Kūrybos komunikacija

Kūrybos komunikacija – klausimas, „su kuo bendraujama“ kūrybos metu, – analizuojama pasitelkiant subjektyvias bei intersubjektyvias patirtis. Parodoma, kad lemiamą vaidmenį vaidina kūrybines paieškas inspiruojantys dažnai net neįsisąmoninti pragmatiniai, intelektualiniai, dvasiniai motyvai. Būtina kūrybinių paieškų sąlyga – kūrėjo vidinė ir išorinė laisvė. Tik laisvės įsisąmoninimas leidžia nevaržomai reikštis intuicijai, arba tam, ką Sokratas pavadino daimonu. Regimai, egzistuoja ir tam tikri „draudimai“, neleidžiantys kūrėjui įsiskverbti į jam ezoterines sritis. Holografinėje paradigmoje implikuota žmogaus-radijo imtuvo metafora analizuojama F. Varelos autopoiesis teorijos ir transdisciplininės skvarbos bei sociosinergetikos kontekstuose. Parodoma, kad savireferencija (introspekcija), kaip kūrybos šaltinis, turi kur kas gilesnes nei manyta iki šiol ontologines šaknis.

The article focuses on the communication of creation – the question is “what we communicate” with while creating, – which is analysed taking into consideration subjective and intersubjective experiences; and it explores the idea that pragmatic, intellectual and spiritual motives, often unconscious, perform a decisive role in creative endeavours. Creator’s inner and external freedom is an essential precondition for creative search. Only having completely realized freedom, anyone could let the intuition be uninhibited or what Socrates called the daimon. Apparently, there are some restrictions prohibiting the creator to penetrate into esoteric areas. The metaphor of a human being as a radio which is implied in the holographic paradigm is analysed taking into account Varela’s autopoiesis theory and in the contexts of transdisciplinary penetration and socioenergetics. The article claims that self-reference (introspection) as a source of creation has much deeper ontological roots than it was considered before.