Bardauskienė, Raminta

Tyrimo tikslas – išanalizuoti asmenų, turinčių intelekto negalią, lytinės sveikatos užtikrinimo galimybes socialinio darbo kontekste. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti asmenų, turinčių intelekto negalią, lytinės sveikatos užtikrinimo galimybių teorinį kontekstą. 2. Išanalizuoti asmenų, turinčių intelekto negalią, lytinės sveikatos poreikius ir jų užtikrinimo aspektus. 3. Ištirti asmenų, turinčių intelekto negalią, lytinės sveikatos užtikrinimo galimybes socialinio darbo kontekste, atskleidžiant jų asmenines galimybes rūpintis savo lytine sveikata bei socialinių darbuotojų taikomas pagalbos praktikas. 4. Išanalizuoti socialinių darbuotojų patiriamus iššūkius, siekiant užtikrinti asmenų, turinčių intelekto negalią, lytinę sveikatą, išskiriant sąlygas reikalingas lytinės sveikatos užtikrinimo gerinimui. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, kokybinis tyrimo metodas, taikant pusiau struktūruotą interviu. Duomenų analizei taikyta kokybinė turinio (content) analizė. Tyrimo dalyviai ir imtis: tyrime dalyvavo 9 socialiniai darbuotojai, dirbantys su asmenimis, turinčiais intelekto negalią. Imtis sudaryta, taikant tikslinę atranką pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Tyrimo rezultatai: 1. Teorinė analizė atskleidė, kad tarptautiniuose ir nacionaliniuose dokumentuose asmenų, turinčių intelekto negalią, lytinės sveikatos teisės pripažįstamos kaip žmogaus teisių dalis. Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį, sudarydami galimybes asmenims, turintiems intelekto negalią, gauti lytinės sveikatos užtikrinimui reikalingas paslaugas. Neretu atveju lytinės sveikatos teisių įgyvendinimą apsunkina specialistų kompetencijų stoka, įstaigos metodinių rekomendacijų trūkumas ir griežtos vidaus taisyklės. 2. Asmenys, turintys intelekto negalią, kaip ir kiti visuomenės nariai, turi emocinio artumo, intymių ir lytinių santykių poreikius. Siekiant užtikrinti asmenų, turinčių intelekto negalią, lytinę sveikatą, svarbu teikti asmens individualius gebėjimus atitinkantį lytinį švietimą. Informacijos trūkumas lemia šių asmenų lytinės sveikatos pažeidžiamumą, jie susiduria su didesne lytiškai plintančių infekcijų sergamumo, neplanuoto nėštumo ir seksualinės prievartos rizika. 3. Ištirta, kad dalis asmenų, turinčių intelekto negalią, geba pasirūpinti savo intymios higienos priežiūra, atpažinti lytinės sveikatos problemas, ieškoti pagalbos ir įvardyti patiriamus sunkumus. Vis dėlto socialinių darbuotojų pasisakymai išryškino, kad neretu atveju asmenys, turintys intelekto negalią, susiduria su sunkumais pagalbos ieškojimo procese, turi ribotus intymios higienos priežiūros įgūdžius ir menkus gebėjimus atpažinti seksualinės prievartos požymius, jie linkę romantizuoti toksiškus santykius. Socialiniai darbuotojai taiko tokias pagalbos praktikas: organizuoja medicininę pagalbą, vykdo seksualinės prievartos prevenciją, teikia emocinį palaikymą, esant lytinių organų žalojimo rizikai organizuoja papildomas pagalbos priemones. Specialistai ugdo asmenų, turinčių intelekto negalią, suvokimą apie pagarbius tarpusavio santykius, padeda suprasti savo teises į kūno neliečiamybę ir savarankišką apsisprendimą, moko atpažinti rizikingas situacijas ir prievartos požymius bei akcentuoja intymios higienos priežiūros ir saugaus lytinio elgesio svarbą. 4. Socialiniai darbuotojai susiduria su aiškių metodinių gairių stoka ir nepakankama teisėsaugos institucijų reakcija. Specialistų pagalba turi aiškias ribas: jie gali informuoti, konsultuoti ir įspėti asmenis apie rizikingas situacijas ir galimas to pasekmes, tačiau negali kontroliuoti galutinių jų pasirinkimų. Konsultacijų metu socialiniai darbuotojai susiduria su profesinių ribų peržengimo rizika – jų domėjimasis klientų lytine sveikata gali būti interpretuojamas kaip meilės ar artumo ženklas, o tai gali apsunkinti tolimesnį socialinių paslaugų teikimo procesą. Asmenų, turinčių intelekto negalią, lytinės sveikatos užtikrinimo gerinimui reikalingos šios sąlygos: parengtos aiškios teisinės ir metodinės gairės, porų privatumo teisės įgyvendinimas socialinės globos įstaigose, kvalifikuotų specialistų rengimas ir įtraukimas į komandas, pritaikytas lytinis švietimas asmenims, turintiems intelekto negalią, ir socialinių darbuotojų kompetencijų tobulinimas asmenų, turinčių intelekto negalią, lytinės sveiktos užtikrinimo srityje.

Baigiamojo magistro darbo tyrimo objektas: informacinių technologijų taikymas socialiniame darbe. Tyrimo tikslas: identifikuoti informacinių technologijų taikymo socialinio darbo praktikoje su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, naujas galimybes ir iššūkius. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti socialinio darbo specifiką šiuolaikinėje visuomenėje; ištirti informacinių technologijų panaudojimą socialiniame darbe dirbant su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką; nustatyti informacinių technologijų panaudojimo galimybes ir iššūkius socialiniame darbe su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis socialinių darbuotojų požiūriu. Tyrime naudoti metodai: mokslinės literatūros analizė, struktūruotas interviu, turinio (content) analizė. Tyrime dalyvavo 11 Vilniaus miesto socialinio darbo įstaigų socialinių darbuotojų, kurie dirba su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką. Atlikus empirinį tyrimą gautos esminės išvados: esminiai socialinio darbo specifikos elementai šiuolaikinėje visuomenėje: pagalbos reikalingumas įvairesnėse situacijose, problemų lauko platėjimas, kintantys socialinės rizikos grupės veiksniai ir grupės bei didėjantis socialinio darbo prestižas; akcentuojant socialinio darbo pokyčius, pastebimas naujų darbo metodų ir priemonių įgyvendinimo poreikis bei socialinės pagalbos įvairovė; socialinio darbo praktikoje svarbesnis ir kokybiškesnis yra artimas ir gyvas kontaktas, o informacinės technologijos labiau padeda susidoroti su informacijos rinkimu, greitesniu ryšio užmezgimu ar duomenų rinkimu, saugojimu ar dalijimusi; informacinių technologijų teikiama nauda socialinio darbo praktikoje yra: supaprastinamos įprastos funkcijos, atsiranda didesnės galimybės ilgiau pabendrauti su klientu, mažinamos laiko sąnaudos dokumentų tvarkymui, sudaromos galimybes greičiau gauti ir pateikti reikalingą informaciją, taupomas darbo laikas; nuotolinis bendravimas inicijuojamas esant svarbiam poreikiui, kuomet nėra galimybės susitikti su klientu asmeniškai; viena iš socialinių darbuotojų funkcijų išlieka savo klientų mokymas naudotis informacinėmis technologijos esant poreikiui gauti paslaugas, pateikti prašymus ir pan.; dirbant su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, informacinių technologijų naudojimo tikslai yra šie: dokumentacijos tvarkymas, dalyvavimas nuotoliniuose renginiuose, posėdžiai, informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, susisiekimas su klientu. Naudojamos šios informacinės technologijos: išmanusis telefonas, kompiuteris/internetas, pokalbių programėlės, Zoom ir Teams platformos, internetinės duomenų bazės, elektroniniai dienynai; informacinių technologijų naudojimo socialiniame darbe privalumai: kontakto palaikymo galimybė, informacijos pasidalijimas tarp institucijų ir institucijos viduje; informacinių technologijų naudojimo iššūkiai, dirbant su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką: skirtingi šeimų gebėjimai naudotis informacinėmis technologijomis, maža šeimų narių motyvacija mokytis naudotis informacinėmis technologijomis, šeimos situacija.

Child abuse is a common thing in our society, a problem of the public from a long time. Children are often been regarded as the leaders of tomorrow and by implication any danger to them invariably affects the tomorrow. Child abuse have been described as that with severe short term and long-term consequences. The main goal of the was to study investigated the roles of social workers in dealing with child sexual abuse in Nigeria while specific objective analysed theoretical presumptions of child's sexual abuse and its impact on child development, examined the patterns and underlying factors of child abuse in Nigeria, and investigated the social worker roles on the services for children experiencing sexual abuse. Qualitative method of research which involved key informant interview was adopted in this study. The study was conducted among social workers in Lagos State, Nigeria. For this study purposive sampling technique was to select ten (10) professional social workers who are working in criminal justice department, rehabilitation institutions and Neuropsychiatric Hospitals. This study focused on semi-structured interview as a method for data collection, both individual and group.

Master Thesis “Collaboration among Social Work Specialists and Families at Long-Term Social Risk” focuses on the challenges of collaboration between social work specialists and families at long-term social risk (more than 1 year). The aim of the Master Thesis is to look on the ways to influence family function dynamics and the significance of the effective collaboration manner. The theoretical perspective on the collaboration among social work specialists and families at long-term social risks based on the systems dynamic theory approach. This perspective gives an opportunity to look on the effectiveness of the different intervention forms of family functioning dynamics. Although the technical approach of the systems dynamics theory is not a common way to look at the any problem in social work, this Thesis reveals the benefits of using this theory to look for a solution for the common and complex problem in the social work area.

Darbo objektas – socialinio darbuotojo pasitenkinimas darbu. Darbo tikslas – atskleisti veiksnius, lemiančius socialinio darbuotojo pasitenkinimą darbu. Tyrimo metodai: • Mokslinės literatūros analizė, siekiant identifikuoti socialinio darbuotojo pasitenkinimo darbu veiksnius; • Kiekybinis tyrimas ir duomenims surinkti naudojamas anketinės apklausos metodas; • Kiekybinė duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 (Statistical Package for the Social Science) programa, naudojami aprašomosios statistikos ir neparametrinės statistinės analizės metodai. Tiriamieji. 381 socialinis darbuotojas, dirbantis Lietuvos socialinių paslaugų organizacijose.

Profesinis stresas atsiranda dėl netinkamų ar nesuderinamų darbo aplinkos reikalavimų ir darbuotojų galimybių. Laiku identifikavus bei įvertinus rizikos veiksnius, galima sumažinti streso lygį darbo vietose ir išvengti profesinio streso pasekmių, darančių neigiamą poveikį socialinių darbuotojų veiklos produktyvumui, bet ir jų fizinei bei psichinei būklei. Vykstantis globos namų deinstitucionalizacijos procesas daro pokyčius profesinėje veikloje ir kelia iššūkius socialinių darbuotojų profesionalumui. Permainos daro poveikį profesinio streso atsiradimui, todėl labai svarbus socialinių darbuotojų, dirbančių X vaikų globos namuose, pasirengimas ir įsitraukimas tinkamai atlikti profesinę veiklą, nuolatos besikeičiančioje socialinėje, politinėje, ekonominėje ir kultūrinėje aplinkoje. Vaikų globos reforma ir socialinių darbuotojų patiriamas stresas yra neatsiejami dalykai, todėl svarbu išanalizuoti socialinių darbuotojų patiriamo profesinio streso įveikos galimybes. Darbo tikslas - atskleisti socialinių darbuotojų, dirbančių X vaikų globos namuose, profesinio streso įveikos galimybes.

Socialinės globos paslaugos senyvo amžiaus asmenims nuolat tobulėja, siekiama įvertinti tokių paslaugų kokybiškumą, prieinamumą ir pan. Keičiantis nusistovėjusioms nuostatoms ir vykstant įvairioms pertvarkoms, svarbu nepamiršti vertybių, kurios turi išlikti šalia teikiamų paslaugų. Tarpusavio santykiai socialinės globos įstaigose neatsiejamas veiksnys, kalbant apie paslaugų kokybiškumą bei senyvo amžiaus asmenų poreikių patenkinimą. Socialinis darbas nėra įsivaizduojamas be socialinio darbuotojo bei kliento tarpusavio sąveikos. Objektas – senyvo amžiaus asmenų ir socialines paslaugas teikiančių darbuotojų tarpusavio santykiai socialinės globos įstaigose. Tikslas – išanalizuoti senyvo amžiaus asmenų ir socialines paslaugas teikiančių darbuotojų tarpusavio santykį socialinės globos įstaigose.

Sparčiai kintanti visuomenės socialinė ir ekonominė aplinka, globalizacija, viešojo sektoriaus išlaidų mažinimas, ekonominiai pokyčiai - skatina ieškoti optimalių bei efektyvių socialinių paslaugų administravimo būdų bei tinkamiausių socialinio darbo organizavimo principų seniūnijose. Svarbus akcentas tenka norminiams teisės aktams, kurių dėka galima reglamentuoti, normuoti bei instruktuoti vykdomas veiklas, išsiaiškinant, kaip vyksta socialinio darbo organizavimas seniūnijose. Objektas – socialinio darbo organizavimas seniūnijose. Tikslas – atskleisti Utenos rajono seniūnijų socialinio darbo organizavimo aspektus/iššūkius. Uždaviniai: 1. Atskleisti socialinio darbo organizavimo teorinius aspektus. 2. Charakterizuoti socialinio darbo prielaidas ir galimybes seniūnijose. 3. Ištirti socialinio darbo organizavimo seniūnijose iššūkius. Metodai: mokslinės literatūros analizė, padedanti atskleisti socialinio darbo organizavimo ypatumus seniūnijose, vadybinių kompetencijų kontekste; dokumentų analizės metodas; empiriniams duomenims surinkti atliktas kokybinis tyrimas. Tyrimo instrumentas – pusiau struktūruotas interviu. Interviu metu apklausti socialinio darbo specialistai, dirbantys seniūnijose. Duomenų analizei taikoma turinio analizė. Darbo struktūra: sąvokų žodynas, įvadas, teorinė darbo dalis, kuri susideda iš trijų dalių. Pirmoje darbo dalyje pateikiami socialinio darbo organizavimo teoriniai aspektai, išskiriant socialinio darbuotojo veiklos teisinį reglamentavimą, organizacinę struktūrą bei vadybinių kompetencijų raišką socialinio darbo organizavimo kontekste. Antroje darbo dalyje analizuojamos socialinio darbo prielaidos ir galimybės seniūnijose. Trečioje dalyje pateikiama tyrimo metodologija, gauti rezultatai, analizė bei apibendrinimas. Išvados, rekomendacijos, diskusija, literatūros sąrašas, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, priedai. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 8 socialinio darbo specialistai, dirbantys seniūnijose.

Darbo tikslas – ištirti, kas trukdo socialiniam darbuotojui atlikti efektyvią veiklą teikiant socialines paslaugas šeimai, kurios vaikams nustatyta laikinoji globa. Uždaviniai: apibūdinti socialinio darbuotojo veiklos specifiką dirbant su socialinės rizikos šeimomis, kurių vaikams nustatyta laikinoji globa; atskleisti, kaip socialinis darbuotojas įvardija ir vertina jo veiklos efektyvumą ribojančių veiksnių priežastinį pagrindą ir šio pagrindo poveikį pagalbos šeimai procese siekiant grąžinti vaikus į šeimą; nustatyti socialinio darbuotojo veiklos efektyvumą ribojančius veiksnius, šalinat vaikų atskyrimo nuo šeimos priežastis. Taikyta mokslinės literatūros, teisinių dokumentų analizė, atliktas kokybinis tyrimas – vaikų globos bylų dokumentų analizė, pusiau struktūruoto interviu duomenų analizė. Kokybiniu tyrimu atskleista, kad socialiniai darbuotojai stokoja strateginės kompetencijos, neplanuoja savo veiklos ekonominio efektyvumo prasme, pagrindiniais veiklos efektyvumą ribojusiais veiksniais laiko kliento motyvacijos stoką, per didelį socialinio darbuotojo darbo krūvį, tarpinstitucinio bendradarbiavimo, komandinio darbo bei informacijos stoką. Tyrimu atskleista, kad socialinio darbuotojo veiklos efektyvumą ribojančių veiksnių priežastinis pagrindas glūdi pačioje socialinių paslaugų sistemoje: netinkamai sutvarkyta socialinių, psichologinių paslaugų infrastruktūra, netinkamai organizuota socialinio darbuotojo veikla, ribotos socialinio darbuotojo galimybės naudoti išteklius, per dideli socialinių darbuotojų darbo krūviai, galimai fragmentiškas, nestandartizuotas socialinio darbuotojo veiklos kontrolės mechanizmas, kuris neskatina ir nepadeda socialiniam darbuotojui racionaliai planuoti veiklą, visapusiškai ir kompleksiškai vertinti įvairių veiksnių įtaką jo veiklos rezultatams teikiant socialines paslaugas šeimai.

Magistro baigiamajame darbe analizuojama moterų smurto prieš vyrus problematika, įvertintas politikų požiūris į vyrus, patyrusius moterų smurtą, pateiktos rekomendacijos, ko valstybė turėtų imtis, norėdama aktualizuoti visuomenėje moterų smurtą patyrusių vyrų problemą. Pirmojoje darbo dalyje teoriniu aspektu analizuojami lyčių vaidmenys, kokią įtaką lyčių vaidmenims turi visuomenės suformuoti stereotipai. Taip pat aptariama lyčių nelygybė, feminizmo ir maskulinizmo teorijos. Antrojoje darbo dalyje aptariama „smurto“ sąvoka, smurto rūšys, moterų ir vyrų smurto priežastys. Pateikiama lyčių nusikalstamumo, įkalinimo, nukentėjusių nuo sutuoktinės/sutuoktinio, sugyventinės/sugyventinio smurto statistika. Darbe analizuojami Lietuvoje ir užsienyje atlikti įvairūs tyrimai, kurie susiję su moterų smurto prieš vyrus problema. Trečiojoje magistro darbo dalyje pateikiami atlikto kiekybinio tyrimo rezultatai. Jie atskleidė politikų požiūrį į vyrus, patyrusius moterų smurtą.