Tamavičiūtė, Vitalija

Master Thesis is devoted to the study of the advisory opinion procedure prescribed by the Protocol No. 16 to the European Convention on Human Rights or, to be more precise, to the study of the value of this procedure for the protection of human rights in the European Union. The Master Thesis is aimed on establishing whether the advisory opinion procedure could become an effective tool for improving the human rights protection in the Union. The main objectives of the Thesis were to analyse the provisions of the Protocol No. 16 and to find out whether the aims of the Protocol could be achieved and what will be the obstacles, if any, for doing this; and to establish how the advisory opinion procedure will influence the national courts and EU law. The research has shown that the advisory opinion procedure will enhance the judicial dialogue between the Court and the national courts and will ensure establishing higher human rights protection standards. However, there are still some doubts that the procedure will decrease the Court’s workload due to the length of the procedure, the additional burden that will be put on the Grand Chamber, etc. Moreover, the Protocol may prevent the Constitutional Courts from effective realization of the function of constitutional control and can interfere into the relationship between the Constitutional Courts and the Highest Ordinary Courts. The main concern about the non-binding nature of the advisory opinions was, however, refuted. Besides, the research has shown that the Court of Justice of the European Union in Opinion 2/13 reasonably stated that the advisory opinion procedure could undermine the autonomy of EU law that neither can be put higher than the protection of human rights, nor being neglected.

Šios disertacijos tyrimo objektas – prejudicinio sprendimo dėl teisės akto galiojimo institutas, tiriamas Sutartyje dėl ES veikimo įtvirtintos teisminės gynybos priemonių ir procedūrų sistemos, įgalinančios ES teismus vykdyti ES institucijų priimamų teisės aktų teisėtumo kontrolę, kontekste, siekiant įvertinti šio netiesioginio ES teisės aktų teisėtumo kvestionavimo būdo veiksmingumą asmens teisių gynimo požiūriu. Pirmojoje dalyje apibrėžiama ES teisės aktų teisėtumo priežiūros procedūrų sistema, atskleidžiamos jos susiformavimo priežastys ir jai keliami tikslai, identifikuojama prejudicinio sprendimo dėl teisės akto galiojimo vieta joje. Antrojoje dalyje analizuojami esminiai prejudicinio sprendimo procedūros funkcionavimo aspektai (teisę kreiptis turintys subjektai; teisės aktų, kurių teisėtumas gali būti ginčijamas, rūšys; teisėtumo kvestionavimo pagrindai ir jų turinys; atliekamos teisėtumo patikros ribos bei prejudicinio sprendimo pasekmės). Trečioji dalis skirta prejudicinio sprendimo procedūros veiksmingumo vertinimui. Vertinimo tikslais visų pirma apsibrėžiamas vertinimo standartas – teisės kreiptis į teismą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą principo turinys nacionalinėje teisėje, ES teismų jurisprudencijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, o tada vertinama prejudiciniam sprendimui adresuota mokslininkų ir ES teismų atstovų kritika, identifikuojamos asmens teisių teisminės gynybos spragos bei analizuojamos jų eliminavimo galimybės.