Šaltinytė, Loreta

The publication discusses five most important decisions of Lithuanian courts since 2001, which include three Lithuanian Supreme Court decisions (decision of 26 November 2007 in respect of causation as a prerequisite of delictual liability, the decision of 3 March 2014 in respect of solidary liability of multiple tortfeasors, the decision of 18 April 2005 on compensation of non-pecuniary damages to secondary victims), a ruling of the Constitutional Court of 19 August 2006 on Compensation of damage, inflicted by unlawful conduct of interrogatory and investigative institutions, prosecutors and courts of 19 August 2006, as well as a decision of the Supreme Administrative Court of Lithuania of 20 October 2021 on state liability for erroneous implementation of Motor Liability Directive. The cases discussed illustrate how Lithuanian courts have developed a normative concept of causation, expanded the right to claim non-pecuniary damages and strengthened State responsibility, including for breaches of EU law. Together, these cases show how personal injury law in Lithuania has been transformed into an important tool for protecting individuals and ensuring fair compensation.

Straipsnyje nagrinėjamas 2024 m. priimtų su dirbtiniu intelektu susijusių ES teisės aktų – Dirbtinio intelekto akto ir Atsakomybės už gaminius su trūkumais direktyvos – poveikis nesutartinės atsakomybės už dirbtinį intelektą reglamentavimui. Aptarus priežastis, kurios sąlygojo pokyčius, straipsnyje aptariamas modernizuotas teisinis reglamentavimas, jo poveikis ES valstybių narių, taip pat ir Lietuvos teisės sistemai, bei įvertinamos tolesnio reglamentavimo perspektyvos. Daroma išvada, kad modernizavus PLD direktyvą vartotojams bus lengviau reikšti ieškinius dėl gaminių su trūkumais sukeltos žalos atlyginimo. Tačiau kadangi ši direktyva taikoma tik tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl gaminio su trūkumais gamintojo ar platintojo atsakomybės, ir toliau neaišku, kaip bus reglamentuojami likę nesutartinės atsakomybės už DI aspektai. Efektyviausias būdas išspręsti šią problemą būtų priimti ES reglamentą, kuris nustatytų vienodas nesutartinės atsakomybės už DI sąlygas visose ES valstybėse narėse. Tokį sprendimą siūlo Europos Parlamento tyrimų biuras. Tačiau tai mažai tikėtina, nes valstybės narės nerodo politinės valios iš esmės keisti esamą nesutartinės atsakomybės reglamentavimo sistemą.

The article reviews the most important legislative, case law and legal literature developments in Lithuanian tort law in 2022. It iincludes a discussion of Lithuanian Supreme Court cases which have raised issues vicarious tort liability of school and parents, liability of bancruptcy administrators to company's creditors, and public liability for a company's lost income.

The article addresses the most important tort law developments in Lithuania in 2021 covering legislative amendments, case law and research. Case law in respect of compensations for personal injury is addressed separately.

Šiame straipsnyje yra analizuojamos 2022 m. ESTT išnagrinėtos lietuviškos bylos, kurias prejudiciniam sprendimui pagal SESV 267 str. perdavė Lietuvos teismai. Septynis iš šių prašymų perdavė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, po vieną – Lietuvos Aukščiausiasis teismas, Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Mokestinių ginčų komisija. Dvi reikšmingiausios 2022 m. bylos buvo susijusios su asmens pagrindinių teisių apsauga. Tai, pirma, ESTT Didžiosios kolegijos išnagrinėta byla prieš Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijų duomenų viešinimo ir, antra, prieglobsčio prašytojo byla dėl jo sulaikymo teisėtumo. Abiem atvejais ESTT konstatavo, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas buvo nesuderinamas su ES teise. Ne mažiau svarbi yra ir Baltic Master byla, kurią LVAT perdavė ESTT prejudiciniam sprendimui atnaujinęs procesą byloje po to, kai EŽTT konstatavo, kad Lietuvos Respublika pažeidė įmonės teisę į teisingą teismą, LVAT tinkamai nemotyvavus savo atsisakymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo. Nepaisant įmonei palankaus ES teisės išaiškinimo, LVAT nusprendė nekeisti bylos galutinio rezultato, savo sprendimą pagrindęs kita teisės norma. Straipsnio tikslas – taikant aprašomąjį ir bylų analizės metodus įvertinti, kokias Lietuvos teisės tobulinimo kryptis 2022 m. identifikavo ESTT.

Review of developments of tort law in European jurisdictions in 2020.

Straipsnyje nagrinėjama 2021 m. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta nusprendus atnaujinti procesą Gintaro Jagmino byloje po to, kai 2019 m. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas konstatavo Pilietinių ir politinių teisių pakto 25 straipsnyje įtvirtintos teisės lygiais pagrindais stoti į valstybės tarnybą pažeidimą. Sprendimas atnaujinti procesą byloje priimtas Lietuvos Respublikos Seimui 2020 m. priėmus Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio pakeitimus, įgalinusius teismus atnaujinti procesą ir tais atvejais, kai tarptautinio įsipareigojimo dėl žmogaus teisių apsaugos pažeidimą konstatuoja Žmogaus teisių komitetas. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į keliančius klausimų 2021 m. gegužės 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties aspektus, kurie gali kelti abejonių dėl to, ar ją priimant nebuvo padaryta naujų teisės į teisingą teismo procesą pažeidimų.

Nuo pat atsiradimo tarptautinio teisinio subjektiškumo sąvoka buvo plėtojama kaip priemonė valstybės elgesiui kontroliuoti. Ja siekta stiprinti abstraktaus vieneto statusą kaip atsvarą to meto sampratai, kad tarptautinių santykių subjektas yra valdovas. 1949 m. Tarptautinis Teisingumo Teismas modifikavo šią sampratą susiejęs ją su asmens galėjimu turėti teises ir pareigas, taip atverdamas galimybes tarptautinės teisės subjektais laikyti ir kitus veikėjus, įskaitant fizinius ir juridinius asmenis, nors teisė spręsti dėl šių asmenų teisių ir pareigų nustatymo, jų turinio išliko valstybėms. Straipsnyje įrodinėjama, kad šiuo metu būtina užtikrinti, jog juridiniai asmenys (ypač daugianacionalinės korporacijos) turėtų ne tik teises, bet ir pareigas pagal tarptautinę teisę, nes esamas reglamentavimas neadekvatus jų įtakai, o tai sąlygoja esamos teisinės santvarkos stabilumo trūkumą.