Kolbergytė, Aušra

Darbe siekta aprašyti suaugusiųjų saviugdos kaip transformuojančio ugdymosi fenomeno esmę, atskleidžiant jo dinamikos patyrimą bei iliustruojant jį tyrimo dalyvių interpretavimo prasmėmis. Atliktas kokybinis tyrimas taikant interpretacinės fenomenologijos elementus bei apdorojant duomenis pagal teminės analizės metodą. Darbe atskleistas holistinis suaugusiųjų saviugdos kaip transformuojančio ugdymosi fenomenas pateikiant saviugdos pradžios kontekstą, motyvus, saviugdos proceso ypatumus, inovatyvių saviugdos praktikų įvairovę. Tyrimo dalyvių patirtys rodo, jog suaugusiųjų saviugda – kryptingas asmenybės ugdymasis ir savikūra, orientuotas į sąmoningą asmenybės transformaciją fiziniu, psichiniu, dvasiniu ar socialiniu lygmeniu per kasdienio sąmoningumo didinimą bei vidinių galių atskleidimą, asmens mąstymo ir elgsenos įpročių keitimą formuojant asmeninę gyvenimo filosofiją, kas padeda išlaikyti gerą sveikatą ir vidinę harmoniją, sėkmingai atlikti kasdienes užduotis bei įprasminti gyvenimą judant dvasinės brandos link. Nustatyta, jog diskomfortą keliančios kritinės gyvenimo patirtys sukuria prielaidas vystytis saviugdai kaip transformuojančiam ugdymuisi, nes vyksta asmenybės vertybinės sistemos pokyčiai, lemiantys saviugdos praktikų pasirinkimus: tai skatina analizuoti nepasitenkinimą keliančias priežastis, ieškoti jose gilesnės prasmės, o netikėtos įžvalgos atsiradimas lemia gyvenimo vertybių ir tikslų persvarstymą, kas stiprina motyvaciją sąmoningai ir kryptingai saviugdai.

Šiame darbe apibrėžiama palankios šeimai politikos sąvoka, išanalizuojamos pagrindinės palankios šeimai politikos priemonės ir jų taikymo galimybės Lietuvoje. Darbe siekiama atskleisti darbdavių požiūrį į darbuotojų, auginančių vaikus, šeimos ir darbo sferų derinimą. Pagal Barnett (1999) suformuotus teorinius darbo ir šeimos sąveikos modelius, darbe mėginama įrodyti, jog Lietuvoje darbdaviai remiasi požiūriu, kad darbuotojai turi palikti šeimos problemas už darbovietės ribų. Palankios šeimai politikos sąvoka darbe apibrėžiama kaip visuma priemonių, padedančių asmenims derinti darbo ir šeimos sferas. Šių priemonių įgyvendinimas priklauso ne tik nuo valstybės vykdomos valdžios sprendimų, bet ir nuo darbdavių požiūrio, motyvacijos taikyti palankios šeimai politikos priemones darbovietėse. Palanki šeimai politika yra įgyvendinama tuomet, kai taikomas visas komplektas priemonių, nukreiptų į šeimos ir darbo derinimo galimybes. Kuriant bei vykdant palankią šeimai politiką, susiduriama su lyčių, ypač moterų, lygybės klausimais, todėl priemonės turi būti nukreiptos į tai, kad visiems asmenims būtų suteiktos vienodos galimybės dalyvauti darbo rinkoje. Autorės atlikto tyrimo kiekybiniai apklausos rodikliai rodo gana teigiamą darbdavių požiūrį palankios šeimai politikos priemonių atžvilgiu, tačiau gauti kokybiniai rezultatai išryškina neigiamas darbdavių nuostatas į darbuotojų darbo ir šeimos derinimo sunkumus. Remiantis gautais kokybiniais duomenimis, taip pat galima daryti prielaidą, jog darbdaviai mano, kad palankios šeimai politikos priemonės dažniausiai yra reikalingos moterims. Tai atspindi patriarchalinį darbdavių požiūrį į lyčių vaidmenis šeimoje.