Institutional system of children’s rights protection in Lithuania
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2010 |
Vaiko teisės, kaip žmogaus teisės, Lietuvoje, iš esmės, yra nauja tema integralaus pobūdžio tyrimams, kadangi šiuolaikinės žmogaus teisių nuostatos apskritai pradėtos integruoti į Lietuvos teisinę – socialinę visumą tik po Lietuvos nepriklausomybė atkūrimo. Kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, „šiuolaikinės― žmogaus teisės buvo iškeltos į vertybiškai naują požiūrio lygmenį. Tarptautinių šiuolaikinių žmogaus teisių nuostatų, susijusių su vaiko teisių užtikrinimu, integravimas į nacionalinę teisę sąlygojo vaiko teisių įgyvendinimo ir kontrolės teisinės – institucinės sąrangos suformavimą nacionaliniame lygmenyje. Vaiko teisinę padėtį Lietuvoje reglamentuoja nacionaliniai ir tarptautiniais teisės aktai. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Lietuva padarė didelę pažangą įtvirtinant vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą, ratifikuojant tarptautines sutartis, susijusias su vaiko teisių įgyvendinimu bei apsauga, tobulinant esamas ir priimant naujas teisės normas, siekiant įgyvendinti tarptautinio lygio visuotinai pripažintus įsipareigojimus vaiko teisių srityje. Vaiko statusas, taip pat valstybės ir visuomenės pareiga rūpintis ir globoti vaikus yra įtvirtinti pagrindiniame šalies įstatyme, yra įsteigta kontrolieriaus įstaiga, atsakinga už vaiko teisių įgyvendinimo ir apsaugos priežiūrą, į vaiką orientuotos įstaigos yra inkorporuotos visuose valstybės valdymo administraciniuose lygmenyse. Šalyje aktyviai veikia ne viena dešimtis vaiko teisėmis ir vaiko statuso gerinimu besirūpinančių nevyriausybinių organizacijų. Apskritai, vaiko teisių tema yra nebe nauja visuomenėje. Straipsnyje apžvelgiama šiuo metu Lietuvoje veikianti vaiko teisių apsaugos institucinė sistema, aptariami jos privalumai ir trūkumai.
Undoubtedly the restoration of Independence of Lithuania in the last decade of the 20th Century has instigated democratic processes of paramount importance in the field of human rights, especially those of the children. Children‘s rights per se was a novelty because of long term social, cultural, political and also legal implications of the Soviet period, where a child was perceived as property of the parents or the family in general, the child was not the ‗real‘ member of the society because of physical and intellectual immaturity. Situation changed very soon after Lithuania as a State has joined the greater community of democratic countries, ratified major human rights conventions. Transition of the regimes in Lithuania (as well as some other Soviet states) in the end of the nineties purportrated an immediate need for creating legal basis for protection of children‘s rights which served as an instrumental tool for creating the institutional system in the latter field. The process initiated after restoration of Independence of the state of Lithuania 1990. It was highly influenced by provisions and principles of international law, laid out in international conventions and other legal documents.