Žukauskienė, Rita

Projekto tikslas – įvertinti seksualinės prievartos prieš vaikus paplitimą Lietuvoje, gyvenimo eigoje, remiantis suaugusiųjų savistabos duomenimis ir sukurti lietuvišką simuliuoto avataro interviu (EIT) platformą, siekiant patobulinti specialistų, kurie apklausia vaikus įtariamos seksualinės prievartos atvejais, mokymą. Projekto uždaviniai: (1) Nustatyti seksualinės prievartos prieš vaikus paplitimą gyvenimo eigoje suaugusiųjų populiacijoje (suaugusiųjų klausiant, ar jie patyrė seksualinę prievartą vaikystėje, prieš sulaukiant 18 metų); (2) Sukurti lietuviškąją simuliuotų interviu platformos EIT (Empowering Interview Training) versiją; (3) Ištirti interviuotojų mokymų efektyvumą naudojant sukurtą platformą skirtingose eksperimentinėse sąlygose, kontroliuojant individualius psichosocialinius interviuotojų veiksnius, kurie gali turėti įtakos mokymų efektyvumui. (4) Atlikti simuliuotų interviu platformos (EIT) pilotinį tyrimą siekiant įvertinti mokymų efektyvumą praktikams, atliekantiems vaikų apklausas.

Siekiamas rezultatas: planuojamo tyrimo rezultatus bus įtraukta (1) duomenų bazė, talpinanti populiacinio tyrimo metu surinktus duomenis; (2) mokslinės publikacijos (įteiktos redakcijoms) aukšto cituojamumo faktorių turinčiuose moksliniuose žurnaluose; (3) pranešimai tarptautinėse konferencijose, ir (4) galutinis produktas – interaktyvios mokymo programos prototipas.

Projekto tikslas – atskleisti aplinką tausojančio elgesio formavimosi ir skatinimo psichologinius mechanizmus. Pirmajame tyrimo etape bus atliktas reprezentatyvus populiacinis namų ūkių tyrimas, kuriuo bus siekiama įvertinti individų suvokimą apie žmogaus sukeltą klimato kaitą, aplinką tausojančio elgesio paplitimą bei nustatyti aktualiausius aplinkos tausojimo psichologinius veiksnius. Remiantis gautomis išvadomis bus kuriama 9-10 klasių moksleiviams skirta aplinkos tausojimo skatinimo intervencija bei matuojamas jos tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis efektyvumas. Sukurta aplinkos tausojimą skatinanti priemonė padės formuoti aplinkai palankų požiūrį ir iš to kylantį elgesį. Taip pat projekto metu atliktų tyrimų pagrindu bus parengtos rekomendacijos aplinkos tausojimo politikos formavimui Lietuvoje. Siekiant didesnės naudos visuomenei, daug dėmesio bus skiriama projekto rezultatų sklaidai tiek mokslinėje ir akademinėje, tiek viešoje erdvėje.

Šio tyrimo tikslas yra ištirti intymaus partnerio smurtą (IPS) patyrusių moterų tapatumo pokytį ir potrauminį augimą, atsižvelgiant į psichologinio atsparumo, įveikos ir socialinės paramos vaidmenį. Siekiant šio tikslo, tyrimą planuojame atlikti dviejose imtyse: (1) Moterų krizių centruose gyvenančių moterų, patyrusių intymaus partnerio smurtą imtyje (tęstinis tyrimas -trys tyrimo bangos) ir (2) intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų bendros populiacijos imtyje (skersinio pjūvio tyrimas). Tyrimo įgyvendinimo metu analizuosime traumos išreikštumo, potrauminio augimo, psichologinio atsparumo, įveikos, ir socialinės paramos sąsajas bei vertinsime intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų, gyvenančių krizių centruose, tapatumo pokytį laike ir potrauminį augimą. Taip pat siekiama įvertinti intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų traumos paplitimą ir sunkumą bendroje populiacijos imtyje bei psichologinio atsparumo, įveikos ir socialinės paramos vaidmenį tapatumo pokyčiui ir potrauminiam augimui krizių centruose gyvenančių moterų ir bendros populiacijos imtyse.

Reikšminga žmonių dalis visame pasaulyje jaučia nerimą ar susirūpinimą dėl aplinkosaugos krizių. Ekologinio nerimo (t. y., nerimo dėldabartinės ir numatomos žalos ar praradimų aplinkoje) sąvoka gana nauja. Tačiau tyrimai jau atskleidžia, kad ekologinis nerimas gali keltigrėsmę psichikos sveikatai, ypač potencialiai stipriau pažeidžiamų žmonių grupėse. Jauni žmonės išskiriami kaip grupė, kuri susiduria sudidesne neigiamų ekologinio nerimo padarinių rizika. Kita vertus, šis nerimas gali būti adaptyvus ir skatinti aplinką tausojančią elgseną.Projektu siekiama ištirti jaunų suaugusiųjų ekologinio nerimo ir aplinkai palankaus vartojimo ryšį bei įvertinti, kokį vaidmenį, aiškinant šį ryšį,atlieka kiti galimai svarbūs veiksniai (įveika, suvokta kontrolė, žinios, viltis, demografi niai ekonominiai kintamieji). Planuojamas koreliacinio irtęstinio pobūdžio tyrimas padės išanalizuoti tyrimo veiksnių tarpusavio sąsajas ir nustatyti, kaip ekologinis nerimas nuspėja vėlesniusvartojimo elgsenos ypatumus. Dviejų matavimų, kuriuos skirs vieneri metai, tyrime dalyvaus 18–29 m. asmenys. Tyrimo metodai apimsklausimus apie patiriamą ekologinį nerimą, aplinkai palankų vartojimą, žinias, kaip įsitraukti į tokio vartojimo praktikas, suvoktą elgesiokontrolę, įveikos strategijas, viltį ir demografi nius ekonominius veiksnius. Projekto rezultatai bus pristatyti moksliniuose straipsniuose, konferencijų pranešimuose, publikacijoje plačiajai visuomenei, politikos formuotojams ir suinteresuotoms organizacijoms skirtoserekomendacijose bei rezultatų pristatymo renginyje. Tikimasi, kad podoktorantūros stažuotės tyrimas suteiks naujų įžvalgų apie tai, kaipaiškinti ekologinį nerimą ir vartojimą siejantį ryšį, kintant laikui, ir taps pagrindu kurti rekomendacijas, skatinančias adaptyvią jaunų žmoniųreakciją į aplinkosaugos krizes. Tokios žinios vertingos galvojant ir apie individų, ir apie visos planetos gerovę.

Šio tyrimo tikslas yra įgalinti visuomenės atsparumą atskleidžiant ekologinio nerimo ir aplinkai palankaus vartojimo ryšio mechanizmą. Siekiant šio tikslo planuojama sudaryti dvi imtis:reprezentatyvią Lietuvos gyventojų imtį ir patogiąją jaunų suaugusiųjų (18-29 metų) asmenų imtį. Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų imties tyrime sieksime išsiaiškinti ekologinio nerimo paplitimą ir išreikštumą Lietuvoje. Jaunųjų suaugusiųjų asmenų imtyje analizuosime per kokius mechanizmus ekologinis nerimas (de)motyvuoja į ekologinės krizės švelninimą nukreiptus elgesius, tokius kaip aplinkai palankus vartojimas. Analizuosime asmeninių (pvz., vertybės, atsparumas, įveikos strategijos), tarpasmeninių (pvz., socialinės normos, parama) bei ekonominių ir demografinių (pvz., lytis, amžius, finansinė padėtis) veiksnių sąsajas su ekologiniu nerimu ir aplinkai palankiu vartojimu. Šių veiksnių analizė padės atskleisti mechanizmus, kuriais pasireiškia ekologinis nerimas ir kaip jis (de)motyvuoja aplinkai palankų vartojimą. Tyrimas suteiks unikalių, būtent Lietuvos kontekstui aktualių, žinių. Žinios apie ekologinio nerimo ir aplinkai palankaus vartojimo ryšį yra reikalingos, nes vartojimas yra lengviausiai pasiekiama aplinką tausojančio elgesio praktika, kurią galima nesunkiai pakeisti intervencijomis, tačiau šis ryšys nėra sistemiškai tyrinėtas nei Lietuvos nei pasaulio mastu. Šios žinios padės suformuluoti rekomendacijas intervencijoms visuomenės atsparumui didinti, kurios bus skirtos politikos formuotojams, psichikos sveikatos specialistams, visuomenei ir kitoms suinteresuotoms šalims.

Studentų tyrimai semestrų metu - Mayla Milalnovic

Ankstesni tyrimai parodė reikšmingą patvirti nimo šališkumo poveikį apklausoms su vaikais, kurie galimai patyrė seksualinį smurtą. Daugybėveiksnių gali turėti įtakos interviuotojo nuostatoms, pavyzdžiui, ankstesnių mokymų ar vaikų auginimo pati rti s. Tačiau, šių veiksnių įtakaasmens naiviam pasiti kėjimui savo pajėgumais nebuvo ti riama anksčiau. Naivus pasiti kėjimas reiškia asmens įsiti kinimą dėl savo gebėjimų,nepaisant žinių trūkumo (Gewehr et al., 2023). Šis pasiti kėjimas savimi grindžiamas ankstesne pati rti mi. Duomenys šiam projektui surinkti tęsti nio mokslinio projekto UNCOVABUSE metu. Tyrimo dalyvių buvo klausiama apie jų ankstesnę pati rtį bei registruojamas jų apklausųefektyvumas. Surinkti duomenys leidžia išti rti galimą poveikį, kurį šis patvirti nimo šališkumas gali turėti interviu kokybei. Tai galiausiai būtųnaudinga ti ek interviuotojui, ti ek apklausiamajam asmeniui (vaikui). Šio tyrimo ti kslas – geriau suprasti naivaus pasiti kėjimo poveikįinterviuotojų apklausų efektyvumui, taip pat prisidėti prie apklausų mokymų kokybės gerinimo.

Vaikų ir jaunimo psichinė sveikata ir gerovė yra plačiai pripažinta kaip pagrindinė pozityvaus gyvenimo varomoji jėga, kuriai didelę įtaką daro kasdienis kontekstas, kuriame vaikai auga ir vystosi. Draugystės vaidina svarbų vaidmenį vaiko psichosocialinėje raidoje, ypač pereinant iš pradinės į vidurinę mokyklą, nes vaikai gali remtis draugų palaikymu, draugiškumu ir patarimais. Taigi draugystė yra absoliutus sveiko pažintinio ir socialinio vystymosi bei socializacijos poreikis, kadangi dalyvavimas tokiuose socialiniuose tinkluose, kaip draugystė, stiprina socialines ir emocines kompetencijas bei pažintinius gebėjimus (Ybarre ir kt., 2008). Vis dėlto, literatūroje yra nedaug žinių apie tai, kaip adaptacija vaikystėje ir ankstyvoje paauglystėje yra susijusi su dalyvavimu sėkmingose draugystėse, o dar svarbiau – apie draugystės nutraukimo priežastis ir pasekmes. Todėl mūsų tyrimu siekiama nustatyti moksleivių, perėjusių iš pradinės į vidurinę mokyklą, individualius draugystės nestabilumo rizikos ir pasekmių skirtumus. Tęstinis 7 bangų tyrimas, kuriame dalyvaus apie 700 vaikų ir dalis jų tėvų, atskleis ne tik tęstinį poveikį, bet ir ankstyvųjų bendraamžių santykių bei emocinio ir elgesio prisitaikymo vaikystėje skerspjūvio ryšius. Ypatingas dėmesys bus skiriamas namų aplinkai ir tėvų vaidmeniui draugystės kokybei ir draugystės nutraukimo rezultatams. Siūlomas tyrimas reikšmingai prisidės prie visuomenės sveikatos ir pagerins daugelio vaikų, kenčiančių nuo santykių su bendraamžiais sunkumų, gyvenimą, nes tėvai, mokytojai ir specialistai galės geriau suprasti, kodėl draugystė nutrūksta ir kas labiausiai nukenčia nuo neigiamų draugystės iširimo padarinių.

Paauglystė yra lemiamas raidos tarpsnis nenorminės lytinės tapatybės vystymuisi (pvz., Steensma et al., 2013), o kadangi paauglystėje tapatumas yra aktyviai svarstomas, todėl visi paaugliai neišvengiamai yra lytinio tapatumo paieškoje. Kadangi lytinio tapatumo sunkumai gali kliudyti paauglių gebėjimui veiksmingai atlikti paauglystės tarpsniui svarbias užduotis ir sukelti neigiamas trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes tiek fizinei, tiek psichologinei savijautai, todėl lytinio tapatumo sunkumų identifikavimas bei įvertinimas paauglystėje yra svarbus tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Visgi turimos žinios apie paauglių lytinį tapatumą yra labai ribotos ir fragmentiškos, o Lietuvoje apskritai šis svarbus paauglių raidos aspektas menkai aptariamas, nekalbant apie su tuo susijusius mokslinius tyrimus. Lietuvoje vykdomi mokymai lytinio švietimo tematika remiasi užsienio šalių patirtimi, stokojama mokslinės bazės, kokia situacija yra Lietuvoje, nėra atsvaros užsienyje atliekamiems tyrimams. Todėl tyrimu, kuriame dalyvaus 400 paauglių, siekiama atskleisti paauglių lytinio tapatumo ir psichosocialinio funkcionavimo sąsajas vienerių metų laikotarpiu. Atlikti trys matavimai leis nustatyti paauglių lytinio tapatumo ir psichosocialinio funkcionavimo sąsajų ir jų kaitos laikui bėgant aspektą. Šio tyrimo rezultatai reikšmingi raidos psichologijos tyrimų, atliktų Lietuvoje ir užsienyje, kontekste dėl kelių priežasčių: 1) būtų galima praplėsti itin ribotas ir fragmentiškas žinias apie paauglių lytinį tapatumą ir psichosocialinį funkcionavimą; 2) galėtų padėti išgryninti paauglių lytinio tapatumo aspektus, būdingus mūsų kultūriniam kontekstui. Praktinė darbo nauda: galima būtų numatyti prevencinio darbo su paaugliais gaires, pagrįsti intervencines programas, skirtas prisitaikymo vėlyvoje paauglystėje gerinimui, bei parengti rekomendacijas. Taip pat tai padėtų mokyklos vykdomai politikai, susijusiai su švietimu lytiškumo srityje.