Poškus, Mykolas Simas

Šiuo metu socialinės reklamos kūrėjams labai trūksta moksliniais duomenimis pagrįstų rekomendacijų, kaip efektyviai skatinti pageidaujamą elgesį socialinių reklamų pagalba. Todėl kurdami socialines reklamas specialistai-praktikai dažnai pasirenka reklamos tikslo neatitinkančius kreipinius bei dizaino sprendimus. Projektu siekiama spręsti šią problemą, surenkant išsamius duomenis apie tai, kokie vaizdinės reklamos elementai (spalva, forma ir kt.) bei kreipiniai ją daro efektyvią –patraukiančią ir išlaikančią dėmesį, sukeliančią ketinimus, o galiausiai pakeičiančią elgesį reklamos kūrėjų siekta kryptimi. Laboratorinių ir lauko eksperimentų pagalba bus surinkta visapusiška informacija apie keleto objektyvių rodiklių (akių judesius, reakcijos laiką ir elgesio pokyčius realioje aplinkoje)rinkinį, neapsiribojant tik vienu atskiru rodikliu. Projekto metu surinktas žinias tiesiogiai galės naudoti tiek valstybinės, tiek verslo, tiek nevyriausybinės organizacijos, vizualine socialine reklama skatindamos įvairaus pobūdžio pageidaujamą elgesį (pvz., gamtos saugojimą, sveiką gyvenimo būdą ir kt.).

Projekto tikslas – atskleisti aplinką tausojančio elgesio formavimosi ir skatinimo psichologinius mechanizmus. Pirmajame tyrimo etape bus atliktas reprezentatyvus populiacinis namų ūkių tyrimas, kuriuo bus siekiama įvertinti individų suvokimą apie žmogaus sukeltą klimato kaitą, aplinką tausojančio elgesio paplitimą bei nustatyti aktualiausius aplinkos tausojimo psichologinius veiksnius. Remiantis gautomis išvadomis bus kuriama 9-10 klasių moksleiviams skirta aplinkos tausojimo skatinimo intervencija bei matuojamas jos tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis efektyvumas. Sukurta aplinkos tausojimą skatinanti priemonė padės formuoti aplinkai palankų požiūrį ir iš to kylantį elgesį. Taip pat projekto metu atliktų tyrimų pagrindu bus parengtos rekomendacijos aplinkos tausojimo politikos formavimui Lietuvoje. Siekiant didesnės naudos visuomenei, daug dėmesio bus skiriama projekto rezultatų sklaidai tiek mokslinėje ir akademinėje, tiek viešoje erdvėje.

Aplinkosauginio pilietiškumo ugdymas yra vienas svarbiausių klimato kaitos sukeltų problemų sprendimo būdų. Šiandien ugdydami piliečius, kurie rūpinasi aplinkos apsauga, užtikriname, kad ateinančios kartos turės reikiamas žinias ir motyvaciją įveikti klimato kaitos problemas. Deja, kol kas nėra vieningų gairių bei įrodymais grįstų priemonių šiam tikslui pasiekti, ši stoka jaučiama tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu. Egzistuojantys teoriniai aplinkosauginio pilietiškumo modeliai stokoja pagrindimo tęstiniais ir intervenciniais tyrimais. Todėl, šio projekto kontekste bus atliekamas tęstinis intervencinis tyrimas, skirtas išsiaiškinti aplinkosauginio pilietiškumo formavimosi mechanizmą; intervencijai bus sukurta ir naudojama įrodymais grįsta ugdymo medžiaga, kuri galiausiai bus susisteminta į atviros prieigos metodinį leidinį Lietuvos ugdymo įstaigoms.