Bardauskienė, Raminta

Projekto tikslas – padėti vyresnio amžiaus žmonėms, globėjams ir paslaugų teikėjams, ir rasti sprendimus, kaip pasitelkiant specialius mokymus, konsultacijas ir skaitmenines priemones užkirsti kelią bei įveikti vienišumą. Vienišumas yra plačiai pripažįstama kaip viena iš svarbiausių ir įsitvirtinusių problemų, su kuriomis susiduria mūsų senėjanti visuomenė, ir tai patvirtina COVID-19 krizė. Socialinė izoliacija pandemijos metu sukelia etinę dilemą, ypač institucionalizuotiems vyresnio amžiaus žmonėms, imamasi aktyvių priemonių, kad sumažintų infekcijos riziką, tačiau vienišumas yra dažnas atsakas į emocinę, socialinę ir egzistencinę izoliaciją. Vienišumo poveikis taip pat turi neigiamą poveikį sveikatai. Vienišumas yra neigiama emocija, susijusi su suvokiamu atotrūkiu tarp esamų ir norimų santykių. Partneriai iš 5 šalių (Austrija, Ispanija, Italija, Kipras ir Lietuva) subūrė 7 organizacijų, turinčių ilgametę patirtį dirbant su vyresnio amžiaus žmonėmis partnerystę, siekiant atskleisti holistinį požiūrį į vienišumą ir sukurti priemones vienišumui atpažinimui bei įveikai. Siekiami rezultatai:

1. Partnerių šalių apie vienišumą tyrimas;
2. Vienišumo prevencijos tinklai ir rekomendacijos politikai;
3. Skaitmeninė diagnostikos priemonė vienišumui nustatyti;
4. Skaitmeninė vienišumo prevencijos priemonė;
5. Vienišumo prevencijos mokymų programos.

Mykolo Romerio universitetas yra pirmoji aukštojo mokslo institucija Lietuvoje, gavusi finansavimą „Erasmus Mundus“ jungtinėms magistrantūros studijoms organizuoti. Programos tikslas – ugdyti aukštos asmeninės ir profesinės socialinio darbo kompetencijos specialistus, gebančius būti lyderiais dirbant tarptautiniu ir tarpkultūriniu lygmeniu su vaikais ir jaunimu bei atliekant lyginamuosius tyrimus, analizuojant vaikų ir jaunimo situaciją ir iššūkius. Programos trukmė yra 2 metai (120 ECTS). Teorinis studijų blokas skirtas įgyti žinių apie nacionalines ir Europos vaikų ir jaunimo politikos tendencijas, žmogaus teises ir žmonių įvairovę, planavimą, koordinavimąbeinaujovių socialinių paslaugų srityje diegimą;metodus padedant jaunimui įveikti socializacijos sunkumus; efektyvų socialinio darbo su įvairiomis jaunimo grupėmis organizavimą, karjeros orientavimą ir savirealizaciją. Taip pat akcentuojamos tarpkultūrinės kompetencijos, kaip antai tarpkultūrinis tarpininkavimas, užtikrinantis skirtingų etninių grupių dialogą, įgalinant visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo, švietimą apie kitas kultūras. Tai padeda išplėsti studentų gebėjimus dirbti su vaikais ir jaunimu tarptautinėje, daugiakultūrėje perspektyvoje. Išskirtinis dėmesys skiriamas skaitmeninių technologijų taikymui socialiniame darbe ir studentų verslumo įgūdžiams. Mokslinė tiriamoji praktika yra neatsiejama studijų proceso dalis, siekiant padėti studentams integruoti teorijas, moksliniais tyrimais pagrįstas žinias ir praktinio socialinio darbo strategijas bei įgūdžius, vykdant įvairias socialinio darbo su vaikais ir jaunimu veiklas, ugdant jautrumą ir pagarbą kultūrų įvairovei bei suteikiant galimybę studentams rinkti duomenis magistro darbui. Kiekvieną semestrą studentai studijuos skirtinguose konsorciumo universitetuose: 1 semestras Mykolo Romerio universitete (LT), 2 semestras Rygos Stradinš universitete (LV), 3 semestras CU (SK) ir 4 semestras ISCTE-IUL (PT).

Nuo paskutinio 2019 m. Eurostato leidinio kultūros tema sužinojome, kad 2015 m. beveik du trečdaliai (64 %) vyresnių nei 16 metų gyventojų per pastaruosius metus dalyvavo bent vienoje kultūrinėje veikloje, daugiau nei trečdalis (35 %) užsiima menine veikla, o brandesnio amžiaus gyventojai (65-74 metų) mieliau lanko kultūros objektus, užuot dalyvavę gyvuose pasirodymuose ar ėję į kiną. Dėl pandemijos daug kas pasikeitė. Judumą ribojančios priemonės, griežti renginių saugumo standartai, taikomi esant, lėmė spektaklių veiklos žlugimą, dėl to iškilo pavojus milijonams darbo vietų, kultūros įmonių ir asociacijų egzistavimui. Šis būdas leidžia vietoje įgyti veiksmingos bendradarbiavimo praktikos, pagrįstos tarptautinio bendradarbiavimo patirtimi, kuri vietos lygmeniu sustiprins integruotus teritorinius tinklus, prisidės prie kartų mokymosi galimybių sklaidos, mūsų atveju orientuotos į atsakingesnį materialių ir nematerialių kultūros išteklių, gamtinių ir aplinkosauginių, istorinių ir kultūrinių, naudojimą. Tarp netiesioginių naudos gavėjų siekiame pritraukti jauną auditoriją ir visus tuos, kurie nepatenkinti dabartine kultūrine pasiūla, kartais, kaip Larisos senovinio teatro atveju, apnuoginančia senovės Graikijos tradicijas.

Keturiose šalyse (IT, LT, EL, DE) dalyvaus jaunimas ir suaugusieji, norintys leistis į kultūrinės raiškos kelionę, realią ir virtualią, „savo vietose” per pirmąjį pažinimo ir įsisavinimo etapą, antrąjį raiškos praktikos etapą, atvirą visuomenei ir bendruomenei, kad rastų sintezę padidėjusiame suvokime apie meninę veiklą kaip kelią į dalyvavimą ir maistą socialinei sanglaudai. Kiti du partneriai (IT ir BG) pasitelks meno ir kultūros, pramogų, informatikos ir multimedijos produkcijos, suaugusiųjų švietimo ir profesinio mokymo sričių ekspertus. Trys temos: kūrybiškumas ir kultūra; Tarptautinis bendradarbiavimas, tarptautiniai santykiai, vystomasis bendradarbiavimas; Tarpkultūrinis / tarpgeneracinis švietimas ir mokymasis (visą gyvenimą).

Marijampolėje suformuota budinčių ir nuolatinių globotojų sistema, tačiau trūksta šeimų, galinčių priimti vaikus, ypač vyresnius nei 10 metų, dėl ko daugelis vaikų patenka į institucinę globą. Tai kelia rimtą grėsmę vaikų gerovei. Projektas siekia ištirti budinčių ir nuolatinių globotojų situaciją Marijampolės savivaldybėje, ypatingą dėmesį skiriant globotojų motyvams, patiriamiems iššūkiams bei galimybėms užtikrinti globos šeimoje tęstinumą. Tyrime bus taikomi mišrūs metodai: kiekybinė apklausa padės išsiaiškinti Marijampolės savivaldybės gyventojų požiūrį į vaikų globą, o kokybinis tyrimas leis giliau analizuoti esamų ir buvusių globotojų patirtis. Projekto rezultatai prisidės prie globos politikos tobulinimo ir praktinių rekomendacijų rengimo Marijampolės socialinės pagalbos centrui. Numatyta rezultatų sklaida – mokslinės publikacijos, pristatymai tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose, regioninių informacinių kanalų įtraukimas bei komunikacija socialiniuose tinkluose, siekiant įtraukti vietos gyventojus, socialinius darbuotojus bei švietimo bendruomenę. Projektas taip pat prisidės prie socialinio darbo studijų turinio atnaujinimo ir vaikų globos tematikos plėtojimo akademinėje ir praktinėje erdvėje.

Alzheimerio liga ar kitomis demencijomis sergančių žmonių priežiūrai pakenkė COVID-19 krizė, atskleidusi klinikinio valdymo trūkumus, sukėlusi psichologinę įtampą ir atnaujinusi etinius klausimus dėl priežiūros procedūrų, taip pat su epidemija susijusias socialines ir visuomenines problemas. Tam tikros grupės nukentėjo labiau nei kitos: pažeidžiami žmonės, sveikatos priežiūros specialistai, neformalūs ir profesionalūs slaugytojai. Aprašant asmenų, sergančių alzheimerio liga ar kitomis demencijomis, priežiūros patirtį, esama didelių apribojimų, nes priežiūros aprašymas dažniausiai apsiriboja paciento požiūriu ir kiekybiniais klinikinės veiklos rodikliais. Pacientų priežiūros patirčiai aprašyti taikomi metodai apsiriboja konkrečia disciplina (pvz., kognityviniai sutrikimai, sociologija ar medicina) arba atsižvelgiama į ribotą priežiūros dalyvių skaičių (pvz., diadiniai gydytojo ir paciento santykiai). Reikia naujos holistinės sąvokos, kuri geriau apibūdintų alzheimerio liga ar kitomis demencijomis sergančių asmenų, jų globėjų ir sveikatos priežiūros specialistų patirtį.