Pukinskaitė, Rūta

Psichikos sveikatai apsaugoti ir gerinti reguliuojant teigiamas bei neigiamas emocijas (jų pasireiškimą, trukmę ir intensyvumą) naudojama daug įvairių būdų. Skirtingi psichologiniai mechanizmai dalyvauja emocinei pusiausvyrai palaikyti - emocijos turėtų skatinti tinkamą atsaką į nuolat kintančius aplinkos reikalavimus be žalos pačiam individui ir aplinkiniams. Pastebima, kad patologijos vystymasis priklauso nuo tam tikrų reguliacijos strategijų dominavimo, jų kokybės, raiškos bei kiekybinių rodiklių. Skirtingos reguliavimo strategijos turi skirtingas pasekmes, jos gali skirtis įvairiose kultūrose, bendruomenėse bei priklausyti nuo asmens individualių charakteristikų. Šiame tyrime siekėme nustatyti kiek emocijų disreguliacija ir atskiros emocijų reguliavimo sunkumų strategijos prisideda prie bendro emocinio funkcionavimo (teigiamo ir neigiamo emocingumo). Tyrime dalyvavo 328 18-40 m. suaugusieji (257 moterys ir 71 vyras). Taikytos metodikos: Emocijų reguliavimo sunkumų skalė (DERS, Gratz & Roemer, 2004), Emocijų reguliavimo klausimynas (ERQ, Gross & John, 2003), Teigiamo ir neigiamo emocingumo aprašas (PANAS, Watson et al., 1988) ir Cohen-Hoberman fizinių simptomų inventorius (CHIPS, Cohen & Hoberman, 1983); buvo analizuojami demografiniai duomenys. Tyrimo rezultatai rodo, kad moterys patiria daugiau neigiamų emocijų ir daugiau somatinių skundų (reikšmingi skirtumai nustatyti simpatinių/ širdies, raumenų skausmų, virškinamojo trakto, vazovagalinių ir metabolinių simptomų grupėse). Vyrams būdingas reikšmingai blogesnis savo emocijų suvokimas ir emocijų slopinimas, t.y. mažesnis gebėjimas nukreipti dėmesį nuo impulso ar konflikto, siekiant sumažinti diskomforto lygį. Stipresnį teigiamą emocingumą prognozavo geresnė bendra emocijų reguliacija bei didesnis emocijų nepriėmimas ir persvarstymas. Didesnį neigiamą emocingumą – blogesnė bendra emocijų reguliacija, silpnesnė impulsų kontrolė bei didesnis emocijų nepriėmimas. Stipresnius somatinius skundus taip pat prognozavo blogesnė bendra emocijų reguliacija ir moteriška lytis. Tyrimas atskleidė kurie emocijų reguliavimo būdai labiausiai susiję su fizine savijauta bei emociniu funkcionavimu. Šie rezultatai gali būti taikomi siekiant pagerinti emocijų reguliavimo įgūdžius bei paskatinti taikyti sveikatai palankesnes emocijų reguliavimo strategijas.

Vienas iš dažniausių emocinių sunkumų, kuriuos patiria onkologinių pacientų, baigusių gydymo kursą, sutuoktiniai – tai baimė, kad artimojo liga gali atsinaujinti. Šio tyrimo tikslas – atskleisti pacientų, kuriems dabar onkologinės ligos remisija, sutuoktinių baimės dėl ligos atsinaujinimo patirtis. Tyrimui pasirinkta kokybinė tyrimo strategija. Tyrime dalyvavo septyni sutuoktiniai. Duomenys rinkti pusiau struktūruotu interviu, o analizuoti indukcinės teminės analizės metodu. Analizė atskleidė, kad baimė dėl ligos atsinaujinimo – tai tarpasmeninis išgyvenimas, kai nerimas poroje persiduoda vienam nuo kito. Sutuoktiniams ligos atsinaujinimas asocijuojasi su mirtimi ir grėsme netekti mylimo žmogaus. Gyvendami su ligos atsinaujinimo grėsme jie patiria ne tik nesaugumą, nežinomybę dėl ateities, kontrolės praradimą, bet ir labiau brangina gyvenimą. Baimę sumažinti padeda planavimas ir kontrolė, reli-gingumas, vengimas, baimės pažinimas. Siekiant padėti sumažinti sutuoktinių baimę, psichologinėse intervencijose turėtų būti skiriama dėmesio baimės išreiškimui saugioje erdvėje bei mokymuisi priimti ir toleruoti nežinomybę.

Fear of cancer recurrence is the most prevalent and burdensome emotional concern among cancer survivors’ spouses after treatment. This qualitative study aimed to reveal death-related experiences of spouses of cancer survivors in remission, in the context of fear of cancer recurrence. Seven spouses (aged 35–56), four women and three men were explored. Data were obtained using an unstructured interview and analyzed by inductive thematic analysis. The spouses associate cancer relapse with death, risk of losing their spouse. The threat of death triggers not only the feelings of insecurity, uncertainty about the future and loss of control, but also appreciation of life, focus on positive aspects in relationships. Planning for the “worst” scenarios and avoidance helped spouses to reduce tension and enhance control. Interventions for spouses should focus on promotion of emotional expression of death related concerns underlying fear of relapse, also developing new coping strategies to accept and tolerate uncertainty.

Pastaraisiais metais daug nerimo kelia antibakterinių vaistų vartojimo poveikis vaisiaus vystymuisi. Viena vertus, neracionalus antibiotikų vartojimas kenksmingas tiek vaisiui, tiek nėščiajai. Kita vertus, jei yra bakterinės infekcijos požymių, antibakterinių vaistų vartojimo nauda žymiai viršija riziką. Metodika. Atrinktos pacienčių kurios nėštumo laikotarpiu (I arba II nėštumo trimestrą) vartojo priešinfekcinius vaistus, kurie priklauso B, C ir D rizikos kategorijoms pagal JAV Maisto ir vaistų administracijos (angį. Food and Drug administration, FDA) klasifikaciją, ligos istorijos (n=39). Atsitiktine tvarka atrinkta kontrolinė nėščiųjų, kurios priešinfekcinių vaistų nevartojo, ligos istorijų grupė (n=30). Iš ligos istorijų surinkti duomenys apie nėščiųjų vartotus medikamentus, prenatalinio ultragarsinio tyrimo duomenys (dideli, nežymūs arba jokių pokyčių), biocheminio prenatalinio tyrimo (trigubo testo, atliekamo 15-20 savaitėmis) duomenys dėl Dauno, Edvardso sindromų ir nervinio vamzdelio defektų). Taip pat rinkti invazinių vaisiaus vandenų citogenetinių tyrimų duomenys (FISH) tų pacienčių, kurių buvo padidėjusi Dauno, Edvardso sindromų ir nervinio vamzdelio defektų rizika. Rezultatai. Tiriamosios grupės amžiaus vidurkis - 32,3±5 metų, kontrolinės grupės amžiaus vidurkis - 34,6±5,52 metų. Nenustatyta statistiškai patikimo ryšio tarp abiejų grupių pagal biocheminę Dauno ir Edvardso sindromo riziką p>0,05. Padidėjusios nervinio vamzdelio defekto biocheminės rizikos kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse nebuvo. Iš 39 nėščiųjų, vartojusių priešinfekcinius vaistus, vaisiaus ultragarsiniai pokyčiai aptikti 4 (10,3 proc.) nėščiosioms: trys nežymūs pokyčiai ir vienas didelis. Kontrolinėje grupėje ultragarsinių pokyčių nebuvo. [...].

Pastaraisiais metais pasaulyje padaroma vis daugiau nusikaltimų. Dideliu nusikaltimų skaičiumi pasižymi ir Lietuva. Remiantis Lietuvos statistika, 2015 m. šalyje užregistruoti 72 343 nusikaltimai.

Introduction/Objective Alpha-1 antitrypsin deficiency is well established inherited risk factor for chronic obstructive pulmonary disease (COPD),however alpha-1 antitrypsin level may result in different lung function reduction. The aim of our study was to evaluate possible associations of alpha-1 antitrypsin level and lung function in COPD patients with different alpha-1 antitrypsin phenotypes. Methods Serum alpha-1 antitrypsin concentration from patients (n=1167) with COPD, defined according to the GOLD criteria, were analysed by nephelometry, alpha-1 antitrypsin phenotype was determined by means of isoelectric-focusing. Results In COPD patients without alpha-1 antitrypsin deficiency (MM) a significant negative association of lung function (FEV1) with serum alpha-1 antitrypsin (r=-0,511, P<0.05) and CRP concentrations (r=-0.583, P<0.05) was detected; moreover the level of alpha-1 antitrypsin positively correlated with CRP concentration (r=0.667, P<0.05). Conclusions In patients without alpha-1 antitrypsin deficiency, detected negative association of alpha-1 antitrypsin level with FEV1 and positive association with CRP level defined an importance of alpha-1 antitrypsin for lung function in COPD patients.