Černikovaitė, Miglė Eleonora

Šiame darbe tiriama, kaip vizualinės metaforos 2021–2025 m. lietuviškuose biografiniuose komiksuose kuria pasakojimo prasmę. Tiriamąją medžiagą sudaro trys lietuvių autorių komiksai: Akvilės Magicdust „Bitės. Išskirtinės merginų roko grupės istorija“ (2021), Jurgos Vilės „Meko sodas. Apie Joną Meką, įkvėpimus ir plast“ (2024) ir Gerdos Jord „Karalius nakvos Merkinėje“ (2025). Tyrimas grindžiamas šiais analizės principais: komiksų kultūrinio konteksto analizė; vizualinių metaforų identifikacija ir klasifikacija, taikant teorinį–analitinį modelį; vizualinių metaforų grupavimas į temines grupes. Taikoma naratyvinė–multimodalinė analizė vizualinėms metaforoms interpretuoti. Tyrimo rezultatai parodė, kad vizualinės metaforos komiksuose yra gausios, įvairios ir dažniausiai kryptingai suformuotos. Pasakojimo prasmė kuriama per pasikartojančius vizualinius motyvus, jų variacijas kadrų sekose, kompoziciją, mastą, puslapio maketą ir multimodalinę sąveiką. Komiksuose vizualinių metaforų vystymosi procesas įgauna skirtingus principus – laipsnišką valdžios galios intensyvėjimą („Bitės. Išskirtinės merginų roko grupės istorija“), prasmių kaupimą atminties tema („Meko sodas. Apie Joną Meką, įkvėpimus ir plast“) arba emocinės įtampos / būsenos stiprinimą („Karalius nakvos Merkinėje“). Per pasikartojančias ir besivystančios prasmių sistemas formuojami emocinis, kultūrinis ir interpretacinis pasakojimo sluoksniai.

Z kartos atstovų skaičiui darbo rinkoje nuolat augant, jų vertybės, darbo įpročiai ir komunikaciniai lūkesčiai vis labiau formuoja organizacijų personalo valdymo praktiką. Jaunosios kartos darbuotojai kelia iššūkių tiek valstybiniam, tiek privačiam sektoriui – jaunų specialistų pritraukimas tampa vis sudėtingesnis. Z kartos atstovų darbo lūkesčiai reikšmingai skiriasi nuo ankstesnių kartų – jie ieško prasmingos veiklos, vertybinio atitikimo ir aiškaus organizacinio tikslo, todėl darbdaviams būtina peržiūrėti ir adaptuoti savo komunikacijos strategijas, siekiant tiek pritraukti, tiek išlaikyti šios kartos darbuotojus. Ištirti darbo objektą - darbdavio komunikacijos elementai ar jų deriniai lemiantys Z kartos atstovus įsitraukti į darbo rinką. Tikslui pasiekti suformuoti uždaviniai: 1) Identifikuoti darbdavių naudojamas komunikacijos strategijas bei elementus ar jų derinius naudojamus pritraukiant darbuotojus; 2)Teoriškai pagrįsti Z kartos, kaip vartotojų, ypatumus, lemiančius jų įsitraukimą į darbo rinką; 3) Empiriškai išanalizuoti darbdavių komunikacijos strategijų elementus ar jų derinius ir nustatyti, kurie turi įtakos Z kartos atstovų įsitraukimui į darbo rinką; 4) Pateikti rekomendacijas tolesnėms studijoms atlikti bei komunikacijos strategijų kūrimui siekiant tobulinti Z kartos atstovų integraciją į darbo rinką. Empirinėje magistro baigiamojo darbo dalyje taikytas kokybinis turinio analizės bei pusiau struktūruoto interviu metodas. Siekiant užtikrinti tyrimo patikimumą - taikytas trianguliacijos principas. Magistro baigiamąjį darbą sudaro 3 dalys: įvadas, teorinė ir empirinė darbo dalys. Visose darbo dalyse siekiama įgyvendinti iškeltą tikslą, remiantis numatytais uždaviniais. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad darbdavio komunikacija, skirta Z kartos atstovų pritraukimui, pasižymi kompleksinėmis komunikacijos strategijomis, orientuotomis į emocinį, vertybinį ir profesinį ryšį. Efektyvi darbdavio įvaizdžio formavimo praktika grindžiama autentiškumu, vertybiniu nuoseklumu ir nuosekliai plėtojamu vizualiniu bei naratyviniu turiniu. Didžiausią įtaką daro šiuolaikiniai komunikacijos kanalai, ypač socialinė medija ir rekomendacijų tinklai, kurie leidžia kurti personalizuotą ryšį ir formuoja pirmąjį įspūdį apie organizaciją. Z karta komunikaciją vertina holistiškai – svarbus ne tik informacijos turinys, bet ir kalbos stilius, pateikimo forma bei vertybių atitikimas. Siekiant efektyvaus žmogiškųjų išteklių valdymo ir sėkmingo talentų pritraukimo, organizacijoms būtina užtikrinti skaidrią, vertybiškai pagrįstą ir įtraukiančią komunikaciją, atspindinčią šiuolaikinės jaunimo kartos lūkesčius.

Organizacijos, siekdamos ilgalaikio konkurencinį pranašumo, privalo kurti vertę auditorijoms, tačiau vertė jau seniai neapsiriboja tik finansiniais rodikliais, materialiuoju turtu ir galia. Atsiranda „minkštosios kapitalo formos“ – organizacijos vertybės, unikalumas, tapatumas, socialinė atsakomybė, požiūris į tvarumą, darbuotojų gerovė, darbdavio įvaizdis, vertė bendruomenėms ir t.t. Nebeužtenka komunikuoti skaičiais ir finansinėmis ataskaitomis, ryšys su auditorijomis turi būtų grįstas vertybėmis, emocijomis, pagarba, ir simpatija. Taigi, atsiranda korporatyvinės komunikacijos poreikis, o tam kad ji atlieptų įvairių auditorijų interesus, poreikius ir sukurtų ryšį su organizacija, būtina pasitelkti kūrybiškus metodus. Vienas tokių - istorijų pasakojimas. Ši strategija yra sėkminga, nes žmonės linkę mąstyti naratyviai, sieti istorijas su savo patirtimi, kurti vaizdinius savo vaizduotėje. Užsienio literatūroje šis metodas nagrinėjamas gana plačiai, tačiau trūksta tyrimų, kaip komunikuodamos su vidinėmis ir išorinėmis auditorijomis, organizacijos išnaudoja korporatyvinį istorijų pasakojimo metodą, koks šio metodo vaidmuo Lietuvos organizacijų komunikacijoje. Taigi, šio darbo objektas - korporatyvinis istorijų pasakojimas. Darbo tikslas - nustatytais korporatyvinio istorijų pasakojimo elementais nustatyti istorijų pasakojimo taikymo ypatumus organizacijos išorinėje ir vidinėje komunikacijoje. Norint pasiekti šį tikslą, nustatyti uždaviniai išanalizuoti korporatyvinės komunikacijos teorinius aspektus, korporatyvinio istorijų pasakojimo sampratą, elementus, poveikį ir taikymo galimybes. Turinio analizės metodu nagrinėjamas korporatyvinio istorijų pasakojimo metodo taikymas ir jo vaidmuo Lietuvos viešbučių išorinėje korporatyvinėje komunikacijoje. Taip pat, siekiant išsiaiškinti kaip šiuos metodus bei viešbučių išorinę komunikaciją vertina ekspertai, darbe atliekamas pusiau struktūruotas interviu su Lietuvos komunikacijos ekspertais. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos viešbučių komunikacijoje korporatyvinis istorijų pasakojimas tyrimo laikotarpiu nebuvo plačiai naudojamas. Tik keli viešbučiai pasakodami savo darbuotojų istorijas, siekė ryšio su tiksline auditorija. Atlikto tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad šis metodas dar nėra plačiai naudojamas organizacijų komunikacijoje, trūksta nuoseklumo ir pastovumo. Ekspertų nuomone, korporatyvinis pasakojimas yra vienas efektyviausių ir todėl perspektyviausių komunikacijos metodų, o į darbo rinką ateinant Z, Y kartoms, šis metodas bus vienas svarbiausių komunikato kūrime. Tyrimo rezultatai parodė, jog būtina išmanyti korporatyvinio pasakojimo elementus, jį planuoti bei žinoti jo tikslą. Vienas svarbiausių korporatyvinio pasakojimo bruožų – paveikumas per emociją.

Magistro baigiamasis darbas koncentruojasi į aukštosios mados vizualinę komunikaciją socialiniuose tinkluose. Aukštosios mados srityje vizualinė komunikacija yra vienas pagrindinių būdų pritraukti potencialius klientus. Todėl darbe bandoma atsakyti, koks vizualinis turinys padeda šiuolaikinės aukštosios mados industrijos rinkodaros sprendimams soc. tinkluose. Tyrimo tikslas - išnagrinėjus pasirinktas vizualinės komunikacijos teorijas, nustatyti dominuojančias vizualinės raiškos priemones aukštosios mados rinkodaros sprendimams soc. tinkluose ir pateikti pasiūlymus, kaip gerinti vizualinę komunikaciją. Tikslui pasiekti buvo analizuojamos vizualinės semiotikos ir reprezentacijų teorijos bei atliekamas kiekybinis ir kokybinis turinio analizės tyrimas, tiriant aukštosios mados prekės ženklų Facebook paskyrose 2021 m. sausio-vasario mėnesiais publikuotą vizualinį turinį. Taip pat atliekant aprašomąją mados prekių ženklų 2020-2021 m. naujų kolekcijų pristatymų, publikuotų internete, analizę.

Šiuolaikinei ekonomikai turi įtakos globalūs pokyčiai ir konkurencinė aplinka, kuri keičia verslo įmonių turto prigimtį bei pridėtinę vertę kuriančių veiksnių pobūdį. Prekės ženklas kaip vartotojų lūkesčius atspindintis nematerialusis turtas veikia įmonės pridėtinės vertės kūrimo turinį ir specifiką, kuri komplikuoja prekės ženklo ir įmonės kuriamos vertės įvairialypiškumas, įvertinimo kiekybiniais ar kokybiniais matais sudėtingumas. Disertacijos tyrimo tikslas – atlikus prekės ženklo poveikio įmonės pridėtinei vertei teorinę analizę, parengti prekės ženklo vertės poveikio įmonės ekonominei pridėtinei vertei nustatymo modelį. Konstruojant teorinį modelį panašių empirinių tyrimų analizė parodė, kad prekės ženklo poveikio įmonės ekonominei pridėtinei vertei analizė tirta fragmentiškai. Sudarytas prekės ženklo kompleksinio vertinimo modelis apima prekės ženklo vertės ir ekonominei pridėtinei vertei įtakos turinčių rodiklių indentifikavimą; skaitinės reikšmės rodikliams suteikimą; prekės ženklo vertės poveikio įmonės ekonominei pridėtinei vertei rodiklių apjungimą. Pasiūlyta tyrimo metodika remiasi kokybinių (ekspertiniju ir daugiakriteriniu vertimu (COPRAS)) ir kiekybinių (anketinės apklausos, sektorinės, finansinės ir statistinės įmonių analizės bei daugialypės regresijos modeliu) tyrimų metodų deriniu. Taikant sudarytą prekės ženklo poveikio įmonės ekonominei pridėtinei vertei modelį gali būti vertinami įvairaus pobūdžio verslo įmonių verslo projektai, taip gali būti naudojamas kaip įrankis užtikrinant strateginius prekių ženklų valdymo ir plėtros sprendimus bei efektyvų verslo valdymo sprendimų priėmimą ir vertinimą, įvertinant pridėtinės vertės kūrimą verslo įmonėse.