Poškus, Mykolas Simas

Šiuo darbu buvo siekiama nustatyti Lietuvos probacijos specialistų perdegimo sąsajas su patiriamu vaidmens konfliktu, neapibrėžtumu ir emocinėmis kompetencijomis. Tyrime dalyvavo 25-59 metų amžiaus Lietuvos probacijos specialistai. Tyrime dalyvavusių respondentų darbo patirtis probacijos tarnyboje vyravo nuo 3 mėnesių iki 24 metų. Tiriamųjų patiriamam vaidmens konfliktui ir neapibrėžtumui matuoti buvo naudojama autorių R. J. Rizzo, R. J. House, S. I. Lirtzman, (1970) Vaidmens konflikto ir neapibrėžtumo skalė. Profesiniam perdegimui įvertinti buvo naudotas C. Maslach ir S. E. Jackson (1981) Perdegimo sindromo klausimynas (angl. Maslach Burnout Inventory, MBI), apimantis tris dimensijas -emocinį išsekimą, depersonalizaciją ir asmeninių laimėjimų jausmą. Emocinėms kompetencijoms įvertinti, buvo naudojamas autoriaus V. Taksič (2009) Emocinių įgūdžių ir kompetencijų klausimynas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad specialisto patiriamą emocinį išsekimą reikšmingai prognozuoja tik specialisto jaučiamas vaidmens neapibrėžtumas ir amžius. Taip pat, probacijos tarnybos specialistų jaučiamiems asmeniniams pasiekimams paaiškinti svarbus specialisto amžius, patiriamas vaidmens konfliktas ir turimos emocinės kompetencijos. Be to, pastebėta, kad specialistų patiriamą depersonalizaciją reikšmingai prognozuoja tik jaučiamas profesinio vaidmens konfliktas. Taip pat, tyrimo rezultatai atskleidė kitokius rezultatus, nei buvo tikėtasi gauti - emocinės kompetencijos nemoderavo ryšio tarp vaidmens konflikto ir profesinio perdegimo dimensijų, tačiau reikšmingai moderavo sąsają tarp vaidmens neapibrėžtumo ir asmeninių laimėjimų jausmo. Tai parodė, kad probacijoje dirbantys specialistai taikydami vidutines arba aukštas emocines kompetencijas patiria labiau sumažėjusius asmeninių laimėjimų jausmus, nei tie, kurie taiko žemesnes už vidurkį emocines kompetencijas.

The dissertation investigates youth’s pro-environmental behaviors through a holistic personoriented perspective and adopts evolutionary psychology as a unifying metatheory for understanding and explaining behavior. The aim of the dissertation is to investigate how predictive models of pro-environmental behavior function in different groups of individuals clustered by their personality traits and how evolutionarily tailored persuasive normative stimuli affect individuals in these groups. The dissertation concludes that: the classical model of the Theory of Planned Behavior functions sufficiently well without additional expansions; individuals with different patterns of Big Five personality traits form beliefs about pro-environmental behaviors differently and therefore predictive models function differently for these clusters as well; evolutionarily tailored normative stimuli are effective in promoting pro-environmental intentions, but their effectiveness is different for individuals with different patterns of Big Five personality traits; conventional correlational approaches are not sufficient enough to fully understand the role of innate traits in pro-environmental behavior because traits do not function independently of one another.

Šio darbo tikslas buvo atskleisti skirtingo pobūdžio stimulais iššaukto Barnumo efekto sąsajas su asmenybės bruožais ir pasitikėjimu psichologiniu testavimu. Atlikti du tyrimai. Pirmu tyrimu aiškintasis „Jūsų NEO išvados“ teiginių suvoktas pageidaujamumas bei tinkamumas apibūdinti daugumą žmonių; pagal tai buvo sudaroma stimulinė medžiaga antram tyrimui. Pasirinkta patogioji imtis, apklausti studentai (N=101, amžiaus vidurkis 20 metų, SD=2.91). Tyrime naudoti NEO-FFI asmenybės klausimynai ir iš „Jūsų NEO išvada“ teiginių sudarytos anketos. Antrame tyrime tirtos Barnumo efekto sąsajos su pasitikėjimu psichologiniu testavimu ir asmenybės bruožais, grupėse, kurioms buvo suteikiamos skirtingo pobūdžio asmenybės išvados (tikros, aukšto bazinio validumo, socialiai pageidaujamos ir invertuotos). Pasirinkta patogioji imtis, apklausti studentai (N=243, amžiaus vidurkis 19.54 metų, SD=1.65). Tyrime naudotas NEO PI-R asmenybės klausimynas, trumpa anketa požiūriui į psichologinį testavimą įvertinti bei modifikuotos „Jūsų NEO išvados“. Aptikta, jog skirtingo pobūdžio asmenybės išvadų vertinimai iš esmės nesiskiria, tik invertuotos asmenybės išvados vertinamos kiek prasčiau. Barnumo efektas siejasi su asmenybės bruožais, šios sąsajos skiriasi tarp skirtingas išvadas gavusių asmenų grupių. Pasitikėjimas psichologiniu testavimu neturi įtakos Barnumo efektui, tačiau Barnumo efektas gali šiek tiek pagerinti pasitikėjimą psichologiniu testavimu.