Ekonomikos krizės įtaka konstitucinei socialinių teisių doktrinai
Mykolo Romerio universitetas |
Straipsnyje pabrėžiama socialinių teisių, kaip svarbių konstitucinių žmogaus teisių, reikšmė, jų prigimties ypatumai ne tik nacionalinės teisės, bet ir tarptautinės teisės požiūriu. Analizuojama konstitucinė socialinių teisių garantijų apsaugos doktrina, kuri susiformavo Konstituciniam Teismui sprendžiant socialinių garantijų – pensijų ir atlyginimų –mažinimo klausimus, kuriuos lėmė ekonomikos krizės. Straipsnyje išskiriami du socialinių teisių ribojimo ekonomikos krizės sąlygomis konstitucinės doktrinos raidos etapai: 2002–2006 m. ir nuo 2009 m. iki dabar. Keliamas klausimas, ar Konstitucinio Teismo formuojama konstitucinė socialinių teisių ribojimo doktrina gali būti vertinama kaip savarankiška, ar ji vis dėlto išlieka bendrosios žmogaus teisių ribojimo doktrinos atskiru teisių ribojimo atveju. Straipsnyje neapsiribota tik Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos analize – pateikiami ir kai kurių kitų konstitucinių teismų socialinių teisių doktrinos aiškinimo pavyzdžiai.
The main attention in the article is devoted to the analysis of the doctrine formulated in the Constitutional Court’s jurisprudence in relation to the correction (limitation) of social rights (payment of pensions and remuneration) under the conditions of economic crisis. In the article the period of formation of this doctrine is divided into two stages: the period of 2002–2006, when the Constitutional Court had to decide regarding the compliance of the legal acts whereby social guarantees had been constricted with the Constitution, and which was caused by the consequences of the so-called Russian economic crisis for the economic development of the state of Lithuania; and the period from 2009 to date, during which the Constitutional Court has been forming the constitutional doctrine of limitation of social rights, which was conditioned by the outcomes of the global economic crisis for the economy of the state of Lithuania. The article raises a question as to whether the constitutional doctrine being formed by the Constitutional Court in relation to the limitation of social rights under the conditions of economic crisis may be assessed as an independent one or whether it still remains to be a separate case of limitation of rights within the general doctrine of limitation of human rights. On the basis of the analysis of the Constitutional Court’s jurisprudence, a conclusion is drawn that the criteria established in the Constitutional Court’s doctrine of limitation of social rights under the conditions of economic crisis are even stricter than the universally recognised criteria for the limitation of human rights in the law of human rights, therefore, it is possible to assess the doctrine of limitation of social rights under the conditions of economic crisis, as formulated by the Constitutional Court during 2009–2012, which is the continuation of the previous doctrine, as an independent [...]