Čergelytė-Podgrušienė, Indrė

I tipo cukrinis diabetas – tai viena iš labiausiai paplitusių lėtinių vaikų ligų, išsivystanti dėl insulino trūkumo, kurį lemia insuliną gaminančių kasos beta ląstelių pažeidimas ir destrukcija. Vaikams, kurie suserga I tipo cukriniu diabetu, svarbi gera ligos kontrolė, kadangi nuo ligos kontrolės žinių, įgūdžių ir nuostatų priklauso, ar vėlesniame amžiuje atsiras kitų organų pažeidimų, ar kils komplikacijų, kurios dar labiau sutrikdys vaiko sveikatos būklę. Cukrinis diabetas sukelia ne tik endokrininės sistemos ir įvairių organų pažeidimus, tačiau ir tam tikrų organų nepakankamumą. Tyrimo tikslas – atskleisti I tipo cukriniu diabetu sergančių vaikų ligos valdymo patirtį. Tyrime taikyti metodai: teoriniai – mokslinės literatūros analizė, apibendrinimas ir sisteminimas; empiriniai – duomenų rinkimui naudotas pusiau struktūrizuotas interviu metodas; tyrimo duomenų analizei taikytas turinio (content) analizės metodas. Pusiau struktūrizuotame interviu dalyvavo 7 vaikai, jų amžius nuo 12 iki 16 metų. Tyrimu nustatyta, kad I tipo cukrinis diabetas pakeičia vaikų ir tėvų gyvenimą, atsiranda papildoma atsakomybė valdant ligą – gliukozės kiekio kraujyje sekimas, insulino leidimas, tinkama mityba. Šios priemonės padeda ne tik tinkamai valdyti ligą, bet ir išvengti įvairių komplikacijų, susijusių su cukriniu diabetu. Tyrimu atskleista, kad vaikams, kurie serga cukriniu diabetu, svarbūs yra šie ligos valdymo komponentai: teisingas insulino leidimas, tinkamas maisto produktų vartojimas, savo organizmo jausenos pokyčių atpažinimas, laiku ir staigi, neatidėliotina reakcija į pokyčius, įgalinanti suvaldyti hipoglikemiją ir hiperglikemiją bei technologijų pasitelkimas ligos suvaldymui. Ūmių būklių atpažinimas padeda vaikui išsiugdyti ligos valdymo gebėjimą suvokti organizmo siunčiamus signalus ir tinkamai reaguoti į juos. Žinodamas, kad gali prisidėti prie geresnės sveikatos būklės išsaugojimo ir ligos kontrolės, vaikas gyvena visavertį, kokybišką ir visa apimantį gyvenimą.

Diabetes mellitus is becoming a leading disease in paediatric endocrinology, which causes health problems and complications that can shorten life expectancy. The object of the research is the development of health competence of children with diabetes mellitus in the summer camp environment. Research aim is to reveal the development of health competence of children with diabetes mellitus in thesummer camp environment. Tasks: 1) to identify the development of health competence in theenvironment of summer camps; 2) to reveal health topics being discussed by children in summercamps; 3) to reveal pedagogical interactions between the educator and the students in the environment of summer camps. Research methods: theoretical: analysis, generalisation and systematisation of scientific literature; empirical: document analysis. The research found that not only does the environment of summer camps contribute to the development of health competence of children with diabetes mellitus but it also encourages them to fully get used to living with the disease and creates a favourable educational environment that encourages communication. The research revealed that in the summer camp environment children discuss the following topics: blood sugar control, causes of diabetes mellitus and independence in managing the disease. The summer camp environment is friendly, active as well as engaging and tolerant of learner interaction.

Diabetes mellitus is a disease when certain processes in the body, which maintain a normal blood glucose concentration, get imbalanced. Research object is educational methods and activities used for the development and training of health competence. The aim of the research is to reveal educational methods and activities used for the development of health competence in non-formal environment, based on the experience of children with type 1diabetes mellitus. Research methods: theoretical – analysis, comparison, and generalization of scientific literature; empirical – the use of focus group discussions with children with diabetes mellitus for data collection; Empirical research revealed that various educational methods and activities aimed at developing health competences are carried out for children with type 1 diabetes mellitus in non-formal educational environments (medical facilities, summer camps and health camps). The following activities and classes are used in medical facilities: lessons, conversations, questionnaires, and games. Activities used in summer camps are as follows: walks, cycling, games designed to develop physical activity skills. In the educational environment of health cams, the following educational methods and activities are used for the development of health competence for children with type 1 diabetes mellitus: lessons, games, educational activities, trips, and creative activities.

Tyrimo objektas – vaikų, kurie serga cukriniu diabetu, sveikatos kompetencijos ugdymas(is) įvairioje aplinkoje. Straipsnio tikslas – atskleisti vaikų, kurie serga cukriniu diabetu, sveikatos kompetencijos ugdymą(si) įvairioje aplinkoje. Uždaviniai: 1) identifikuoti vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinką; 2) atskleisti, kaip ir kokioje aplinkoje cukriniu diabetu sergantys vaikai ugdosi sveikatos kompetencijas. Tyrimo klausimai: 1. Kokia yra reali vaikų, sergančių cukriniu diabetu, sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinka? 2. Kokius sveikatos kompetencijos aspektus cukriniu diabetu sergantys vaikai ugdo(si) skirtingoje aplinkoje? 3. Kokia ugdymo(si) aplinka yra priimtiniausia vaikams ir kodėl? Tyrimo metodai: teoriniai: mokslinės literatūros analizė, apibendrinimas ir sisteminimas; empiriniai: duomenys rinkti pusiau struktūruotu interviu metodu; tyrimo duomenų analizei taikytas turinio (content) analizės metodas. Siekiant prisotinimo principo kokybiniame tyrime atlikti 7 interviu su vaikais (4 mergaitės ir 3 berniukai), sergančiais cukriniu diabetu. Tyrime išskirtos šešios vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinkos: gydymo įstaigų aplinka, šeimos, vasaros stovyklų / sanatorijų aplinka, savivaldaus mokymosi aplinka, socialinių medijų ir likimo draugų aplinkos. Empiriniu tyrimu atskleista, kad vaikams yra svarbu, jog ugdymo(si) aplinka būtų saugi ir jauki, leistų jiems atsiskleisti, būti savimi ir reikšti savo mintis, ugdytis per patirtį. Sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinkos organizatoriai turėtų motyvuoti vaikus ir įtraukti į šį procesą kuo įvairesnės įdomios veiklos ir kūrybiškų metodų.

Type 1 diabetes mellitus alters the child's and their parents' life. The child must acquire necessary competencies that would help manage the disease. The child with diabetes mellitus can receive information from a variety of learning environments. Research object is – environments for the development of disease management competencies of children with diabetes mellitus. Research aim is to reveal environments for the development of disease management competencies of children with diabetes mellitus by highlighting what helps a child with diabetes to acquire disease management competencies, and the challenges occurring while acquiring those competencies. Research methods: theoretical – analysis, comparison and generalization of scientific literature; empirical – a semi-structured interview method has been used for the collection of data; method of content analysis has been applied for the study of research data. Participants of the research were children with diabetes mellitus. The empirical study revealed that environments for the development of disease management competencies of children with diabetes mellitus are the following: environment of medical institutions and the professionals working there, family environment (family members), and the environment of camps for children with diabetes mellitus, including organizers of camps and specialists and volunteers invited. The research determined challenges of developing disease management competencies of children with diabetes mellitus in various learning environments.

Diabetes Mellitus is a chronic disease that occurs as a metabolic disorder. Children often have type 1 diabetes, which occurs when pancreas produces very little or no insulin. Type 1 diabetes may negatively affect the normal lifestyle of a child, as well as his/her development, learning results and growth. It is emphasised that it is important for a child to adjust insulin doses based on the consumed food, physical workload and mental strain; therefore, in this case, the child must be aware of diabetes in order to achieve the most optimal health. The subject-matter of research is the opportunities of children with Diabetes Mellitus to acquire competences for the management of their disease. The aim of research is to disclose how children with diabetes acquire competences for the management of their disease and what opportunities they have for such acquisition. The objectives of research are as follows: 1) to discuss what kind of trainings are being provided to children with diabetes in Europe and Lithuania; 2) to disclose which competences help children with diabetes to manage their disease the most based on their experience. Methods of research – theoretical, such as analysis, generalisation and structuring of scientific literature; empirical, such as semi-structured interview used to collect data; and content analysis method used to analyse the obtained research data. 6 children with Diabetes Mellitus participated in this research. The age of the research participants ranged from 10 to 13 years. During the empirical research, it was disclosed that the most important competences of children with diabetes, allowing/enabling them to manage their disease consist of the correct injection of insulin, proper consumption of food and their abilities to manage hypoglycaemia and hyperglycaemia.

Type 1 diabetes mellitus in children alters the rhythm and daily routines of children and parents, as there appears a need to treat and control this disease. Parents need to learn how to optimally care for the health of their children: monitor levels of blood glucose, follow a diet plan, inject insulin and organize the child’s schedule. Research object: needs and sources of information for parents of children with diabetes mellitus on the management of their child’s disease. Research aim is to reveal the needs and sources of information on the disease and its management for parents of children with diabetes mellitus. Research tasks: 1) to identify the needs of parents of children with diabetes mellitus for information on the disease management; 2) to reveal how and in what ways parents search for information on the child’s disease and its management. Research methods: theoretical – analysis, generalization and systematization of scientific literature; empirical – a semi-structured method of interview has been used for the collection of data; method of content analysis has been applied to the study of research data. There were 6 women of children with diabetes mellitus, who agreed to participate in the research. Participants of the research raise children who have diabetes mellitus up to 3 years after diagnosis; children’s age ranges from 3 to 11 years old. All women had higher education. The empirical study revealed that mothers of children with diabetes mellitus require information on the child’s disease and its control. Participants of the research mentioned that they try to obtain information from various sources: medical institutions, relatives, the Internet, social networks, etc.

Pirmojo tipo cukrinis diabetas, tai lėtinė liga, kuri sutrikdo įprastą šeimos gyvenimą. Cukrinis diabetas pakeičia vaiko ir tėvų gyvenimo įpročius, kadangi atsiranda poreikis ligą gydyti ir kontroliuoti, ypatingai prižiūrėti vaiką. Pažymėtina, kad ligos pradžioje tėvai susiduria su psichologinėmis ir fizinėmis baimėmis, kurios gali paveikti šeimos gerovę. Tyrimo objektas - tėvai, kurie augina vaikus sergančius cukriniu diabetu emocinė būklė bei patirtis, mokantis susigyventi su vaiko liga. Tyrimo tikslas – atskleisti, kaip tėvai auginantys cukriniu diabetu sergantį vaiką, jaučiasi sužinoję apie vaiko ligą ir kaip mokosi susigyventi su liga. Tyrimo uždaviniai: 1) išsiaiškinti, kokias emocines būkles patiria tėvai auginantys cukriniu diabetu sergantį vaiką ligos pradžioje; 2) atskleisti, kaip emociškai reaguoja ir kokiais būdais tėvai mokosi susigyventi su vaiko liga. Tyrimo metodai: teoriniai – mokslinės literatūros analizė, apibendrinimas ir sisteminimas; empiriniai – duomenų rinkimui naudotas pusiau struktūruotas interviu metodas; tyrimo duomenų analizei taikytas turinio (content) analizės metodas. Tyrime sutiko dalyvauti 5 moterys, kurios augina cukriniu diabetu sergantį vaiką. Tyrimo dalyvės augina vaikus, kurie serga cukriniu diabetu iki 3 metų, vaikų amžius nuo 3 metų iki 11 metų. Visos moterys turėjo aukštąjį išsilavinimą. Empiriniu tyrimu atskleista, kad mamos sužinojusios, kad jų vaikas serga cukriniu diabetu patiria įvairias emocines būkles (stresą, nerimą, baimę, šoką, neviltį), taip pat jas kankina, nežinojimas, todėl labai svarbu suteikti tėvams psichologinę pagalbą bei suteikti pakankamai informacijos apie cukrinį diabetą ir ateities perspektyvas. Tyrimu atskleista, kad mamos, kurios augina cukriniu diabetu sergantį vaiką įvairiais būdais bando išmokti susigyventi su liga ir ją priimti. Tyrimo dalyvės paminėjo, kad susigyventi su liga padėjo asmeninės savybės ir savitvarda, taip pat stimulas ieškoti informacijos apie cukrinį diabetą ir jo gydymo galimybes diabeto klubuose ir tėvų forumuose Tyrimo dalyvės taip pat mokosi susigyventi su liga per patirtis, dalinamosios patirtimis su kitais tėvais, konstruktyviai spręsdamos kritines situacijas ir kitais būdais padėdamos savo vaikams valdyti ligą.

Cukrinis diabetas yra opi ne tik medicinos, bet ir visuomenės problema. Kasmet sergančiųjų cukriniu diabetu asmenų daugėja. Sergant cukriniu diabetu kyla ligos komplikacijų, kurios pablogina sergančiųjų sveikatos būklę. Todėl labai svarbus pacientų mokymas ir pačių pacientų sveikatos tausojimas. Tyrimo objektas - cukriniu diabetu sergančiųjų mokymasis ir sveikatai palankūs įgūdžiai, padedantys išvengti komplikacijų. Straipsnio tikslas - atskleisti sergančiųjų cukriniu diabetu mokymąsi ir sveikatai palankių įgūdžių, padedančių išvengti komplikacijų, pritaikymą gyvenime. Uždaviniai: 1) nustatyti, kokie mokymai Lietuvoje organizuojami sergantiesiems cukriniu diabetu; 2) nustatyti kokias žinias apie sveikatą ir ligos kontroliavimą suteikia medicinos personalas; 3) atskleisti, kokias sveikatos žinias ir įgūdžius pacientai pritaiko kasdieniniame gyvenime. Tyrimo metodai: teoriniai – mokslinės literatūros analizė, apibendrinimas; empiriniai – anketinė apklausa, duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 23.0 programą. Tyrime dalyvavo 61 cukriniu diabetu sergantys pacientai. Empiriniu tyrimu atskleista, kad sergantieji cukriniu diabetu yra mokomi lavinti sveikatai palankius įgūdžius (sveika gyvensena, cukraus kiekio sekimas, insulino vartojimas ir pėdų higiena), tačiau mokymai sergantiesiems cukriniu diabetu vyksta trumpai (iki 1 mėnesio). Tyrimu nustatyta, kad sergantieji cukriniu diabetu sveikatai palankius įgūdžius iš dalies pritaiko kasdieninėje veikloje: (23,8 proc.) pažymi, kad laikosi sveikos mitybos plano, (14,8 proc.) užsiima fizine veikla,( 39,7) proc. teigia tinkamai prižiūrintys savo pėdas. Taigi fizinis aktyvumas gerina sveikatos būklę, tačiau pacientų subjektyvus sveikatos vertinimo rezultatai parodė, kad sergantieji cukriniu diabetu yra pasyvūs.

Civilizacijai tobulėjant ir laikui bėgant keičiasi pacientų poreikiai, todėl atsiranda poreikis keisti ir papildyti mokymo informaciją, atnaujinti naudojamus mokymo metodus bei tobulinti cukriniu diabetu sergančių pacientų mokymo programas. Taigi nagrinėjant mokslinę literatūrą išryškėja mokslinė problema, kaip diabeto mokymo programos ir projektai įgyvendinami Europoje ir Lietuvoje, kokio pobūdžio diabeto mokymo programos ir projektai yra vykdomi. Straipsnio tikslas – aptarti vykdomus ir įgyvendintus cukriniu diabetu sergančių pacientų mokymo programas ir projektus Europoje ir Lietuvoje. Straipsnyje naudojami literatūros analizės, metaanalizės ir sisteminimo, apibendrinimo metodai. Straipsnio pagrindas – mokslinės, teisinės ir kitos aktualios literatūros bei šaltinių analizė. Ji sudarė sąlygas atskleisti, kokios žinios apie pasirinktą mokslinio tyrimo objektą, mokslinio tyrimo problemą jau yra publikuotos. Atlikus analizę nustatyta, kad programos ir projektai Europos šalyse (Čekijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Suomijoje, Graikijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Portugalijoje ir Lenkijoje) yra: šviečiamojo pobūdžio, skirti visai visuomenei, siekiant sumažinti cukrinio diabeto sergamumą; prevencinės programos, skirtos cukriniu diabetu sergantiems pacientams, siekiant sumažinti komplikacijų skaičių; ir mokymo programos ir projektai, skirti ugdyti sveikatos ir socialiniams įgūdžiams. Atlikus analizę, nustatyta, kad Lietuvoje programos ir projektai yra cukrinio diabeto kontrolės pobūdžio, skirti visai visuomenei, siekiant skatinti sveiką gyvenseną mažinant riziką susirgti cukriniu diabetu, bei diabeto kontrolės pobūdžio programos ir projektai, skirti sergantiems cukriniu diabetu asmenims, siekiant mažinti komplikacijų atsiradimą, skatinti sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą bei išsaugoti sergančiųjų darbingumą ir gyvenimo kokybę. Atlikus minėtų Europos šalių ir Lietuvos diabeto programų ir projektų analizę, pateiktos rekomendacijos – sukurti ir vykdyti diabeto mokymo programas nuosekliai ir organizuotai, diabeto mokymo programos turėtų būti adaptuotos pagal amžių (vaikams ir suaugusiesiems). Lietuvoje reikėtų didesnį dėmesį skirti visos visuomenės švietimui, vykdyti diabeto mokymo programas apie sveiką gyvenseną, siekiant mažinti diabeto naujų atvejų atsiradimą. Lietuvai reikėtų įsitraukti į nacionalinius diabeto projektus, bendradarbiaujant su kitomis šalimis būtų galimybė pasisemti patirties, kaip tikslingai vykdyti diabeto kontrolę.