Asmens duomenų viešas skelbimas ir asmens duomenų apsauga: suderinamumo klausimas
Mykolo Romerio universitetas |
Liteatūra - išnašose.
Įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtinti skaidrumo ir viešumo reikalavimai pastaruoju metu vis dažniau tampa teisinių diskusijų objektu, jeigu šių reikalavimų įgyvendinimas kartu siejamas su tam tikros apimties asmens duomenų viešu skelbimu internete. Šiame straipsnyje nagrinėjami klausimai, susiję su teise į asmens duomenų apsaugą, kai atitinkamame teisiniame reguliavime įtvirtinamas asmens duomenų skelbimas internete viešo intereso tikslu, t. y. problematikos, kylančios derinant teisę į asmens duomenų apsaugą su informacijos laisve. Straipsnyje pateikiama teisės į asmens duomenų apsaugą raidos Europoje analizė, padėsianti suprasti teisės į duomenų apsaugą formavimosi priežastis. Tai leis konceptualiai įvertinti Europos Sąjungos (ES), vienijančios skirtingas Europos valstybes, požiūrį į asmens duomenų apsaugą ir jos pirminėje ir antrinėje teisėje įtvirtintą įsipareigojimą užtikrinti aukštą fizinių asmenų pagrindinių laisvių ir teisių apsaugos lygį tvarkant asmens duomenis. Šis įsipareigojimas vertinamas valstybių narių pozityviosios pareigos – suderinti teisę į duomenų apsaugą su kitomis pagrindinėmis teisėmis – kontekste, kai nacionaliniu teisiniu reguliavimu viešo intereso tikslais įtvirtinamas reikalavimas skelbti asmens duomenis internete. Derinant teisę į asmens duomenų apsaugą su informacijos laisve pirmiausia būtina išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp siekiamo viešo intereso ir teisės į asmens duomenų apsaugą. Tinkamos pusiausvyros išlaikymo klausimas buvo sprendžiamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT) 2022 m. rugpjūčio 1 d. Bylos Nr. C-184/20 sprendime buvo vertinama Lietuvos teisinio reguliavime įtvirtinta viešo asmens duomenų skelbimo atitiktis ES teisėje nustatytiems pagrindinių žmogaus teisių derinimo reikalavimams, taip pat pradėta formuoti „suvaržymo stiprumo“ samprata. Šis sprendimas neabejotinai pakoreguos ankstesnę viešo asmens duomenų skelbimo įtvirtinimo teisės aktuose praktiką.
Recently, the transparency and publicity requirements established in legal acts have become the subject of legal discussions as to whether the implementation of these requirements is simultaneously associated with the publication of a certain amount of personal data on the internet. This article examines issues related to the right to personal data protection and the question of when the publication of personal data on the internet for the purpose of the public interest is enshrined in the relevant legal regulation, i.e., the problems arising from balancing the right to personal data protection with freedom of information. The article presents an analysis of the development of the right to personal data protection in Europe, which allows the reasons behind the transformation of the right to data protection to be understood. Such an understanding will make it possible to conceptually assess the approach of the European Union (EU), uniting different European states, to the protection of personal data and its commitment established in primary and secondary law to ensuring a high level of protection of the fundamental freedoms and rights of natural persons when processing personal data. This commitment is assessed in the context of the positive duty of Member States to harmonize the right to data protection with other fundamental rights when national legal regulation establishes the requirement to publish personal data on the internet for purposes of the public interest. When balancing the right to personal data protection with freedom of information, first of all, it is necessary to maintain a proper balance between the public interest pursued and the right to personal data protection. The question of maintaining the right balance was considered by the Court of Justice of the European Union (CJEU) in 2022. In a judgment of 1 August 2022 in case no. C-184/20, the CJEU evaluated the compliance of the publication of personal data established in the Lithuanian legal regulation with the requirements of proper balance of basic human rights established in EU law and started to shape the concept of “the seriousness of the interference”. This decision will undoubtedly influence the previous practice of enshrining the publication of personal data in legal acts.