Petronytė, Gintarė

Magistro baigiamajame darbe nagrinėtas alkoholio vartojimo įpročių vertinimo ir trumpųjų intervencijų alkoholį vartojantiems asmenims teikimas pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Analizuotos 2020–2023 m. PSDF biudžeto lėšos, skirtos alkoholio vartojimo įpročių vertinimo paslaugoms atlikti, sveikatos priežiūros specialistų požiūris ir kliūtys, kylančios teikiant alkoholio vartojimo įpročių vertinimo ir trumpųjų intervencijų paslaugas. 2020 – 2023 m. alkoholio vartojimo įpročių vertinimo paslaugų skaičius padidėjo 3,66 karto, tačiau pakartotinai teikiamos paslaugos sudarė tik 1,62 proc. PAASPĮ sukurtos paslaugų teikimo sąlygos, tačiau jų teikimas iš dalies efektyvus dėl sveikatos priežiūros specialistų laiko stokos, formalumo ir sisteminės stebėsenos trūkumo. Siekiant didinti paslaugų teikimo efektyvumą, būtina optimizuoti darbo organizavimą, skatinti komandinį darbą, investuoti į specialistų mokymus ir stiprinti pacientų ir specialistų bendradarbiavimą.

Magistro baigiamajame darbe vertinamas lėtinių neinfekcinių ligų valdymas pirminėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Pirmajame skyriuje nagrinėjama lėtinių neinfekcinių ligų valdymo politika Europos Sąjungoje, plačiai analizuojami tarptautiniai lėtinių neinfekcinių ligų teoriniai valdymo aspektai. Antroje darbo dalyje nagrinėjamas lėtinių neinfekcinių ligų valdymo politikos įgyvendinimas Lietuvoje, analizuojami teisės aktai, reglamentuojantys lėtinių neinfekcinių ligų valdymą bei pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir finansavimo ypatumai. Trečiame skyriuje vertinamas sveikatos priežiūros specialistų požiūris į lėtinių neinfekcinių ligų valdymą pasirinktoje pirminėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Ketvirtajame skyriuje pateikiamas ir aprašomas teorinis lėtinių neinfekcinių ligų valdymo modelis pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje.

Magistro baigiamajame darbe vertinamas mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas sveikatos priežiūros įstaigoje. Pirmame skyriuje analizuojami sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo ir apmokėjimo Europos Sąjungoje ypatumai. Antrame skyriuje pateikiama mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų analizė Lietuvoje: analizuojami teisės aktai reglamentuojantys mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir jų kainas, apmokėjimo ypatumai bei veiksniai, lemiantys mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pasirinkimą). Trečiame skyriuje pateikiamas mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vertinimas pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje: analizuojama 2018-2022 m. suteiktų mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų dinamika bei pateikiami kokybinio tyrimo, kuriame dalyvavo sveikatos priežiūros įstaigos administratoriai, rezultatai apie mokamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ypatumus, kylančius iššūkius, teikiant šias paslaugas ir jų tobulinimo galimybes.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota Šiaulių teritorinės ligonių kasos vaistų komiteto veikla įgyvendinant vaistų politiką, įvertintas Vaistų komiteto sprendimų priėmimo procesas ir nustatytos kliūtys, kylančios įgyvendinant vaistų politiką. Darbas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių. Pirmojoje dalyje apžvelgiamas Lietuvos nacionalinės vaistų politikos reglamentavimas, susijęs su racionaliu vaistų vartojimu. Supažindinama su vaistų politiką formuojančiomis ir įgyvendinančiomis institucijomis. Antrojoje dalyje analizuojama Vaistų komiteto veikla 2018-2021 m., nagrinėjant viešai prieinamus ir Šiaulių TLK vidaus dokumentai, Vaistų komiteto pranešimus ir mokslinių- praktinių konferencijų medžiaga. Trečiojoje dalyje, naudojant pusiau struktūruoto interviu , atlikto su Vaistų komiteto nariais, gautą informaciją, gilinamasi į Vaistų komiteto sprendimų priėmimo procesą, nustatomos kliūtys, trukdančios Vaistų komitetui įgyvendinti vaistų politiką, ieškoma priemonių, kurios didintų Vaistų komiteto veiklos efektyvumą.

Magistro baigiamajame darbe vertinamas ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimas komandos principu Vilniaus rajone. Pirmoje dalyje analizuojamas ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teisinis reglamentavimas, ambulatorinių slaugos paslaugų namuose organizavimas Lietuvoje bei aptariami veiksniai darantys įtaką ambulatorinių slaugos paslaugų namuose vystymuisi ilgalaikėje perspektyvoje ateityje. Antroje dalyje analizuojama Europos šalių patirtis vystant ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimą. Trečioje dalyje vertinamas ambulatorinių slaugos paslaugų namuose komandos narių požiūris į ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimą poliklinikoje, siekiama nustatyti kliūtis su kuriomis susiduria ambulatorinių slaugos paslaugų namuose komandos teikiant šias paslaugas ir vertinamas bendradarbiavimas tarp ambulatorinių slaugos paslaugų namuose komandos narių.

Darbą sudaro trys skyriai. Darbą sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje analizuojama pirminė asmens sveikatos priežiūra bei jos finansavimo ypatumai. Antrajame skyriuje nagrinėjama pirminė asmens sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje bei teisės aktai, reglamentuojantys pirminę ambulatorinę asmens sveikatos priežiūrą, analizuojamas pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas ir finansavimas, geri rezultatų rodikliai bei skatinamosios paslaugos. Trečiajame skyriuje vertinamas skatinamųjų paslaugų teikimas poliklinikoje, nagrinėjamos kliūtys kylančios teikiant šias paslaugas bei analizuojamos efektyvios priemonės gerinančios šių paslaugų teikimą poliklinikoje.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas pacientų organizacijų dalyvavimas priimant sveikatos priežiūros technologijų vertinimo sprendimus vaistų srityje. Pirmajame skyriuje apžvelgiama sveikatos technologijų samprata, sveikatos priežiūros technologijų vertinimo reikšmė ir nauda sveikatos priežiūros sistemoje bei analizuojamas pacientų organizacijų įsitraukimas į šį procesą. Sveikatos priežiūros technologijų vertinimą reglamentuojantys ES ir Lietuvos teisės aktai ir kiti dokumentai bei Lietuvos sveikatos priežiūros technologijų vertinimo sistema apžvelgiama antrajame skyriuje. Trečiajame skyriuje pateikiami atlikto kokybinio tyrimo rezultatai, analizuojamas pacientų organizacijų dalyvavimas sveikatos priežiūros technologijų vertinimo sprendimų priėmimo procesuose vaistų srityje ir pagrindinės kliūtys, ribojančios jų įsitraukimą į šiuos procesus.

Darbą sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje nagrinėjama pacientų saugos įvykių valdymo politika Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, plačiai analizuojami tarptautiniai pacientų saugos rodikliai, nagrinėjamas pacientų saugos reglamentavimas ES šalyse bei analizuojamas pacientų saugos politikos įgyvendinimas Lietuvoje. Antrame skyriuje nagrinėjama vaistų sauga ligoninėse, analizuojamos vaistų saugos klaidų priežastys bei pasekmes bei vaistų saugos valdymo strategijos, pagrįstos mokslo įrodymais bei gerosios praktikos pavyzdžiais. Trečiame skyriuje vertinamas pacientų vaistų vartojimo saugos politikos įgyvendinimas pasirinktoje ligoninėje.

Magistro baigiamajame darbe vertinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, įgyvendinant visuomenės sveikatos stiprinimo politiką savivaldybėse. Pirmoje dalyje pristatomi teoriniai bendradarbiavimo aspektai viešojoje politikoje bei visuomenės sveikatos priežiūros srityje, analizuojami strateginiai dokumentai, reglamentuojantys visuomenės sveikatos stiprinimo įgyvendinimą valstybės lygiu bei nagrinėjamas visuomenės sveikatos stiprinimo politikos įgyvendinimas savivaldybėse. Antroje dalyje vertinamas savivaldybių visuomenės sveikatos biurų vadovų požiūris į tarpinstitucinį bendradarbiavimą įgyvendinant visuomenės sveikatos stiprinimo politiką savivaldybėse, pateikiama stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė, siekiant nustatyti tarpinstitucinio bendradarbiavimo, įgyvendinant visuomenės sveikatos stiprinimo politiką savivaldybėse vystymo kryptis.

Magistro baigiamajame darbe vertinamas vaistų kompensavimo politikos įgyvendinimas Lietuvoje 2009 – 2015 m. Pirmojoje dalyje analizuojamas farmacijos rinkos reguliavimas, vaistų kainų reguliavimo priemonės bei vaistų kompensavimo ypatumai, taikomos politinės priemonės ES valstybėse narėse. Antroje darbo dalyje nagrinėjami vaistų kainų reguliavimo ypatumai, teisės aktai, reglamentuojantys vaistų kompensavimo tvarką, vaistų kompensavimo politika ir jos įgyvendinimas Lietuvoje. Trečioje dalyje vertinamas kompensuojamųjų vaistų prieinamumas Lietuvoje kainos atžvilgiu 2009 – 2015 m. bei vaistų kompensavimo politikos įgyvendinime dalyvaujančių valstybės valdymo ir kitų valstybės institucijų 2013 – 2017 m. strateginiai veiklos planai,2013 – 2015 m. metiniai veiklos planai bei jų įgyvendinimo ataskaitos.