Juškevičiūtė, Janina

Darbo tyrimo objektas yra padegimų tyrimo teorija ir praktika – teisinis reguliavimas ir praktinis jos įgyvendinimas, atsižvelgiant į 2018-01-29 Tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo algoritmą ir jo įtaką praktiniam baudžiamųjų bylų ištyrimui. Darbo tyrimo dalykas – kriminalistinė bei kita teisinė literatūra apie padegimų (gaisrų) tyrimą, baudžiamojo proceso įstatymai, teisėsaugos institucijų žinybiniai teisės normų aktai, reglamentuojantys padegimų (gaisrų) tyrimą, šiai dienai susiklosčiusi padegimų (gaisrų) tyrimo praktika, praktinės problemos, su kuriomis susiduria darbuotojai, atliekantys padegimų tyrimą. Darbo tikslas yra išanalizuoti ugnies bei gaisro genezę ir apžvelgti padegimų istoriją, išanalizuoti padegimų tyrimo organizavimo ypatumus, taikant 2018-01-29 Tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo tyrimo algoritmą ir remiantis baudžiamųjų bylų analize išnagrinėti padegimų tyrimo praktiką Lietuvoje ir jų tyrime kylančias problemas, suformuluoti šių problemų galimus sprendimo būdus.

Magistro baigiamojo darbo tema – smurto artimoje aplinkoje tyrimo ypatumai. Šio tyrimo tikslas – smurto artimoje aplinkoje tyrimo ypatumus, analizuojant teorinius šaltinius, teisės aktus bei smurto artimoje aplinkoje bylas ir pareigūnų apklausos duomenis. Tam, kad nustatyti, kokios tyrimo metu kyla problemos, pasirinktas tyrimo objektas – smurto artimoje aplinkoje ikiteisminio tyrimo bylos laikotarpyje nuo 2015-01-01 iki 2020-12-31. Tyrimo tikslui pasiekti įvade suformuoti darbo uždaviniai - atskleisti smurto artimoje aplinkoje sampratą, apibūdinti smurto artimoje aplinkoje baudžiamąją teisinę ir kriminalistinę charakteristikas, analizuojant statistinius duomenis nuo 2012-2020 m. apie smurto artimoje aplinkoje reiškinį Lietuvoje nustatyti labiausiai paplitusią smurto formą, nustatyti pirminių ir tolimesnių tyrimo veiksmų ypatumus, atliekant smurto artimoje aplinkoje tyrimus, atliekant nutrauktų ikiteisminio tyrimo bylų ir tyrėjų anketinės apklausos analizę nustatyti smurto artimoje aplinkoje tyrimo metu kylančias problemas.

Šiuo baigiamuoju darbu siekiama nustatyti, ar Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintos turto konfiskavimo priemonės nepažeidžia žmogaus teisės į nuosavybę bei užtikrina proporcingumo principo ir nekaltumo prezumpcijos įgyvendinimą. Darbe detaliai išnagrinėti Lietuvos turto konfiskavimo institutai, apibrėžti jų taikymo ypatumai bei atskleistas jų poveikis žmogaus teisių sistemai. Darbe prieinama išvados, jog BK 72 straipsnyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas visais atvejais pilnai konfiskuoti nusikalstamos veikos įrankį ar priemonę yra pernelyg griežtas ir galimai prieštarauja EŽTK pirmojo protokolo 1 straipsniui ir Konstitucijos 23 straipsniui. Išplėstinis turto konfiskavimas, kuris turėtų būti nukreiptas prieš organizuotas grupuotes, vykdančias sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, gali būti taikomas pernelyg plačiam subjektų ratui, o įstatyme nustatyta teisėtų pajamų ir turimo turto skirtumo riba yra itin žema. Dėl šių priežasčių siūlomi BK pakeitimai, kuriais būtų galima pasiekti EŽTT suformuotų reikalavimų laikymąsi – kiekvienoje byloje įvertinti ar asmeniui taikomos turto konfiskavimo priemonės yra proporcingos siekiamam teisėtam tikslui ir ar yra užtikrintas sąžiningas balansas tarp asmeniui taikomų turto apribojimo priemonių ir viešojo intereso apsaugos.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas tyrimo poligrafu teisinis reglamentavimas Europos Sąjungos valstybėse ir kylančios poligrafo naudojimą reglamentuojančių teisės aktų praktinio įgyvendinimo problemos. Siekiant identifikuoti, kurios tyrimo poligrafu teisinio reglamentavimo kryptys yra tinkamesnės Lietuvos įstatymų kūrėjams, pasirinkta išnagrinėti Belgijos, Lenkijos, Bulgarijos, Slovakijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Austrijos poligrafo naudojimo teisinio reglamentavimo ypatumus. Kartu aptartas tyrimo poligrafu teisinis reglamentavimas Lietuvoje ir vyraujanti teismų praktika. Atlikta analizė atskleidė, kad nė vienoje iš nagrinėtų Europos Sąjungos valstybių šis tyrimas nelaikomas įrodymu ikiteisminiame ar teisminiame procese, o skirtingose ES valstybėse tyrimas poligrafu reglamentuojamas ir taikomas skirtingai. Siekiant nustatyti Lietuvos teisininkų požiūrį į tyrimo poligrafu teisinį reglamentavimą ir jo naudojimą praktikoje, atliktas empirinis anketinis tyrimas. Apklausos rezultatai atskleidė, kad prokurorai norėtų plėsti poligrafo naudojimo galimybes tiriant nusikalstamas veikas, o teisėjai tyrimą poligrafu vertina kritiškiau. Išsakytose teisėjų nuomonėse atsispindi nepasitikėjimas tyrimo poligrafu rezultatais ir vyrauja požiūris, kad tyrimo poligrafu rezultatai negali būti laikomi įrodymu.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir atskleista specialių žinių bei specialisto samprata, pateikta eismo įvykių baudžiamoji bei kriminalistinė charakteristikos, išnagrinėtos specialisto funkcijos eismo įvykių tyrime. Teorinėje tyrimo dalyje išnagrinėta specialių žinių samprata bei specialisto veiklos reglamentavimas. Atskleista specialisto reikšmė atliekant procesinius veiksmus tiriant eismo įvykius. Ištirta specialistų atliekamų objektų tyrimų reikšmė eismo įvykių tyrime. Specialiojoje tyrimo dalyje, siekiant atskleisti specialisto veiklos reikšmę, specialių žinių panaudojimo praktiką bei nustatyti problemas, su kuriomis susiduriama tiriant eismo įvykius, buvo atliktos ikiteisminio tyrimo tyrėjų bei specialistų kriminalistų anoniminės anketinės apklausos, nestruktūruotas interviu su eismo įvykių tyrimų specialistais. Remiantis tyrimų rezultatais buvo padarytos išvados bei pateikti pasiūlymai specialisto veiklos pagerinimui tiriant eismo įvykius.

Darbo tyrimo objektas yra įvykio vietos tyrimo teorija ir praktika – teisinis reglamentavimas ir praktinis jos įgyvendinimas, panaudojant kriminalistinę techniką, taktiką ir metodiką, siekiant tinkamai atlikti įvykio vietos tyrimą. Darbo tyrimo dalykas – kriminalistinė bei kita teisinė literatūra apie įvykio vietos tyrimą ir apžiūrą, baudžiamojo proceso įstatymai, teisėsaugos institucijų žinybiniai teisės normų aktai, reglamentuojantys įvykio vietos tyrimą ir apžiūrą, šiai dienai susiklosčiusi įvykio vietos tyrimo praktika, statistiniai rodikliai, praktinės problemos, su kuriomis susiduria darbuotojai, atliekantys šį procesinį veiksmą. Darbo tikslas yra išanalizuoti įvykio vietos tyrimo institutą, jo tikslus, uždavinius, vietą kriminalistikoje, palyginti jį su įvykio vietos apžiūra, išanalizuoti teisinį reglamentavimą, atskleisti praktines problemas, susijusias su įvykio vietos tyrimo taikymu, atsižvelgiant į praktiką, suformuluoti šių problemų galimus sprendimo būdus. Darbo uždaviniai – aptarti įvykio vietos tyrimo koncepcijos teorinius pagrindus bei išanalizuoti procesinį įvykio vietos tyrimo reglamentavimą, išanalizuoti įvykio vietos tyrimo praktiką bei nustatyti įvykio vietos tyrimo taikymo teigiamus ir neigiamus aspektus ir įvertinti susiklosčiusią įvykio vietos tyrimo praktiką ikiteisminio tyrimo metu bei atskleisti problemas, su kuriomis susiduria praktiniai darbuotojai, pateikti šių problemų sprendimo būdus. Darbo hipotezė – dabartinėje nusikaltimų tyrimo praktikoje nepakankamai naudojamas įvykio vietos tyrimas. Magistro baigiamajame darbe remtasi bendraisiais teoriniais tyrimo metodais: analize, lyginamuoju teisiniu, loginiu bei istoriniu ir kt., ir empiriniais tyrimo metodais: sisteminėmis analizėmis, apklausomis ir anketavimu. Rašant darbą autoriui padėjo jo praktinė patirtis dirbant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate vyresniuoju tyrėju. Anketuojant buvo apklausta minėtos apskrities policijos įstaigos ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir kriminalistinių tyrimų skyrių specialistai, Kauno apygardos prokuratūros prokurorai ir teisėjai. Atliktas empirinis tyrimas parodė, kad dauguma pareigūnų skiria įvykio vietos tyrimą nuo įvykio vietos apžiūros, o tai teigiamai atsiliepia tiriant sunkius ir labai sunkius ar rezonansinius nusikaltimus ir neapriboja galimybės pasiekti įstatyme keliamus baudžiamojo proceso tikslus, nors tokių sunkių nusikaltimų skaičius vis mažėja. Pirminiai praktikos tyrimai parodo, kad įvykio vietos tyrimas nėra dažnai naudojamas sunkių ir ypač sunkių ar rezonansinių nusikaltimų tyrime. Iš dalies tai suprantama dėl jo brangumo ir sudėtingumo. Tačiau tiriant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus šis veiksmas galėtų ir privalėtų būti naudojamas tiriant tokio lygio nusikaltimus. Įvykio vietos tyrimas – tai veiksmas, kuris nepakeičia įvykio vietos apžiūros ir yra atliekamas tik tuomet, kai būtina tiriamaisiais metodais ir priemonėmis operatyviai ištirti tam tikrus objektus kartu su juos supančia aplinka, siekiant nedelsiant gauti reikšmingos informacijos nusikaltėlio paieškai bei nusikaltimo aplinkybių nustatymui.

Darbo tikslas buvo išnagrinėjus Lietuvos ir užsienio šalių mokslinę literatūrą, Lietuvos Respublikos teismų praktiką ir bendradarbiavimo su kitų valstybių teisėsauga patirtį, išanalizuoti ikiteisminio tyrimo, susijusio su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, metodikos ypatumus, problemas bei pasiūlyti tobulinimo kryptis. Kadangi nusikaltėliai naudoja naujausias technologijas ir tampa vis išradingesni, turi būti atnaujinama nusikaltimų, susijusių su narkotikais, tyrimo metodika, dalinamasi gerąja patirtimi. Todėl darbe susipažindinama su atnaujinta moksline literatūra, metodais bei priemonėmis, aptariami baudžiamųjų bylų ir apklausos anketų gauti duomenys, remtasi autoriaus patirtimi. Darbe pateikiamas nusikaltimų, susijusių su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, vertinimas padės suprasti jų daromą žalą įvairioms gyvenimo sritims. Atskleistos ir šių nusikaltimų pirminių ir tolimesnių procesinių veiksmų atlikimo, bendradarbiavimo tarp teisėsaugos pareigūnų organizacinės klaidos, pasiūlyti sprendimo būdai. Nustačius ir įvertinus minėtų nusikalstamų veikų probleminius aspektus, pateikiamas, autoriaus nuomone, tinkamiausias būdas tobulinti tyrimo procesą – nusikalstamos veikos sudėties požymius pagrįsti vengiant prielaidų.