Pukinskaitė, Rūta

Onkologinės ligos išlieka vienu didžiausių šiuolaikinės medicinos ir visuomenės iššūkių, veikiančių ne tik pacientus, bet ir jų artimuosius. Vienas dažniausių emocinių sunkumų po gydymo – baimė, kad liga sugrįš. Nors artimųjų ligos atsinaujinimo baimė plačiai paplitusi, šis fenomenas vis dar menkai tyrinėtas. Šioje disertacijoje tiriamos remisijoje esančių pacientų sutuoktinių baimės patirtys dėl ligos atsinaujinimo. Tyrime dalyvavo 10 pacientų sutuoktinių (5 moterys ir 5 vyrai). Duomenys rinkti pusiau struktūruotu interviu, analizuoti interpretacine fenomenologine analize. Tyrimas parodė, kad ligos atsinaujinimo baimė yra daugiasluoksnė patirtis, apimanti somatines, kognityvines, emocines, tarpasmenines ir egzistencines dimensijas. Už šios baimės slypi sutuoktinio netekties grėsmė, lemianti gyvenimą „po Damoklo kardu“, kai ateitis išlieka trapi, o paciento kūnas tampa nuolatinio nerimo šaltiniu. Baimė poroje veikia tarsi užkratas – vieno sutuoktinio nerimas persiduoda kitam. Siekdami atgauti kontrolę, sutuoktiniai taiko į vairias į veikos strategijas – nuo minčių ir emocijų slopinimo iki pagalbos paieškų santykiuose su specialistais. Baimė gali tapti ir auginančia patirtimi, vedančia į gilesnį gyvenimo suvokimą ir brandesnį santykį su savimi bei kitais. Tyrimo radiniai suteikia pagrindą kurti artimiesiems skirtas psichologines intervencijas, padedančias į veikti šią baimę ir gyventi su nuolatiniu nesaugumu bei netekties grėsme.

Tikslas: Nustatyti sąsajas tarp antrinio trauminio streso ir psichologinio atsparumo bei įvertinti adaptyvių ir neadaptyvių kognityvinių emocijų reguliacijos strategijų vaidmenį šiame ryšyje tarp vaiko teisių apsaugos specialistų. Tyrimo dalyviai: Tyrime dalyvavo 119 23-62 metų amžiaus (M = 42,6, SD = 10,40) vaiko teisių apsaugos specialistų (111 moterų, 8 vyrai). Metodikos: Antriniam trauminiam stresui vertinti buvo naudojama Bride ir kt. (2004) sukurta antrinio trauminio streso skalė (ang. Secondary traumatic stress scale, STSS), emocijų reguliavimo strategijoms – Garnefski ir kt. (2001) sukurtas Kognityvinės emocijų reguliacijos klausimynas (ang. Cognitive Emotion Regulation Questionnaire, CERQ). Psichologiniam atsparumui matuoti buvo naudojama Psichologinio atsparumo skalė (ang. Connor-Davidson Resilience Scale, CD-RISC-25). Tyrimo rezultatai: Tyrimo rezultatai atskleidė, kad intensyvesni antrinio trauminio streso simptomai yra susiję su žemesniu psichologiniu atsparumu. Didesnis antrinio trauminio streso simptomų intensyvumas yra susijęs su polinkiu dažniau emocijoms reguliuoti naudoti savęs kaltinimą, priėmimą, ruminaciją, katastrofizavimą bei kitų kaltinimą ir mažesniu polinkiu naudoti teigiamą persvarstymą. Taip pat buvo pastebėta, kad teigiamos orientacijos, planavimo, teigiamo persvarstymo ir perspektyvos suvokimo naudojimas yra susijęs su aukštesniu psichologiniu atsparumu. Tuo tarpu priėmimas bei ruminacija siejasi su žemesniu psichologiniu atsparumu. Tyrime taip pat buvo nagrinėjama, ar emocijų reguliacijos strategijos medijuoja ryšį tarp antrinio trauminio streso ir psichologinio atsparumo. Tyrimas parodė, kad teigiamo persvarstymo strategija sušvelnina antrinio trauminio streso poveikį psichologiniam atsparumui.

Tikslas. Šio darbo tikslas įvertinti ryšius tarp psichosocialinių darbo charakteristikų, laisvalaikio ir subjektyvios miego kokybės tarp biuro darbuotojų. Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 168 Lietuvos biuro darbuotojai iš skirtingų organizacijų. Metodikos. Psichosocialinės darbo charakteristikos buvo tiriamos naudojant Karasek darbo turinio klausimyną (angl. Job content questionnaire), laisvalaikiui buvo skirtas atsigavimo patirties klausimynas (angl. Recovery experience questionnaire), o miego kokybei tirti naudotas Pitsburgo miego kokybės indeksas (angl. Pittsburgh sleep quality index). Rezultatai. Pagrindiniai pastebėjimai tyrime buvo tai, kad moterys jaučia didesnį bendradarbių palaikymą darbe, o vyresnis darbuotojai pasižymi aukštesne sprendimų laisve. Taip pat pastebėta, kad įtampą keliančios darbo charakteristikos: psichologiniai darbo reikalavimai, nesaugumas dėl darbo ir nepasitenkinimas darbu, turi reikšmingą neigiamą ryšį su subjektyvios miego kokybės komponentais ir reikšmingai prognozavo prastesnį bendrą miego kokybės indeksą. Darbinę įtampą mažinančios charakteristikos: vadovo ir bendradarbių palaikymas darbe, turėjo reikšmingus teigiamus ryšius su atsigavimo patirties charakteristikomis, tad kuo didesnis bendradarbių ir vadovo palaikymas, tuo didesnis buvo psichologinis atsiribojimas, atsipalaidavimas, kontrolė ir meistriškumo patirtis. Tyrime taip pat buvo tiriamos atsigavimo patirties skalės kaip moderatoriai tarp psichosocialinių darbo charakteristikų ir bendro miego kokybės indekso. Buvo pastebėta, kad psichologinis atsiribojimas, atsipalaidavimas ir meistriškumo patirtis moderavo ryšį tarp minėtų įtampą keliančių psichosocialinių darbo charakteristikų ir miego kokybės. Kontrolė laisvalaikiu ryšio tarp darbo charakteristikų ir miego kokybės reikšmingai nemoderavo.