Teisė mokytis mažumos kalba
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2013 |
Straipsnyje nagrinėjama tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisė mokytis savo mažumos kalba. Vadovaujantis tarptautiniais universaliais bei regioniniais dokumentais, šių dokumentų taikymo ir aiškinimo praktiką formuojančių institucijų išaiškinimais pateikiama šios teisės genezė bei turinys, valstybių įsipareigojimų apimtis garantuojant šią teisę. Straipsnyje taip pat analizuojamos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos, susijusios su šios teisės užtikrinimu. Taigi straipsnio objektas – teisės mokytis mažumos kalba turinys tarptautinėje ir Lietuvos nacionalinėje teisėje.
The European regional human rights system, apart from establishing the general basis of the right to be taught in a minority language (Article 2 of Protocol 1 of the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms), directly ensures the right to be taught in a minority language (Article 14 of the Framework Convention for the Protection of National Minorities). It is worth emphasizing that the enjoyment of the right to be taught in a minority language depends on certain conditions: 1) the state’s area traditionally or substantially inhabited by persons belonging to national minorities; 2) a sufficient demand of teaching in a minority language. Neither of these conditions are defined in the Convention. The Advisory Committee also does not define the above-mentioned terms: the Committee evaluates the practise of the particular state and individually qualifies whether the particular state’s practise conforms to the Convention provisions. The enjoyment of the right to be taught in a minority language should not become a tool promoting disjuncture of national minorities. Following the above-mentioned notions, the national legislation of the Republic of Lithuania is analysed in this article.