Katulis, Gintautas

This dissertation examines the relationship between an early adolescent’s discrepancy from classroom victimization norms and the development of internalized and externalized problems later in the year. The research is based on the concept of the “healthy context paradox,” which suggests that bullying in classrooms with lower victimization norms has a stronger association with the well-being of students than in classrooms with higher victimization norms. Participants were 706 public primary and middle school students (ages 9 to 14 years) in the USA (80 girls, 85 boys) and Lithuania (259 girls, 282 boys). Peer nominations and self-reports of physical and relational victimization, along with measures of externalizing (conduct problems, delinquent behavior, physical aggression, and disruptiveness) and internalizing problems (emotional symptoms and loneliness), were collected twice during an academic year. Longitudinal Group Actor Partner Inter-dependence Model (G-APIM) analyses indicated that students who deviate more from physical victimization classroom norms experience greater increases in externalizing problems. Meanwhile, discrepancy from relational victimization classroom norms was associated with increased loneliness later in the year. The findings extend research on the “healthy context paradox” and have practical implications for bullying prevention programs, which should pay special attention to students who remain victims of bullying even in safe school environments.

Tikslas. Šio darbo tikslas įvertinti ryšius tarp psichosocialinių darbo charakteristikų, laisvalaikio ir subjektyvios miego kokybės tarp biuro darbuotojų. Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 168 Lietuvos biuro darbuotojai iš skirtingų organizacijų. Metodikos. Psichosocialinės darbo charakteristikos buvo tiriamos naudojant Karasek darbo turinio klausimyną (angl. Job content questionnaire), laisvalaikiui buvo skirtas atsigavimo patirties klausimynas (angl. Recovery experience questionnaire), o miego kokybei tirti naudotas Pitsburgo miego kokybės indeksas (angl. Pittsburgh sleep quality index). Rezultatai. Pagrindiniai pastebėjimai tyrime buvo tai, kad moterys jaučia didesnį bendradarbių palaikymą darbe, o vyresnis darbuotojai pasižymi aukštesne sprendimų laisve. Taip pat pastebėta, kad įtampą keliančios darbo charakteristikos: psichologiniai darbo reikalavimai, nesaugumas dėl darbo ir nepasitenkinimas darbu, turi reikšmingą neigiamą ryšį su subjektyvios miego kokybės komponentais ir reikšmingai prognozavo prastesnį bendrą miego kokybės indeksą. Darbinę įtampą mažinančios charakteristikos: vadovo ir bendradarbių palaikymas darbe, turėjo reikšmingus teigiamus ryšius su atsigavimo patirties charakteristikomis, tad kuo didesnis bendradarbių ir vadovo palaikymas, tuo didesnis buvo psichologinis atsiribojimas, atsipalaidavimas, kontrolė ir meistriškumo patirtis. Tyrime taip pat buvo tiriamos atsigavimo patirties skalės kaip moderatoriai tarp psichosocialinių darbo charakteristikų ir bendro miego kokybės indekso. Buvo pastebėta, kad psichologinis atsiribojimas, atsipalaidavimas ir meistriškumo patirtis moderavo ryšį tarp minėtų įtampą keliančių psichosocialinių darbo charakteristikų ir miego kokybės. Kontrolė laisvalaikiu ryšio tarp darbo charakteristikų ir miego kokybės reikšmingai nemoderavo.