Pilkauskaitė Valickienė, Rasa

Tyrimo tikslas yra atskleisti sąsajas tarp darbuotojų pasitenkinimo darbu, įsitraukimo į darbą ir perfekcionizmo. Tyrime dalyvavo 148 žmonių, kurie pildė apklausą internete. Amžiaus vidurkis buvo 27,97 metų (SD=7,63). Visi tyrimo dalyviai tuo metu buvo dirbantys. Buvo naudoti trys klausimynai tyrimo kintamiesiems įvertinti: Pasitenkinimo darbu klausimynas (angl. The Job Satisfaction Survey) (Spector, 1994), Beveik tobulumo skalė (pataisyta) (angl. Almost Perfect Scale – Revised (APS-R)) (Slaney, Mobley, Trippi, Ashby ir Johnson, 2001) ir Utrechto Įsitraukimo į darbą klausimynas (angl. Utrecht Work Engagement Scale (UWES)) (Schaufeli ir Bakker, 2003). Tyrimas parodė, kad perfekcionizmas teigiamai prognozuoja darbuotojų pasitenkinimu darbo pobūdžiu ir darbuotojų įsitraukimą į darbą. Taip pat nustatyta, jog pasitenkinimas darbo pobūdžiu teigiamai prognozuoja darbuotojų įsitraukimą į darbą. Galiausiai, pasitenkinimas darbo pobūdžiu dalinai medijuoja ryšį tarp perfekcionizmo ir įsitraukimo į darbą.

This dissertation examines the relationship between an early adolescent’s discrepancy from classroom victimization norms and the development of internalized and externalized problems later in the year. The research is based on the concept of the “healthy context paradox,” which suggests that bullying in classrooms with lower victimization norms has a stronger association with the well-being of students than in classrooms with higher victimization norms. Participants were 706 public primary and middle school students (ages 9 to 14 years) in the USA (80 girls, 85 boys) and Lithuania (259 girls, 282 boys). Peer nominations and self-reports of physical and relational victimization, along with measures of externalizing (conduct problems, delinquent behavior, physical aggression, and disruptiveness) and internalizing problems (emotional symptoms and loneliness), were collected twice during an academic year. Longitudinal Group Actor Partner Inter-dependence Model (G-APIM) analyses indicated that students who deviate more from physical victimization classroom norms experience greater increases in externalizing problems. Meanwhile, discrepancy from relational victimization classroom norms was associated with increased loneliness later in the year. The findings extend research on the “healthy context paradox” and have practical implications for bullying prevention programs, which should pay special attention to students who remain victims of bullying even in safe school environments.

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio yra skiriama analizuoti ir suprasti pasaulyje kylančius aplinkosaugos iššūkius ir todėl darosi vis svarbiau pilnai suprasti psichologinius, socialinius ir kitus faktorius, skatinančius žmonių draugišką aplinkai elgesį. Altruizmas, empatija, aplinkosauginis identitetas ir rūpinimasis aplinkosauga apibrėžiami kaip vieni iš svarbiausių veiksnių, susijusių su aplinkai draugišku elgesiu. Tad šio darbo tikslas - nustatyti sąsajas tarp aplinkos tapatumo, rūpinimosi aplinkosauga, altruizmo ir empatijos suaugusių imtyje. Tyrime dalyvavo 417 asmenys, užpildę internetinę apklausą. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 32 metai (M = 31,8, SD = 9,24). Dalyvių išsilavinimas svyravo nuo pradinio iki daktaro laipsnio. Tyrime naudota šiam darbui sukurta demografinių duomenų anketa bei 4 skalės - Aplinkosaugos tapatumo skalė (Dimitrova et al., 2022), Aplinkosaugos susirūpinimu skalė (Dutcher et al., 2007), Empatijos koeficiento skalė (Muncer, Ling, 2006; Senese et al., 2016) ir Savarankiškai įvertinto altruizmo skalė (Penner, 2002). Nustatyta, jog moterų altruizmo, empatijos ir rūpinimosi aplinkosauga rodikliai yra aukštesni už vyrų. Vyresni žmonės mažiau rūpinasi aplinkosauga ir yra altruistiškesni nei jaunesni. Aukštesnis išsilavinimas yra susijęs su didesniu altruizmu. Taip pat gauta, jog tiek empatija, tiek altruizmas teigiamai prognozuoja aplinkosaugos tapatumą, kuris teigiamai prognozuoja rūpinimąsi aplinkosauga.

Tyrimo tikslas - nustatyti sąsajas tarp darbuotojų asmenybės bruožų, pilietiško elgesio organizacijoje ir organizacijos klimato. Tyrime dalyvavo iš viso 186 respondentai, kurie dirba skirtingose organizacijose. Iš jų 109 moterys ir 77 vyrai. Šiame tyrime buvo naudojamos trys metodikos: Didžiojo penketo klausimynas (angl. Big Five, sutrump. BFI, John & Srivastava, 1999), Pilietiško elgesio organizacijoje klausimynas (D. Bagdžiūnienė, I. Urbanavičienė ir J. Lazauskaitė- Zabielskė, 2019) ir Organizacijos klimato klausimynas (R. Rekašiūtė – Balsienė, 2005). Tyrimo rezultatai parodė, kad buvo aptiktos šios asmenybės bruožų, pilietiško elgesio organazacijoje ir organizacijos klimato sąsajos: ekstraversija, sutariamumas, sąmoningumas ir atvirumas patirčiai yra teigiamai susiję su pilietišku elgesiu organizacijoje, o neurotiškumas yra neigiamai susijęs su pilietišku elgesiu organizacijoje. Ekstraversija, sutariamumas ir sąmoningumas yra teigiamai susiję su penkiomis organizacijos klimato skalėmis: darbuotojų pastangos, tikslų žinojimas, bendradarbiavimas, darbo organizavimas, organizacijos veiklos lankstumas ir kokybė. Neurotiškumas yra neigiamai susijęs su trimis organizacijos klimato skalėmis: organizacijos veiklos lankstumas ir kokybė, darbuotojų pastangos ir darbo organizavimas. Taip pat nustatyta, kad pilietiškas elgesys organizacijoje yra teigiamai susijęs su organizacijos klimatu. Be to, moterys pasižymi labiau išreikštomis neurotiškumo ir sąmoningumo savybėmis nei vyrai. Hierarchinės regresijos analizė parodė, kad pilietiškas elgesys organizacijoje gali būti prognozuojamas remiantis keturiais asmenybės bruožais: ekstraversija, sutariamumu, sąmoningumu ir atvirumu patirčiai bei organizacijos klimato skale - organizacijos veiklos lankstumu ir kokybe. Organizacijos klimato skalė - organizacijos veiklos lankstumas ir kokybė, kartu su šiais keturiais asmenybės bruožais, paaiškino 39% pilietiško elgesio organizacijoje. Šiuos rezultatus patvirtina ir ankstesni tyrimai.

Moterų priklausomybė nuo alkoholio yra opi visuomenės problema, kurią yra aktualu tyrinėti ir plėsti šias žinias tiek moksliniu, tiek profesiniu, tiek visuomeniniu lygmenimis. Kol kas šios temos ištirtumas psichologijos mokslų atžvilgiu yra mažas, tad šiuo tyrimu bandoma užpildyti esamą spragą. Tyrime dalyvavo dešimt moterų, kurios save identifikavo kaip priklausomas nuo alkoholio. Empiriniai duomenys buvo renkami pasitelkiant biografinio naratyvo interviu. Siekiant atskleisti bendrą priklausomų nuo alkoholio moterų charakteristiką, bei priklausomybę alkoholiui veikiančius veiksnius, kaip metodologinė strategija pasirinkta K.Charmaz konstruktyvistinė grindžiamosios teorijos prieiga. Sugeneruota grindžiamoji teorija atskleidė pagrindinius priklausomų nuo alkoholio moterų tapatumo kūrimo charakteristiką atspindinčius aspektus: vidinę atskirtį tarp kompensacinio ir impotentiško tapatumų, kas dėl naudojamos nebrandžios psichologinės gynybos bendrai sudaro iliuzinio tapatumo sampratą. Remiantis psichoanalitinėmis teorinėmis perspektyvomis keliama prielaida, kad vidinės atskirties reiškinys susijęs su psichologinių struktūrų integracijos stoka, tai reiškiasi savosios galios ir vertės jausmo stoka, bei tarpasmeninių santykių sunkumais. Tyrime keliama prielaida, jog vidinių struktūrų stoka siejama su psichologiniu dalyvių „negimimu”, mirties instinkto raiška, bei archetipinio „rojaus” būsenos ilgesiu, kurį suteikia gausus alkoholio vartojimas. Tyrimo rezultatai išryškina empatiško požiūrio poreikį į priklausomas nuo alkoholio moteris tiek profesiniu, tiek visuomeniniu lygmenimis, nes tai gali teigiamai paveikti priklausomų moterų ir dėl to ateities kartų psichinę sveikatą.

Pedagogų dirbančių privačiose ir valstybinėse mokyklose patiriamo streso, nuovargio ir įsitraukimo į darbą Covid-19 pandemijos laikotarpiu priežastys yra skirtingos, kas skatina plačiai ir išsamiai išskirti esminius veiksnius skirtingose darbo aplinkose. Tyrimo tikslas - apžvelgti pedagogų, dirbančių privačiose ir valstybinėse mokyklose patiriamo darbinio streso, nuovargio ir įsitraukimo į darbą sąsajas Covid-19 pandemijos metu. Tyrime dalyvavo 257 pedagogai dirbantys valstybinėse ir privačiose Lietuvos miestų mokyklose. 148 pedagogų iš valstybinių mokyklų ir 109 pedagogų iš privačių mokyklų. Tyrimas atliktas internetinės apklausos būdu. Anketą sudarė demografiniai klausimai, streso darbe vertinimo klausimynas (Edwards ir kt., 2008), daugiamatis nuovargio inventorius (Smets ir kt., 1995) ir Utrechto įsitraukimo į darbą klausimynas (Schaufeli, Bakker, 2003). Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad valstybinėse mokyklose dirbantys pedagogai jaučia didesnį darbinį stresą ir nuovargį lyginant su pedagogais dirbančiais privačiose mokyklose. Tuo tarpu, įsitraukimas į darbą nesiskiria tarp pedagogų dirbančių valstybinėse ir privačiose mokyklose. Taip pat, buvo nustatyta, kad kuo didesnis patiriamas darbinis stresas, tuo didesnis nerimas bei mažesnis įsitraukimas į darbą. Įsitraukimą į darbą gali prognozuoti darbo stažas, turima pedagoginė kvalifikacija, nuovargis ir darbinis stresas. Kuo mažesnis darbo stažas, darbinis stresas bei patiriamas nuovargis ir didesnė turima pedagoginė kvalifikacija, tuo įsitraukimas į darbą yra didesnis.

Šio darbo tikslas – nustatyti ryšius tarp darbo-šeimos vaidmenų konflikto, darbuotojų subjektyviai suvokiamo transformacinio vadovavimo stiliaus ir įsipareigojimo organizacijai. Tiriamųjų imtį sudarė 22-57 metų Lietuvoje dirbantys asmenys (N = 182). Darbe buvo naudoti trys instrumentai: Darbo ir šeimos konflikto klausimynas (WFCS), Bendroji transformacinio vadovavimo skalė (GTL – S) ir Organizacinio įsipareigojimo klausimynas (TCM). Nustatyta, jog moterys savo vadovą labiau suvokia pasižyminčiu transformaciniu vadovavimo stiliumi, už vyrus. Jaunesnio amžiaus darbuotojai savo vadovą vertina kaip labiau pasižymintį transformaciniu vadovavimo stiliumi, negu vyresnio amžiaus darbuotojai. Emociškai organizacijai įsipareigoję darbuotojai yra mažiau linkę patirti darbo–šeimos vaidmenų konfliktą. Tuo tarpu, tęstiniu ir normatyviniu būdu organizacijai įsipareigoję darbuotojai yra labiau linkę patirti darbo–šeimos vaidmenų konfliktą.

Mokslinėje literatūroje stokojama žinių apie darbo reikalavimų ir išteklių, pasitenkinimo darbu bei proaktyvaus elgesio sąsajas. Todėl šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti sąsajas tarp darbuotojų darbo reikalavimų ir išteklių, pasitenkinimo darbu bei proaktyvaus elgesio. Tyrime naudojama Pasitenkinimo darbu skalė, Darbo reikalavimų ir išteklių skalės bei Proaktyvų elgesį ir jo tipus matuojantis klausimynas. Iš viso buvo apklausti 20-66 metų amžiaus darbuotojai (68 – vyrų, 115 –moterys, N = 183). Tyrime nustatyta, kad su proaktyviu darbuotoju elgesiu siejasi darbo ištekliai (autonomija, socialinė parama, grįžtamasis ryšys) ir darbo reikalavimai (darbo tempas, kognityviniai reikalavimai). Darbuotojų proaktyvų elgesį prognozuoja darbo reikalavimai ir ištekliai, tačiau didžiausią prognostinę vertę darbuotojų proaktyviam elgesiui ir atskiriems jo tipams turi pasitenkinimas darbu ir amžius, tačiau su amžiumi galima tikėtis mažiau išreikšto proaktyvaus elgesio. Rezultatai parodė, jog pasitenkinimas darbu nėra tarpinis kintamasis darbo reikalavimų ir išteklių bei proaktyvaus elgesio sąsajoms. Tyrime gauti rezultatai leidžia geriau suprasti darbuotojų proaktyvaus elgesio raišką, praplėtė turimas žinias apie darbo reikalavimų ir išteklių bei pasitenkinimo darbu reikšmę proaktyviam darbuotojų elgesiui. Taip pat šio tyrimo gauti rezultatai leidžia pateikti praktines rezultatų pritaikymo galimybes organizacijose bei skatina tęsti išsamesnius tyrimus ateityje.

Tyrimo tikslas - nustatyti darbuotojų patiriamų patyčių darbe, psichologinio atsparumo ir įsitraukimo į darbą sąsajas. Tyrime dalyvavo 187 tyrimo dalyviai, dirbantys įvairaus tipo bei dydžio Lietuvos organizacijose. Didesnę tyrimo imtį 63 proc. sudarė moterys (N = 117), vyrai - sudarė 37proc. (N = 70). Amžiaus vidurkis 39 metai. Tyrimo atlikimui naudotos trys metodikos: patikslintas neigiamų poelgių klausimynas (NAQ -R) (angl. Negative Acts Questionnaire – Revised NAQ -R ) (Einarsen ir kt., 2009; Notelaers, Einarsen, 2012), psichologinio atsparumo skalė (RS-14) (angl. Resilience Scale RS -14) (Wagnild, 2016), Utrechto įsitraukimo į darbą klausimynas (angl. Utrecht Work Engagement Scale, UWES -9) (Schaufeli, Bakker, 2004; 2006). Papildomai tyrimo anketoje buvo pateikiami sociodemografiniai klausimai. Pagrindiniai tyrimo rezultatai atskleidė, kad darbuotojų patiriamos patyčios darbo aplinkoje yra reikšmingai neigiamai susijusios su psichologiniu atsparumu ir darbuotojų įsitraukimu į darbą. Atlikta koreliacinė analizė parodė, kad darbuotojų psichologinis atsparumas turėjo reikšmingai teigiamas sąsajas su darbuotojų įsitraukimu į darbą. Atlikta mediacinė analizė parodė, jog ryšys tarp darbuotojų patiriamų patyčių darbe ir jų įsitraukimo į darbą, yra medijuojamas psichologinio atsparumo. Įtraukus mediatorių nustatyta, kad efekto dydis sumažėjo, t. y., psichologinis atsparumas šiek tiek sumažino neigiamą patiriamų patyčių darbo aplinkoje efektą darbuotojų įsitraukimui į darbą.

Šio darbo tikslas yra ištirti sąsajas tarp darbuotojų asmenybės bruožų, darbo kontrolės lokuso ir suvokiamo organizacijos klimato. Darbe buvo tiriama 156 respondentai, dirbančių skirtingose organizacijose. Tyrime buvo naudojami trys klausimynai: asmenybės bruožams nustatyti- Didžiojo penketo klausimynas (angl. Big Five, sutrump. BFI, John & Srivastava, 1999), darbo kontrolės lokusui- Darbo kontrolės lokuso skalė (angl. Work Locus of Control, sutrump. WLOC, Spector, 1988) ir organizacijos klimatą tyrėme su R. Balsienės (2016) sudarytu Organizacijos klimato klausimynu. Išanalizavus duomenis, buvo aptiktos šios asmenybės bruožų, darbo kontrolės lokuso ir organizacijos klimato sąsajos: sąmoningumas ir sutariamumas teigiamai susijęs su vidiniu darbo kontrolės lokusu. Didesnis sąmoningumas yra susijęs su visomis organizacijos skalių teigiamais vertinimais. Atvirumas patirčiai kaip asmenybės savybė koreliuoja su darbo organizavimo/komunikacijos skale. Ekstraversija ir sutariamumas yra susijęs su dauguma organizacijos klimato skalių vertinimu (išskyrus, sutariamumas nekoreliuoja su tarpusavio santykių ir pagarbos skale, o abu šie bruožai nekoreliuoja su vadovavimo organizacijai ir saugumo skalėmis). Tarp neurotiškumo ir organizacijos klimato bei darbo kontrolės lokuso nebuvo rasta jokių ryšių. Sudarant prognostinį modelių buvo rastos šios sąsajos: vidinis darbuotojų darbo kontrolės lokusas prognozuoja teigiamą 8 iš 10 suvokiamo organizacijos klimato skalių vertinimą. Ilgesnis darbo stažas organizacijoje gali prognozuoti neigiamą darbuotojų veiklos ir pastangų įvertinimo/paskatinimo bei organizacijos vadovavimo skalių įvertinimą. Darbuotojai pasižymintys aukštesniu sąmoningumu bus linkę geriau vertinti organizacijos vadovavimo skalę.