Čiuladienė, Gražina

Darbe analizuojama, kaip LRT įstatymo pataisų svarstymas Seimo, skaitmeninės žiniasklaidos ir protesto komunikacijoje buvo rėminamas kaip viešojo transliuotojo nepriklausomumo konfliktas. Taikant mišrią atvejo analizę, kiekybinę turinio analizę, kokybinę rėminimo analizę ir konfliktinės komunikacijos rėminimo indeksą, nustatyti konflikto intensyvumo bei rėmų skirtumai tarp komunikacijos lygmenų. Tyrimo rezultatai pagrindžia, kad procedūrinis teisėkūros klausimas viešojoje komunikacijoje transformavosi į politinės kontrolės, laisvo žodžio ir demokratinio viešojo intereso konfliktą.

Didėjant studentų tarptautiškumui ir poreikiui dalyvauti mainų programose, vis aktualesnis tampa ne tik akademinis pasiruošimas, bet ir gebėjimas adaptuotis prie skirtingos kultūrinės aplinkos. Studentai, laikinai gyvenantys ir studijuojantis užsienio šalyje, neretai susiduria su kultūrinio šoko reiškiniu. Šis gali apsunkinti akademinį ir socialinį gyvenimą bei mažinti pasitenkinimą tokia patirtimi. Nors apie kultūrinį šoką išgirstama vis dažniau, tačiau Lietuvos studentų patirtys ir jiems suteikiama parama nėra išsamiai išanalizuota, tad kyla problema – kaip būtų galima efektyviau valdyti kultūrinį šoką, kad studentai sėkmingai adaptuotųsi naujoje kultūrinėje aplinkoje? Darbo tikslas: ištyrus Lietuvos studentų tarpkultūrines patirtis užsienio universitetuose, atskleisti kultūrinio šoko valdymo galimybes. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti kultūrinio šoko sampratą, etapus ir priežastis. 2. Atskleisti kultūrinio šoko valdymo galimybes. 3. Atskleisti studentų taikomas adaptacijos strategijas, kurios padeda palengvinti kultūrinį šoką. 4. Atskleisti universitetų taikomas paramos strategijas, kurios padeda studentams adaptuotis. Tyrimo metodologija: šiam darbui pasirinkta kokybinė metodologija. Tyrimo metodai: dokumentų analizės metodas, kuris leido išsiaiškinti kultūrinio šoko sąvoką, etapus ir priežastis. Atskleisti kultūrinio šoko valdymo galimybes ir mainų įtaką, siekiant pagerinti tarpkultūrines kompetencijas. Apžvelgiamos švietimo įstaigų taikomos paramos strategijos, siekiant studentams padėti adaptuotis naujoje aplinkoje ir išvengti pakartotinio šoko grįžus į gimtąją šalį. Gauti duomenys buvo lyginami ir apibendrinami. Empiriniu metodu atliktas kokybinis tyrimas – interviu analizė. Ši išryškino 8 studentų patiriamus sunkumus mainų metu, taikomas jų savarankiškas adaptacijos strategijas bei universitetų paramą, siekiant geriau prisitaikyti naujoje aplinkoje. Taip pat išsiaiškinta kokių paramos strategijų studentams pritrūko iš universitetų. Duomenų analizė: taikyta kokybinė turinio analizė, siekiant išanalizuoti interviu metu surinktus duomenis ir identifikuoti studentų nuomonę apie galimas adaptacijų strategijas, norint suvaldyti studentų patiriamą kultūrinį šoką.

Šiame baigiamajame magistro darbe tiriamas Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos atsparumas priešiškai propagandai. Tyrimo tikslas įvertinti Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos karių ir darbuotojų atsparumo priešiškai propagandai lygį bei naudojamus atsparumo priešiškai propagandai stiprinimo būdus, nustatyti dažniausiai pasitaikančių propagandos atvejų tipus, jų sklaidos kanalus bei pateikti tinkamiausias ir įgyvendinamas atsparumo priešiškai propagandai stiprinimo rekomendacijas atsižvelgiant į dokumentų analizės metu surinktą ir išanalizuotą informaciją apie propagandą. Tyrimo tikslo įgyvendinimui buvo iškelti 3 uždaviniai: 1. Išanalizuoti propagandos sampratas, tipus ir modelius bei sklaidos kanalus teoriniu lygiu; 2. Išanalizuoti atsparumą priešiškai propagandai bei jo stiprinimo būdus teoriniu lygiu; 3. Atlikus kiekybinį tyrimą įvertinti atsparumo priešiškai propagandai lygį Lietuvos kariuomenės Depų tarnyboje bei nustatyti tinkamiausius atsparumo priešiškai propagandai stiprinimo būdus. Tyrimo eigai organizuoti buvo iškeltos dvi hipotezės: 1. Propagandos taikymo būdai bei mastai sparčiai plečiasi ir tai kelia riziką Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos kariams bei darbuotojams; 2. Lietuvos kariuomenės Depų tarnyboje naudojami atsparumo priešiškai propagandai būdai nėra parengti visapusiškai vadovaujantis mokslinės bendruomenės siūlomais būdais ir gali būti tobulinami siekiant užtikrinti geresnį atsparumo priešiškai propagandai stiprinimo būdų efektyvumą. Tyrimui atlikti buvo pasirinkta atvejo analizės metodologija įgyvendinta kiekybiniu tyrimu. Tyrimo teorinėje dalyje buvo naudojamas dokumentų analizės metodas. Tiriamojoje dalyje buvo naudojami empirinio tyrimo ir statistinės analizės metodai. Empirinio tyrimo duomenims surinkti buvo naudojamas anketavimas, o jų apdorojimas buvo vykdomas IBM SPSS Statistics programiniu paketu. Įgyvendinus minėtus metodus buvo pasitvirtino abi hipotezės. Atsižvelgiant į baigiamojo darbo įvade suformuotus uždavinius buvo parengtos išvados. Įvertinus dokumentų analizės metu surinktą ir išanalizuotą medžiagą bei ją pritaikius gautiems rezultatams iš tiriamosios dalies buvo suformuotos tinkamiausios rekomendacijos tiriamai organizacijai ir tokiu būdu įgyvendintas tyrimo tikslas.

Šiame darbe nagrinėjamas klasės auklėtojo lyderystės vaidmuo sprendžiant paauglių konfliktus ugdymo aplinkoje. Tyrimo problema – nepakankamai ištirta klasės auklėtojo lyderystės įtaka konfliktų sprendimui mokinių tarpusavio santykiuose. Tyrimo objektas – paauglių konfliktai ugdymo aplinkoje. Tyrimo tikslas – atskleisti klasės auklėtojo vaidmenį ir veiklos efektyvumą sprendžiant konfliktus tarp mokinių. Tyrime taikyta mokslinės literatūros analizė, refleksinio dienoraščio pildymas ir kokybinė turinio analizė. Tyrimo metu nustatyta, kad paauglių konfliktų sprendimui didelę reikšmę turi klasės auklėtojo gebėjimas taikyti bendradarbiavimu grįstas strategijas, emocinį palaikymą ir nuoseklų tarpininkavimą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad refleksinė analizė padėjo auklėtojui tobulinti sprendimo būdus. Darbo išvadose pabrėžiama, kad sistemingas konfliktų stebėjimas ir refleksija gali veiksmingai prisidėti prie ilgalaikės ugdymo aplinkos kokybės gerinimo.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas svetingumo sampratos kompleksiškumas maitinimo sektoriaus vadovų požiūriu. Tema aktuali, kadangi pastebimas spartus paslaugų sektoriaus augimas, taip pat vis didesnis dėmesys skiriamas klientų patirčiai ir kurią veikia svetingumo raiška. Nors ši sąvoka plačiai nagrinėjama apgyvendinimo ir turizmo srityse, maitinimo sektoriuje su svetingumu siejamų tyrimų nėra daug, o kalbant apie vadovų svetingumo sampratą visai nerasta. Darbo objektas yra svetingumo samprata maitinimo sektoriuje, o tiriamas dalykas – maitinimo įstaigų vadovų suvokimas apie svetingumą, darbuotojų specifiką, klientų poreikius ir inovacijų svarbą. Darbo tikslas – išsiaiškinti svetingumo sampratą ir jos raišką maitinimo sektoriuje, remiantis vadovų požiūriu. Tyrime naudoti pusiau struktūruoti interviu ir mokslinės literatūros analizė, o surinkti duomenys analizuoti pasitelkiant kokybinę turinio analizę. Tyrimo rezultatai parodė, kad vadovų požiūriu svetingumas apibrėžiamas kaip nuoširdus, pagarbus ir žmogiškosiomis vertybėmis grįstas svečio priėmimas. Svetingumo kokybei didelę reikšmę turi darbuotojų gebėjimas užmegzti emocinį ryšį, profesionalumas ir meniu išmanymas. Matoma, kad klientų pasitenkinimas ir lojalumas stiprėja tada, kai aptarnavimas viršija jų lūkesčius, o problemos sprendžiamos operatyviai ir konstruktyviai. Analizuojant darbuotojų kartas, nustatyta, kad tiek Z, tiek Y kartos atstovai gali būti vertingi darbuotojai svetingumo sektoriuje. Z karta išsiskiria greitu prisitaikymu ir technologiniu imlumu, tačiau dažnai stokoja atsakomybės ir gebėjimo palaikyti šiltą santykį su klientu. Tuo tarpu Y kartos darbuotojai pasižymi stabilumu, patirtimi ir gebėjimu palaikyti aukštą aptarnavimo kokybę, tačiau jie ne tokie lankstūs grafikų ir darbo organizavimo klausimais. Tyrime taip pat išryškintas inovacijų vaidmuo – jos laikomos neatsiejama šiuolaikinės maitinimo įstaigos dalimi. Vadovai teigiamai vertina technologines naujoves, tokias kaip užsakymų sistemos ar dirbtinis intelektas, tačiau kartu išreiškia susirūpinimą dėl emocinio ryšio tarp žmonių trūkumo, galimo darbo vietų sumažėjimo ateityje bei pasitikėjimo technologijomis stoka. Darbo mokslinis naujumas pasireiškia tuo, kad svetingumo samprata nagrinėjama iš vadovų perspektyvos, taip pat apimant Y ir Z darbuotojų kartas, vartotojų patirtį ir inovacijų raišką maitinimo įstaigose. Tyrimas papildo teorines žinias apie svetingumą maitinimo sektoriuje. Darbe taip pat yra pateikiamos rekomendacijos maitinimo įstaigų vadovams ir darbuotojams, galinčios padėti suprasti svetingumo svarbą aplinkiniams, vartotojų supažindinimą su atsirandančiomis inovacijomis.

Sugrįžę į gimtąją šalį besimokantieji turi iš naujo prisitaikyti gimtojoje (pradinėje) kultūroje. Sugrįžimo adaptacija mokslinėje literatūroje apibūdinama kaip daug komplikuotesnė nei kultūrinė adaptacija, besimokančiųjų patiriama išvykus gyventi į užsienį. Išgyvenami emocijų, elgesio ir savęs vertinimo (kognityviniai) pasikeitimai. Patiriami readaptacijos sunkumai, sąlygoti mokslo lygio, studijų proceso, jo intensyvumo siunčiančioje ir priimančioje institucijoje, skirtumų. Besimokantiesiems tenka iš naujo prisitaikyti akademinėje aplinkoje, atkurti ryšius su artimiausiu socialiniu ratu. Išgyvenami kultūriniai skirtumai tarp siunčiančios (gimtosios) ir priimančios kultūros. Nors pasauliniu mastu pakartotinis kultūrinis (sugrįžimo) šokas ir sugrįžimo adaptacija tyrinėjami pakankamai plačiai, trūksta informacijos apie šalies mastu atliktus tyrimus. Taip pat mokslinėje literatūroje gausu straipsnių apie pakartotinio kultūrinio šoko valdymo technikas, tačiau nepavyko rasti informacijos apie šių technikų praktinį taikymą šalies mastu. Taigi, šiame baigiamajame darbe siekta išsiaiškinti kaip sėkmingai gimtojoje (pradinėje) kultūroje readaptuojasi iš mainų programų Europos ir Azijos šalyse sugrįžę besimokantieji, kokias priemones jie naudoja pakartotinio kultūrinio šoko valdymui. Teorinėje dalyje apžvelgiami antriniai šaltiniai nagrinėjama tema, o empirinėje - pasitelkus pusiau struktūruotus interviu ir turinio analizę nagrinėjamos 11 informantų, vykusių mainų į Europos bei Azijos šalis, tarpkultūrinės patirtys, jų readaptacija sugrįžus į gimtąją šalį. Taip pat institucinės paramos pobūdis, pakartotinio kultūrinio šoko valdymo technikų naudojimas. Analizuojant temą išryškėjo emocinės savijautos ir jos kaitos sugrįžus į gimtąją šalį specifika, nuotolinės sinchroninės komunikacijos su priimančia kultūra svarba, besimokančiųjų patiriami sunkumai ir jų įveikos būdai, galimybės valdyti pakartotinį (sugrįžimo) šoką, siunčiančios institucijos parama ir jos pobūdis, sugrįžusiųjų įgytos tarpkultūrinės patirties vertinimas.

Magistriniame darbe nagrinėjamas vietos bendruomenės dalyvavimas. Visuomenės dalyvavimas gali pasireikšti nuo individualios asmens iniciatyvos ir sugebėjimo priimti asmeninius sprendimus iki bendruomenių veiklos, siekiančių ginti viešąjį interesą, galimybės daryti įtaką ar netgi kontroliuoti svarbius sprendimus, kurie priimami instituciniame lygmenyje ir daro poveikį žmonių gyvenimams (Petukienė ir kt., 2007; Tijūnaitienė, Damkuvienė, 2010). Mokslinio darbo tikslas – atskleisti Joniškio vietos bendruomenės dalyvavimo ypatumus viešųjų sprendimų priėmime. Siekiant atskleisti Joniškio vietos bendruomenės dalyvavimo ypatumus viešųjų sprendimų priėmime išskirti šie uždaviniai: 1) taikant literatūros analizę, apibrėžti bendruomenės sampratą; 2) taikant dokumentų analizę išskirti ir aprašyti vietos bendruomenės dalyvavimo formas; 3) Analizuoti ir įvertinti Joniškio vietos bendruomenės dalyvavimą viešųjų sprendimų priėmime. Darbą sudaro trys pagrindiniai skyriai. Pirmajame skyriuje yra nagrinėjama bendruomenės apibrėžtis ir ypatumai, bendruomenių tipologija. Antrame baigiamojo darbo skyriuje aprašoma vietos bendruomenė, viešieji sprendimai, pilietinė visuomenė bei bendruomenės dalyvavimas viešųjų sprendimų priėmime. Trečiajame skyriuje nagrinėjamas Joniškio rajono atvejo tyrimo metodologijos pagrindimas ir pateikiami Joniškio rajono savivaldybėje atlikto kiekybinio ir kokybinio tyrimo analizė. Pasirinkti tyrimo įrankiai – kiekybinė apklausa ir kokybinis ekspertų interviu. Kiekybinio tyrimo metu apklausta 213 Joniškio rajono savivaldybėje gyvenančių pilnamečių respondentų, kokybinio ekspertų interviu metu apklausti 2 Joniškio rajono seniūnijų seniūnai bei vienas Joniškio rajone esančio kaimo bendruomenės pirmininkas.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami lietuvių reemigrantų vaikų integracijos bendrojo ugdymo mokyklose iššūkiai. Pirmame darbo skyriuje pateikiama integracijos samprata migracijos kontekste, aptariami reemigrantų integracijos aspektai ir pristatoma reemigrantų integracijos situacija Lietuvoje. Antrame skyriuje kalbama apie reemigrantų vaikų integracijos bendrojo ugdymo įstaigoje poreikį bei jos galimybes ir aptariama reemigrantų vaikų integracijos bendrojo ugdymo mokykloje situacija Lietuvos Respublikoje. Trečiame darbo skyriuje aprašoma tyrimo metodologija bei pristatomi tyrimo metu surinkti ir išanalizuoti duomenys apie asmeninius, šeimos bei mokyklos reemigrantų vaikų integraciją bendrojo ugdymo įstaigose įtakojančius veiksnius reemigrantų vaikų ir tėvų požiūriu.

Efektyvus bendradarbiavimas tarp dėstytojų ir studentų yra labai svarbus kuriant teigiamą mokymosi aplinką ir skatinant akademinę sėkmę, studijuojant aukštąjį mokslą. Tačiau pasitaiko atvejų, kuomet kyla nesutarimų ar nepasitenkinimų, todėl iškyla esminė problema – dėl kokių priežasčių konfliktuoja dėstytojai ir studentai? Taip pat, siekiama išsiaiškinti, kaip studentai vertina tarpusavio komunikacijos su dėstytojais efektyvumą bei priežastis, paskatinusias stabdyti/mesti studijas. Darbo tikslas: atskleisti studijas metusių/sustabdžiusių studentų nuomonę apie dėstytojų ir studentų tarpusavio komunikacijos iššūkius. Darbo uždaviniai: 1. Apibūdinti efektyvios komunikacijos sampratą. 2. Apibrėžti konfliktų sampratą ir jų valdymo strategijas. 3. Atskleisti efektyvios ir neefektyvios dėstytojų studentų tarpusavio komunikacijos veiksnius. Tyrimo metodologija: Šiuo tyrimu siekiama ištirti įvairius bendravimo iššūkius, kylančius tarp studentų ir dėstytojų aukštojo mokslo kontekste, todėl magistro baigiamajame darbe taikoma kokybinė metodologija. Tyrimo metodai: Duomenų rinkimo – atlikta akademinės literatūros analizė, kuri padėjo pagrįsti studentų, dėstytojų ir konfliktų sąvokas. Taip pat, remtasi autorių įžvalgomis apie studentų ir dėstytojų tarpusavio komunikaciją, kylančius konfliktus ir jų sprendimo būdus. Informacija buvo lyginama ir generalizuojama. Empiriniu metodu atliktas kokybinis tyrimas – interviu analizė, kuri atskleidė studentų ir dėstytojų tarpusavio komunikacijos efektyvumą, konfliktų priežastis bei studijų stabdymo/metimo priežastis. Duomenų analizė: taikyta interviu surinktų duomenų kokybinė turinio analizė, siekiant identifikuoti studentų nuomonę apie kylančių konfliktų tarpusavio komunikacijoje priežastis. Teorinėje dalyje išanalizuota studentų ir dėstytojų tarpusavio komunikacijos bei konflikto sampratos teoriniu aspektu. Identifikuota, jog konfliktas yra tarpasmeninė, vidinė, tarpgrupinė arba grupės viduje esanti sąveika, kuri kyla dėl nuomonių, požiūrių skirtumų, nesutarimų, nesusipratimų ar konkurencijos. Efektyvi komunikacija yra sėkmingas pranešimų perdavimas, susisijęs su žmonių galimybe interpretuoti, suprasti ir bendrauti tarpusavyje, o dėstytojų ir studentų komunikaciją skatinti gali padėti dialogo kultūra, dėstytojų retoriniai sugebėjimai bei užsiėmimų planavimas. Tiriamojoje dalyje atliktas kokybinis tyrimas – interviu, kuris atskleidė, jog pagrindinės studentų ir dėstytojų tarpusavio konfliktų priežastys atsiranda dėl dėstytojų atsainumo, neprofesionalumo, sukeliamų nemalonių situacijų paskaitų metu ir jaučiamo spaudimo. Efektyvų bendravimą su dėstytojais tiriamieji vertina teigiamai ir pabrėžia, jog bendravimas buvo draugiškas, prisitaikantis. Tačiau, pabrėžiama, jog tarpusavio komunikacija su dėstytojais buvo netenkinama dėl tarpusavio ryšio su studentais kūrimo stokos. Taip pat, išskiriamos šios pagrindinės studijų stabdymo/metimo priežasčių kategorijos: asmeninės priežastys, darbo prioretizavimas, netenkinamas studijų turinys, nepatraukli universiteto aplinka. Remiantis gautais tyrimo duomenimis pateikiamos šios rekomendacijos MRU studentų ir dėstytojų tarpusavio komunikacijai gerinti: 1. Tyrimo dalyviai išskyrė tris rekomendacijas: • Skirti atsakingą žmogų, kuris reguliariai bendrautų su studentais, kurtų abipusį ryšį ir dėtų pastangas studentą išlaikyti universitete. • Galimybė vietoje baigiamojo magistro darbo parengti kūrybinį projektą, kuris atneštų pridėtinės vertės universitetui. • Skirti didesnį individualų dėmesį, susirūpinimą ir pagalbą studentams. 2. Skirti atsakingą žmogų/grupę iš universiteto aplinkos, kurie būtų atsakingi už studentų grįžtamąjį ryšį apie tarpusavio bendravimą su dėstytojais, rengtų susitikimus su kurso grupe, o visus gautus duomenis apdorotų ir pristatytų dėstytojų grupei, kaip anoniminę studentų refleksiją. 3. Rekomenduotina išsiaiškinti ir išsirinkti abiem pusėms priimtiniausią bendravimo kanalą, kuris didintų tarpusavio komunikacijos efektyvumą. 4. Sukurti elektroninę formą, kurią studentai galėtų pildyti anonimiškai bet kada, neribotą kiekį kartų ir ji būtų prieinama studento studijų knygelėje arba Moodle sistemoje. 5. Tam, kad praplėsti dėstytojo ir studento komunikacijos efektyvinimo galimybių pasiūlymus, rekomenduotina papildyti šį tyrimą kitu – kokybiniu interviu arba focus grupe su MRU dėstytojais.