Vosylis, Rimantas

Šio darbo tikslas yra ištirti darbuotojų perdegimo, pasiekimų tikslų orientacijos ir įsitraukimo į darbą sąsajas organizacijų kontekste. Duomenys buvo renkami internetinės apklausos būdu, tyrime dalyvavo 157 respondentai iš kurių 104 (66,2 %) moterys ir 53 (33,8 %) vyrai. Tyrimo dalyvių amžius buvo nuo 18 metų iki 65 metų. Tyrimo metu pateikta anketa, kurią sudarė 4 dalys: 1) demografinės charakteristikos klausimai; 2) Perdegimo darbe vertinimo instrumentas (angl. Burnout Assessment Tool); 3) Darbo srities tikslų orientacijos klausimynas (angl. Work Domain Goal Orientation Instrument); 4) Utrechto įsitraukimo į darbą skalė (angl. Utrecht Work Engagement Scale). Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad tiek pirminiai, tiek antriniai perdegimo sindromo simptomai statistiškai reikšmingai neigiamai siejasi su darbo įsitraukimu. Pasiekimų tikslų orientacijų tarpusavio sąsajos parodė, kad tik dvi dimensijos siejasi tarpusavyje: mokymosi tikslų orientacija statistiškai reikšmingai teigiamai siejasi su gebėjimų demonstravimo orientacija, o gebėjimų demonstravimo orientacija statistiškai reikšmingai teigiamai siejasi su vengimo rodyti gebėjimus orientacija. Mokymosi tikslų orientacija statistiškai reikšmingai neigiamai prognozuoja pirminius perdegimo simptomus, o vengimo rodyti gebėjimus orientacija statistiškai reikšmingai teigiamai prognozuoja pirminius perdegimo simptomus. Rezultatai taip pat atskleidė, kad mokymosi tikslų orientacija statistiškai reikšmingai neigiamai prognozuoja antrinius perdegimo simptomus ir statistiškai reikšmingai teigiamai prognozuoja darbo įsitraukimą. Vengimo rodyti gebėjimus orientacija neprognozuoja nei antrinių perdegimo simptomų, nei darbo įsitraukimo. Tuo tarpu gebėjimų demonstravimo orientacija neturi prognostinės galios nei pirminiams, nei antriniams perdegimo sindromams, nei darbo įsitraukimui. Kadangi buvo įtraukti kontroliniai kintamieji – lytis ir amžiaus grupės, rezultatai parodė, kad nė vieno tyrimo kintamojo įverčiai nesiskiria pagal lytį. Tuo tarpu pirminių perdegimo simptomų įverčiai statistiškai reikšmingai skiriasi 46 – 55 m. ir 56 – 65 m. grupėse, lyginant su 18 – 25 m., taip pat antrinių perdegimo simptomų įverčiai statistiškai reikšmingai skiriasi 56 – 65 m. grupėje, lyginant su 18 – 25 m. Kitų amžiaus grupių įverčiai statistiškai reikšmingai nesiskiria.

Šio darbo tikslas buvo nustatyti savęs vertinimo nepastovumo, baimės prarasti socialinį įsitraukimą, probleminio interneto socialinių tinklų naudojimo ir asmeninio tapatumo funkcijų ryšius jaunystėje. Tyrime pasirinkta jaunų suaugusiųjų imtis, nes šiame raidos etape socialinių tinklų naudojimas ir tapatumo formavimasis yra ypač aktualūs. Tyrimo imtį sudarė 201 jauni suaugusieji (135 moterys ir 66 vyrai). Tyrimo imtis buvo sudaryta taikant patogiosios imties sudarymo būdą. Šiame tyrime buvo naudotos keturios metodikos: Interneto socialinių tinklų priklausomybės skalė (angl. Bergen Social Media Addiction Scale, BSMAS), Baimės prarasti socialinį įsitraukimą skalė (angl. Fear of Missing Out Scale, FoMO), Savęs vertinimo nepastovumo skalė (angl. Self-Esteem Stability Scale, SESS) ir Tapatumo funkcijų skalė (angl. Functions of Identity Scale, FIS). Duomenų analizė buvo atlikta taikant koreliacinę, regresinę ir mediacijos analizes. Tyrimo rezultatai parodė, kad stipriau išreikštos tapatumo funkcijos buvo susijusios su mažesniu savęs vertinimo nepastovumu. Ryšys tarp tapatumo funkcijų ir baimės prarasti socialinį įsitraukimą pasitvirtino tik iš dalies. Didesnis savęs vertinimo nepastovumas buvo susijęs su stipresne baime prarasti socialinį įsitraukimą ir didesniais probleminio interneto socialinių tinklų naudojimo įverčiais. Taip pat nustatyta, kad baimė prarasti socialinį įsitraukimą iš dalies mediavo ryšį tarp savęs vertinimo nepastovumo ir probleminio interneto socialinių tinklų naudojimo bei ryšį tarp tapatumo funkcijų ir probleminio interneto socialinių tinklų naudojimo.

Šio tyrimo tikslas yra ištirti, kokios yra sąsajos tarp tamsiosios triados bruožų, vairavimo moralinio atsiribojimo ir agresyvaus vairavimo elgesio. Atliktame tyrime dalyvavo transporto priemonių vairuotojai, iš kurių buvo 116 moterų, 70 vyrų, 1 asmuo, kuris identifikavo save, kaip “Kita” ir 1 asmuo, kuris neatskleidė savo lyties. Tyrimo dalyvių amžius buvo nuo 18 iki 69 metų (vidurkis = 33.19, SD = 12.95). Tyrime naudotos metodikos: Vairavimo moralinio atsiribojimo skalė – trumpoji versija (Driving Moral Disengagement Scale – Short Form (DMDS); Swann et al., 2017), Vairuotojų pykčio išraiškos klausimynas – patikslintas (Revised Driving Anger Expression inventory (DAXr); Stephens ir Sullman, 2014), Moralinio atsiribojimo skalė (Moral Disengagement Scale (MDS); Detert et al, 2008), Tamsioji triada – trumpoji versija (Short Dark Triad (SD3); Jones, ir Paulhus, 2014). Tyrimo rezultatai parodė: Tik vienas iš trijų tamsiosios triados bruožų prognozavo teigiamai neigiamą vairuotojų agresijos išraišką, reikšmingo ryšio tarp narcisizmo, makiavelizmo ir neigiamos vairuotojų agresijos išraiškos nebuvo rasta. Du tamsiosios triados bruožai prognozavo teigiamai vairavimo moralinį atsiribojimą: psichopatija ir makiavelizmas. Reikšmingas ryšys tarp vairavimo moralinio atsiribojimo ir narcisizmo nebuvo rastas. Vairavimo moralinis atsiribojimas teigiamai prognozavo neigiamą vairuotojų agresijos išraišką. Vienintelis makiavelizmo bruožas turėjo netiesioginį ryšį su neigiama vairuotojų agresijos išraiška, kuris buvo galimai pilnai paaiškinamas per vairavimo moralinį atsiribojimą. Psichopatijos bruožas taip pat turėjo netiesioginį ryšį su neigiama vairuotojų agresijos išraiška, tačiau šis ryšys buvo tik dalinai paaiškinamas vairavimo moralinio atsiribojimo.

Tyrimo tikslas. Šio darbo tikslas buvo įvertinti pataisos įstaigų pareigūnų naratyvinio tapatumo ir psichologinės gerovės darbe ryšius. Tyrimo dalyviai. Iš viso tyrime dalyvavo keturių pataisos įstaigų pareigūnai (Vilniaus PN, Panevėžio PN, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – PN, Alytaus PN). Iš 158 dalyvių 81 buvo vyras ir 77 moterys. Jauniausiam tyrimo dalyviui buvo 22 metai, o vyriausiam – 65. Tyrime dalyvavo įvairias pareigas užimantys pataisos pareigūnai: jaunesnieji pataisos pareigūnai, pataisos pareigūnai, vyresnieji pataisos pareigūnai, vyriausieji pataisos pareigūnai. Tyrimo metodikos. Naratyvinio tapatumo darnumas ir įsisąmoninimas buvo vertinamas Naratyvinio tapatumo įsisąmoninimo klausimynu (angl. Awareness of Narrative Identity Questionnaire; ANIQ; Hallford ir Mellor, 2015a), Įsitraukimas į darbą buvo vertinamas Utrechto Įsitraukimo į darbą klausimynu, trumpąja jo versija (angl. Utrecht Work Engagement Scale; UWES-9; Schaufeli ir Bakker, 2003), Emocinis perdegimas buvo vertinamas Bergeno perdegimo klausimynu (angl. Bergen Burnout Inventory; BBI-9; Salmela-Aro ir kt., 2010), Pasitenkinimas gyvenimu buvo vertinamas Diener‘io pasitenkinimo gyvenimu skale (angl. Diener Satisfaction With Life Scale; SWLS; Diener, 1985). Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog pataisos pareigūnų priežastinis naratyvinio tapatumo darnumas bei naratyvinio tapatumo įsisąmoninimas reikšmingai prognozuoja įsitraukimą į darbą, tačiau naratyvinio tapatumo dimensijos reikšmingai neprognozuoja emocinio perdegimo. Priežastinis naratyvinio tapatumo darnumas bei naratyvinio tapatumo įsisąmoninimas reikšmingai prognozuoja pasitenkinimą gyvenimu. Ryšys tarp pataisos pareigūnų naratyvinio tapatumo dimensijų: priežastinio darnumo ir tapatumo įsisąmoninimo, ir pasitenkinimo gyvenimu yra iš dalies medijuojamas įsitraukimo į darbą. Emocinis perdegimas nemedijuoja ryšio tarp naratyvinio tapatumo dimensijų ir pasitenkinimo gyvenimu.

Šiame darbe yra nagrinėjama: a) dabartinė Lietuvos jaunuolių socialinių suaugusiojo statusų kaita (socialinė branda) ir jos įvairovė; b) psichologiniai tapsmo suaugusiuoju aspektai, įvardyti besiformuojančio suaugusiojo raidos tarpsnio teorijoje (jaunuoliams būdingų raidos užduočių įveikimas ir besiformuojančio suaugusiojo periodo savybės) ir jaunuolių grupės besiskiriančios šiais psichologiniais tapsmo suaugusiuoju aspektais; c) socialinės brandos ir psichologinių tapsmo suaugusiuoju aspektų ryšiai Lietuvos sociokultūriniame kontekste. Atliktas tyrimas papildo esamas žinias apie tapsmo suaugusiuoju procesą keliais aspektais. Visų pirma, tyrime nustatyta, kad Lietuvos jaunuolių branda yra diversifikuota, t.y. pasižymi didele stipriai besiskiriančių socialinės brandos takų įvairove. Antra, rasta, kad socialinės brandos pokyčiai gyvenamojo būsto, partnerio-šeimos ir mokslo-darbo srityse yra tarpusavyje susiję. Trečia, tapsmo suaugusiuoju procesas, vertinant psichologinius šio proceso aspektus, taip pat yra įvairus, t.y. 25 m. amžiaus jaunuolių grupėje galima išskirti bent tris pogrupius, besiskiriančius jaunystei būdingų raidos užduočių įveikimu ir besiformuojančio suaugusiojo raidos tarpsnio bruožais. Ketvirta, egzistuoja paralelės tarp socialinių statusų kaitos ir psichologinių tapsmo suaugusiuoju aspektų, t.y. socialinės brandos įvykių ir suaugusiojo vaidmenų įgijimo laikas yra sietinas ir su kitų šiam tarpsniui būdingų raidos užduočių įveikimu.