The relationship between member state liability in damages for breach of the European Union law and state responsibility for breach of international law

of both Member State’s liability in damages to a private party for breach of the European Union law and state responsibility in international could be possible. In such case a private party can suffer damages if a Member State breaches an international agreement, concluded by the European Union, imposing particular obligations on that Member State. Therefore, it is ascertained that a private party should not have to prove the second condition of liability – sufficient seriousness of the breach1 – if an international court foremost states that a Member State commited an internationally wrongful act – breached its obligation arising out of an international agreement entered into by the European Union. Such an infringement would be considered to be as sufficiently serious per se.

Terminas valstybės institucija šiame kontekste turi būti aiškinamas plačiai neapsiribojant tik trijų pagrindinių valstybės instituciją – įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės – veiksmais. Straipsnyje prieinama prie išvados, jog nustačius, kad konkretus subjektas yra laikytinas valstybės institucija, kurios veiksmus galima laikyti valstybės veiksmais, būtų svarbu nustatyti, kad ši valstybės institucija pažeidė valstybės pareigą, kylančią iš ES teisės. Jeigu tokio pažeidimo nebūtų konstatuota, nebūtų galimybės taikyti valstybės atsakomybės už žalą asmeniui, nes valstybė gali būti laikoma atsakinga tik už tai, kas jai yra privaloma pagal ES teisę. Valstybės atsakomybė už žalą asmeniui taip pat turi būti taikoma nepriklausomai nuo to, kokios valstybės pareigos, kylančios iš ES teisės, buvo pažeistos. Atlikus tyrimą, galiausiai daroma išvada, jog praktikoje galima situacija, kai taikytina tiek valstybės atsakomybė už žalą asmeniui ES teisėje, tiek valstybės atsakomybė už tarptautinės teisės pažeidimą. Šie atvejai yra susiję su valstybių narių įsipareigojimų, kylančių iš ES sudarytos tarptautinės sutarties, nevykdymu. Jeigu šie įsipareigojimai, kylantys iš tokios tarptautinės sutarties, yra pažeidžiami, asmuo taip pat gali patirti žalos. Tokiu atveju asmuo neprivalėtų įrodyti antrosios atsakomybės sąlygos – pažeidimo pakankamo akivaizdumo – jeigu tarptautinis teismas pripažintų, kad valstybė narė pažeidė savo įsipareigojimą, kylantį iš tarptautinės sutarties, kurią sudarė ES. Toks pažeidimas būtų laikomas pakankamai akivaizdžiu pats savaime (per se).