių reglamentavimas. Taip pat ES teisės aktų ir strateginių dokumentų reikšmė. Toliau nagrinėjama specialių žinių taikymo praktika, siekiant atskleisti pagrindines problemas. Atliktas tyrimas patvirtino visus tris ginamuosius teiginius. Nustatyta, kad Lietuvos specialių žinių teisinis reguliavimas sudaro prielaidas specialias žinias taikyti baudžiamajame procese, tačiau nėra pakankamai sistemiškai suderintas specialių žinių subjektų, jų funkcijų ir panaudojimo formų tarpusavio santykis. Taip pat patvirtinta, kad bendrosios Europos teismo ekspertizės erdvės raida nesukuria pareigos perimti vienodą specialių žinių teisinio reguliavimo modelį, tačiau formuoja reikšmingas nacionalinio reguliavimo ir praktikos tobulinimo kryptis. Be to, tyrimas pagrindė, kad konsultacinė išvada neturėtų būti besąlygiškai prilyginama ekspertizės aktui ar specialisto išvadai. Vis dėlto jos vertinimas vien kaip paprasto dokumento nepakankamai atspindi specialių žinių pagrindu parengtos išvados pobūdį ir gali riboti rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese.

Baigiamojo darbo temos aktualumas — sparčiai besivystant technologijoms ir augant duomenų kiekiams visose sferose, kuriuos renka ir analizuoja teisėsaugos institucijos, keliami vis didesni iššūkiai siekiant užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir laisves. Informacinių technologijų plėtra lėmė reikšmingus pokyčius teisėsaugos srityje, ypač kriminalistikoje, kur vis didesnį vaidmenį atlieka įvairios duomenų bazės – kriminalistiniai registrai. Tokios duomenų bazės, apimančios asmenų pirštų atspaudus, DNR profilius, balistinę, įrankių pėdsakų bei kitą kriminalistinę informaciją, padeda greičiau identifikuoti įtariamuosius, ištirti nusikalstamas veikas. Kriminalistinės duomenų bazės, kuriomis siekiama efektyvinti nusikalstamų veikų tyrimą ir prevenciją, išaiškinti teisės pažeidimus padariusius asmenis, dažnai apima itin jautrius asmens duomenis. Jautrūs asmens duomenys pagal ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (toliau – BDAR), 2016/679 – ,,tai specialių kategorijų asmens duomenys, kurių tvarkymas yra ribojamas dėl galimo didesnio poveikio žmogaus teisėms ir laisvėms”. Tyrimo tikslas — ištirti kriminalistinių duomenų bazių paskirtį, naudojimą, teisinį reguliavimą ir taikymo praktiką. Analizuoti jas žmogaus teisių ir laisvių kontekste bei įvertinti jų suderinamumą su asmens duomenų apsaugos principais. Vertinti dirbtinio intelekto panaudojimą dirbant su kriminalistinėmis duomenų bazėmis. Baigiamojo darbo objektas — kriminalistinės duomenų bazės ir juose kaupiamos informacijos naudojimas pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių kontekste. Baigiamojo darbo uždaviniai — 1. Apibrėžti kriminalistinių duomenų bazių sampratą, jų paskirtį ir tipus; 2. Išanalizuoti pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių santykį su kriminalistinėmis duomenų bazėmis; 91 3. Vertinti dirbtinio intelekto įtaką ir ateities perspektyvą bei dabartinį teisinį reguliavimą, naudojant kriminalistines duomenų bazes 4. Įvertinti, kaip praktikoje šie duomenys renkami, saugomi ir naudojami, kaip dažnai pažeidžiamos asmens teisės, kokią problematiką įžvelgia jas naudojantys subjektai. Tyrimo metodika. Baigiamojo darbo tyrimas atliktas naudojantis sisteminės analizės, lyginimo ir apibendrinimo metodais. Taikant sisteminės analizės metodą buvo analizuojami teisės aktai, mokslinė literatūra. Apibendrinimo metodai pasitelkti siekiant ištirti Lietuvos duomenų apsaugos teisinio reglamentavimo taikymą bei pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą naudojant kriminalistines duomenų bazes. Darbe naudotas empirinis metodas — visuomenės ir pareigūnų anketavimas, atliktos apklausos — interviu, siekiant kriminalistinių duomenų bazių naudojimo praktiką, problemas su kuriomis susiduria prokurorai, advokatai, Policijos departamento Kriminalistinių tyrimų valdybos skyrių viršininkai. Gauti tyrimo rezultatai — visuomenės apklausos atsakiusieji įžvelgia problemą informacijos sklaidoje dėl kriminalistinių duomenų bazių ir jų naudojimo. Absoliuti dauguma atsakiusiųjų mano, kad vaizdo stebėjimo kameros ir kita padidinta stebėsena visuomenėje didina saugumą. Daugumai nekelia susirūpinimo tai, kad jų asmens duomenys gali būti saugomi kriminalistinėse duomenų bazėse bei dauguma sutiktų, kad jų duomenys būtų saugomi kriminalistinėse duomenų bazėse, jei tai padėtų atskleisti sunkius nusikaltimus. Pagrindinė problematika policijos pareigūnų darbe, naudojant kriminalistines duomenų bazes – ne visuomet bazės veikia sklandžiai ir be trikdžių, duomenys nėra reguliariai naujinami. Daugelis apklaustųjų nėra girdėję ar/ir dalyvavę mokymuose asmens duomenų apsaugos sferoje. Advokatų darbe dažniausiai kyla klausimas dėl iš kriminalistinės informacijos gavimo teisėtumo, kuris vėliau lemia jos vertinimą kaip teisėtų įrodymų. Įžvelgta problema, kad baudžiamosiose bylose prie asmenį charakterizuojančios medžiagos pridedami išnykę teistumai, taip pat pridedamas baustumas administracine tvarka 5 metų laikotarpiui, kai turėtų būti pateikiami vienerių metų duomenys. Įžvelgta problema apie teisėsaugos institucijų kontrolę bei tai, kad asmenys nėra informuojami, kai jų duomenys tikrinami, todėl jie neturi galimybės gint pažeistas teises ir vertint ar jos pažeistos. Pagrindinė problematika šioje srityje prokurorų darbe – kriminalistinėse duomenų bazėse, būtent ĮKNR, neatnaujinami duomenys, pasitaiko įvedimo klaidų, kurios turi itin didelę reikšmę tolesniuose sprendimuose. Taip pat viena iš problemų – prokurorų ribota prieiga prie tam tikros informacijos. Kriminalistinių tyrimų valdyba yra DNR registro tvarkytoja. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, prievolė užtikrinti duomenų tikslumą ir patikimumą krenta būtent ant pareigūno, kuris ima DNR ėminį. Standartinėse veiklos procedūrose numatyta, jog registre kaupiami duomenys peržiūrimi kartą per ketvirtį. Kuomet asmuo būna miręs arba praradęs įtariamojo statusą, jo duomenys keliami į archyvą. Asmens teisės apsaugomos griežtomis procedūromis bei reglamentais susijusiais su DNR registre kaupiamais duomenimis, o archyve esantys duomenys yra neaktyvūs. DNR tyrimai pamažu plečiasi ne tik į identifikavimą, o ir į žvalgybinę informaciją bei pamažu įsigali fenotipavimas. Artimiausioje ateityje naujovių nenusimato, kadangi esama tvarka yra pakankama sklandžiam ir efektyviam bei teisiškai skaidriam darbui. Kriminalistinių tyrimų valdybos daktiloskopinių tyrimų skyrius dirba su daktiloskopinių duomenų registru ir yra jo tvarkytoja. Teisės aktai pakankamai reglamentuoja šio skyriaus darbo sritį. Žmogaus teisių pažeidimų ir problemų susijusių su asmens duomenimis neįžvelgiama. Duomenys renkami ir saugomi remiantis teisės aktais. Pagrindinė naujovė artimiausioje ateityje – nauja kriminalistinė duomenų bazė, kuri veiks šiek tiek kitokiu principu nei veikia dabartinė.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamos korupcijos apraiškų kriminalistinės prevencijos problemos nevyriausybinių organizacijų (NVO) veikloje. Pirmame darbo skyriuje nagrinėjama korupcijos ir kyšininkavimo samprata NVO sektoriuje, aptariamos pagrindinės korupcijos formos, NVO veiklos ypatumai bei tarptautiniai skaidrumo ir atsakomybės standartai. Antrame darbo skyriuje analizuojamas kyšininkavimo NVO veikloje teisinis ir kriminalistinis vertinimas, Lietuvos teisinis reguliavimas, NVO valdymo specifika bei tipiniai korupcinių veikų modeliai. Trečiajame skyriuje pateikiamas empirinis tyrimas, atskleidžiantis praktines korupcijos prevencijos problemas, tyrimų eigą bei ekspertų įžvalgas dėl veiksmingiausių prevencijos priemonių. Tyrimas pagrįstas mokslinės literatūros, teisės aktų, teismų praktikos, tarptautinių dokumentų analize, kriminalistiniu ir lingvistiniu metodais bei pusiau struktūruotais interviu su ekspertais. Remiantis tyrimo rezultatais pateikti siūlymai dėl teisinio reguliavimo tobulinimo, skaidrumo standartų stiprinimo, vidaus kontrolės priemonių diegimo ir specializuotų prevencijos metodikų taikymo NVO sektoriuje.

Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės ir paslaugų skaitmenizavimas vis dažniau perkelia kasdienius veiksmus į elektroninę erdvę, technologiniai pokyčiai sudaro sąlygas sukčiavimui įgyti naujas formas. Apgaulės įgyvendinimas tampa greitesnis, masiškesnis ir sunkiau kontroliuojamas, o kartu ir sudėtingesnis tiriant. Sukčiavimo elektroninėje erdvėje tyrimą apsunkina šių nusikalstamų veikų tarptautinis pobūdis, kaltininkų tapatybės slėpimas, skaitmeninių pėdsakų laikinumas ir ribotos galimybės operatyviai gauti esminius duomenis. Dėl šių priežasčių dalis pradėtų tyrimų, atlikus visus įmanomus ir racionalius veiksmus, - sustabdomi, nenustačius įtariamojo asmens. Šiame magistro baigiamajame darbe siekiama atskleisti sukčiavimo kriminalistinės charakteristikos pokyčius technologinės raidos kontekste ir įvertinti jų reikšmę sukčiavimo elektroninėje erdvėje tyrimo organizavimui. Darbe analizuojami šiuolaikiniai sukčiavimo modeliai, jų realizavimo būdai ir su juo susijusi požymiai. Teoriniame lygmenyje nagrinėjama kriminalistikos ir sukčiavimo tyrimo metodikų istorinė raida, sukčiavimo teisinis reguliavimas, kriminalistinė charakteristika, išskiriant veikos dalyką, padarymo būdus, naudojamus įrankius ir priemones. Praktinėje darbo dalyje analizuojami ikiteisminio tyrimo pradėjimo ypatumai, tipinės tyrimo situacijos, tyrimo kryptys ir dažniausiai pasitaikančios kliūtys, vertinamas aukos ir kaltininko portretas kaip kriminalistinės charakteristikos sudedamieji elementai, taip pat aptariamos sukčiavimo elektroninėje erdvėje tendencijos ir prevencijos kryptys. Tyrimas grindžiamas teisės aktų ir teismų praktikos analize, mokslinės literatūros vertinimu, empirinių duomenų analize bei ekspertinių interviu įžvalgomis. Atlikus tyrimą nustatyta, kad technologijų įtakoje sukčiavimo kriminalistinė charakteristika kinta iš esmės: apgaulės mechanizmas ir pėdsakų susidarymo vieta vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę, o nusikalstamos veikos vykdymas siejamas su nuotoline komunikacija, tarpinėmis paslaugomis ir anonimiškumą užtikrinančiomis priemonėmis. Tyrimas parodė, kad vien formali sukčiavimo sudėties požymių analizė ne visuomet leidžia pakankamai tiksliai suprasti veikos mechanizmą ir tyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl kriminalistinės charakteristikos elementų taikymas turi esminę praktinę reikšmę planuojant pirminius procesinius veiksmus, nustatant tikėtinus duomenų šaltinius ir formuojant tyrimo versijas. Taip pat nustatyta, kad sukčiavimo elektroninėje erdvėje tyrimo rezultatyvumą labiausiai riboja ilgi duomenų gavimo terminai, tarptautinio bendradarbiavimo praktiniai barjerai, greitas lėšų judėjimas ir skaitmeninių pėdsakų laikinumas. Atsižvelgiant į tai, darbe pagrįstas poreikis tobulinti metodines rekomendacijas dėl sukčiavimo elektroninėje erdvėje tyrimo, jas labiau pritaikant prie skirtingų sukčiavimo veikimo modelių, aiškiau apibrėžiant reikšmingus duomenų šaltinius ir neatidėliotinų veiksmų seką, taip pat nuosekliai stiprinant prevencines priemones, orientuotas į ankstyvą apgaulės atpažinimą ir savalaikį reagavimą.

Prekyba žmonėmis – tarptautinio masto problema, su kuria susiduria visos pasaulio valstybės. Šiuolaikinis pasaulis ieško būdu kaip spręsti problemas, susijusias su prekybos žmonėmis tyrimu ir kaip kovoti su šiais nusikaltimais. Vienas iš būdų kaip veiksmingiau kovoti, prekybos žmonėmis nusikaltimų srityje, yra bendradarbiavimas. Bendradarbiavimas gali vykti tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, tačiau šis reiškinys padeda operatyviau ir sklandžiau tirti prekybos žmonėmis nusikaltimus. Tiek ES, tiek įvairios tarptautinės organizacijos vienbalsiai sutinka, kad bendradarbiavimas tarpusavyje yra esminis, norint spręsti prekybos žmonėmis nusikaltimus. Šiame darbe buvo analizuojamas bendradarbiavimas tarp mūsų šalies teisėsaugos institucijų bei pagrindinės ES organizacijos, kovojančios su prekyba žmonėmis - Europolo, taip pat nacionaliniu lygiu su Nevyriausybinėmis organizacijomis. Analizuojant įvairius šaltinius, taip pat ir Europos Audito ataskaitas, paaiškėjo, kad bendradarbiavimas tarp ES ir Europolo yra komplikuotas, kadangi valstybės narės neteikia duomenų, reikalingų tyrimams atlikti, duomenų bazės neveikia sklandžiai, tarp valstybių narių vyrauja skirtingi teisės aktais ir pan. Be kita ko, išanalizavus bendradarbiavimą nacionaliniame lygmenyje paaiškėjo, kad NVO ir teisėsauga susiduria su problemomis bendradarbiaujant: pareigūnai ir NVO nepasitiki vieni kitais, pareigūnams vis dar trūksta mokymų, gebant atpažinti prekybos žmonėmis aukas, nėra imperatyvių teisės normų, todėl teisėsauga neprivalo informuoti NVO darbuotojų apie aukas. Išanalizavus visą medžiagą, vienas iš autorės siūlymų yra tobulinti bendradarbiavimo sritį, sukuriant ir harmonizuojant teisės aktus, bei įrankius, padedančius perduoti informaciją. Be kita ko, labai svarbu stiprinti ir pačių pareigūnų kompetencijas, kadangi atsiranda vis naujos prekybos žmonėmis formos, šį nusikaltimą darosi vis sunkiau atpažinti, be to nusikaltimas sparčiai vykdomas ir elektroninėje erdvėje.

Magistro baigiamasis darbas yra reikšmingas siekiant formuoti šiuolaikinę kontrabandos kriminalistinę techninę politiką. Suformuota šiuolaikinė kontrabandos kriminalistinė techninė ir technologijų politika, sudaro prielaidas tobulinti Lietuvos Respublikos muitinėje muitinės pareigūnų darbą, kontrabandos sulaikymo metu naudojant techniką ir technologijas. Darbas atskleidžia, kad įgyvendindama jai priskirtus uždavinius muitinė naudoja naujausias technikas, diegia modernias technologijas. Pagrindinės technikos ir techologijos: rentgeno aparatai, Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistema, Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema, Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistema. Didelį pranašumą Lietuvos muitinei turėtų suteikti dirbtinis intelektas, kuris optimizuotų muitinės pareigūnų veiklą ir sumažintų krūvį, padėtų nustatyti rizikingus krovinius bei geriau ir greičiau užkirsti kelią muitų teisės aktų pažeidimams. Darbe pasitvirtino visi magistro baigiamojo darbo ginamieji teiginiai, kad Lietuvos Respublikoje nėra technikos ir technologijų naudojimo politikos, kad savalaikės ir paprastesnės būtinos technikos ir technologijų įsigijimo procedūros užtikrintų veiksmingą muitų teisės aktų įgyvendinimo kontrolę, ir, kad Lietuvos muitinė turi mokėti prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, kontrabandos dalyko ir gabenimo tendencijų kaitos.

Prekyba žmonėmis – tai reiškinys, kurio metu yra brutaliai suvaržoma žmogaus laisvė ir pažeidžiamos prigimtinės žmogaus teisės. Įvertinus nacionalinius statistinius duomenis, darytina išvada, jog Lietuvoje prekybos žmonėmis atvejai nemažėja, o atsižvelgiant į viso pasaulio vergovės atvejus, nustatyta, jog visame pasaulyje prekybos žmonėmis aukų skaičius stipriai auga, todėl nusikalstamos veikos padėtis tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu mastu vertinama grėsmingai. Prekybos žmonėmis aktualijoms analizuoti skirtas šis magistro baigiamasis darbas tema ,,Prekybos žmonėmis tyrimo šiuolaikinės aktualijos: kriminalistinė charakteristika ir tarptautinio bendradarbiavimo vektoriai“, kurio tikslas parodyti nepakankamai nušviestas šiuolaikinės prekybos žmonėmis tyrimo aktualijas ir pateikti pasiūlymus dėl šių veikų tyrimo tobulinimo vektorių. Tikslui pasiekti iškelti šie tyrimo uždaviniai: įvertinti prekybos žmonėmis tyrimo reglamentavimo teisinę bazę; atskleisti šiuolaikinę prekybos žmonėmis kriminalistinę charakteristiką, parodyti jos realaus panaudojimo perspektyvas, pateikiant savo pasiūlymus; išanalizuoti galimus svarbiausius tarptautinio bendradarbiavimo vektorius, t. y. mokslo, teisėkūros, nusikaltimo tyrimo ir prevencijos, kartu pateikiant atliktais tyrimais paremtas jų tobulinimo kryptis ir perspektyvas. Atlikus prekybos žmonėmis tyrimo reglamentavimo teisinės bazės analizę prieita prie išvados, jog vienas sėkmingiausių tarptautinių dokumentų – Palermo protokolas, kuris išsamiai apibrėžia prekybą žmonėmis, jis įgavo tarptautinį pripažinimą ir tavo vienu reikšmingiausiu teisiniu dokumentu tarptautiniu lygmeniu. Lietuva siekdama vykdyti tarptautinius įsipareigojimus ir kovoti su prekyba žmonėmis, sėkmingai kriminalizavo prekybą žmonėmis bei nuolatos koregavo prekybos žmonėmis nusikaltimo reglamentavimą. Įvertinus kriminalistinę charakteristika, daryti išvada, jog prekybos žmonėmis kriminalistinė charakteristika neatsispindi nei bylų nuosprendžiuose, nei kiekvienais metais skelbiamose ataskaitose dėl kovos su prekyba žmonėmis. Pagrindiniams elementams – nusikaltimo būdui, asmeniui, padariusį nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam ir nusikaltimo situacijai nėra skiriama pakankamai dėmesio. Remiantis empirinio tyrimo metu gautais rezultatais, darytina išvada, jog keičiantis prekybos žmonėmis formoms turi būti keičiama ir prekybos žmonėmis tyrimo metodika ir prevencinės priemonės, efektyviau panaudojant tarptautinio bendradarbiavimo priemones ir galimybes.

Išanalizavus kriminalistikos technikos ir technologijų taikymą Lietuvoje pasitvirtino ginamasis teiginys, kad Lietuvoje nėra sukurta kriminalistikos technikos ir technologijų panaudojimo politika. Šiuo metu trūksta mokymų policijos pareigūnams, tyrėjams, ekspertams, prokurorams. Ypač jaučiamas praktinių mokymų stygius. Išanalizavus ES investicijų panaudojimą Lietuvoje, buvo nustatytos pagrindinės sritys, kuriose jaučiamas investicijų trūkumas, bei poreikis tobulinti ES finansuojamų projektų administravimo sistemą. Išanalizavus nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimą Lietuvoje, buvo padaryta išvada, kad tokių nusikalstamų veikų tyrimas Lietuvoje nėra pakankamas. Neretai tokių nusikalstamų veikų tyrimas iš viso nėra pradedamas, neteisingai kvalifikuojamos nusikalstamos veikos, nesivadovaujama generalinio prokuroro rekomendacijomis, prokurorams ir tyrėjams trūksta mokymų nusikaltimams elektroninėje erdvėje tirti. Magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjamas kriminalistikos technikos ir technologijų teisinis reguliavimas, apžvelgiamos naujausios technologijos, jų vystymosi tendencijos. Analizuojama kriminalistikos technikos ir technologijų panaudojimo problematika, teismo ekspertinių įstaigų reforma. Tiriamos ES investicijų panaudojimo galimybės ekspertinių įstaigų veiklos tobulinimui. Analizuojama nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo problematika. Rašant darbą buvo atlikta anoniminė policijos tyrėjų apklausa, buvo imti interviu iš Mykolo Romerio universiteto dėstytojų doc. dr. Renatos Marcinauskaitės ir prof. dr. Andriaus Neveros, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro metodininko Genriko Nedveckio, Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus dr. Romo Raudžio, buvo lankytasi Lietuvos teismo ekspertizės centre.

Magistro baigiamajame darbe analizuojama ir įvertinta vagysčių iš gyvenamųjų patalpų tyrimo metodika ir jos būklė Vilniaus apskrityje. Ypač daug dėmesio yra skiriama vagysčių iš gyvenamųjų patalpų tyrimo problemoms, jų sprendimams ir prevencijos tobulinimui. Tyrimas atskleidė, jog pandemija įtakojo vagysčių iš gyvenamųjų patalpų sumažėjimui, taip pat parodė, kad įvykio vietos apžiūros lygis yra nepakankamai aukštas, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, tyrimo grupė padaro daug procedūrinių ir taktinių klaidų, o kartais išvis neįvykdo būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Atlikus mokslinės literatūros bei teismų praktikos analizę, prieita prie išvados, jog tam, kad greitai ir kvalifikuotai atskleisti vagystes iš gyvenamųjų patalpų yra būtina atskira vagysčių iš gyvenamųjų patalpų tyrimo metodika bei siūlytina atnaujinti rekomendacijas dėl vagysčių tyrimo. Taip pat reikia pažymėti, jog patys gyventojai privalo pašalinti visas galimas pagundas vagystei atlikti ir apsaugoti savo turtą.

Išanalizavus specialių žinių teisinį reglamentavimą ir teisinę problematiką pasitvirtino ginamasis teiginys, kad specialisto statuso skirtingas interpretavimas atskirose teisenose, specialisto ir eksperto procesinių funkcijų aiškus neapibrėžtumas, tapatinimas, nevienodas teisės aktų taikymas specialioms žinioms suteikiant didesnę įrodomąją vertę, nei kitiems byloje surinktiems įrodymams lemia netinkamą įrodymų vertinimą ir procesinių sprendimų panaikinimą baudžiamosios, civilinėse ir administracinėse bylose. Nevienodas specialių žinių suvokimas atskiruose teisiniuose procesuose, specialių žinių subjektų procesinių funkcijų aiškus neapibrėžtumas, diskusijos dėl to ar teisinės žinios yra laikomos specialių žinių dalimi turi įtakos panaudojant ir vertinant specialiąsias žinias atskiruose teisiniuose procesuose. Todėl magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjamas specialių žinių teisinis reguliavimas ir praktinės problemos kylančios teisėjams vertinant specialiąsias žinias atskirose teisenose, bei atliktas teisėjų interviu.