Policijos pareigūnų teisė sulaikyti ir pristatyti asmenį į policijos įstaigą smurto privačioje erdvėje kontekste

Šiuo metu smurtas prieš moteris šeimoje laikomas socialine problema, ypač aktualia Lietuvoje, kur buitinio smurto mastai kelis kartus viršija kitų užsienio šalių rodiklius. Nepaisant tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmenų ieškomų būdų šiai problemai spręsti, smurtas privačioje erdvėje išlieka labai paplitęs. Darytina prielaida, kad valstybės pastangos, siekiant sukurti tokius teisinius mechanizmus, kurie leistų pažaboti smurtą prieš moteris, nėra pakankamos. Policija, paprastai pirmoji gaunanti informaciją apie smurtą privačioje erdvėje ir privalanti į ją reaguoti, dažniausiai ir susiduria su teisinio reguliavimo netobulumais, trukdančiais užtikrinti tinkamą nuo smurto nukentėjusių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Tai liudija ne tik viešoje erdvėje išsakoma politikų kritika,1 tačiau ir nukentėjusiųjų nuo smurto privačioje erdvėje apklausos, anot kurių, net 30 procentų smurtą patyrusių ir pagalbos ieškojusių moterų, kitą kartą patyrusios smurtą niekur nesikreiptų.2 Manytina, kad tokius tyrimų rezultatus iš esmės lemia nepakankamai efektyvi ir teisinio reguliavimo disfunkcijų sąlygota valstybės institucijų, tarp jų ir policijos, veikla smurto prieš moteris srityje. [...]

Currently, domestic violence against women is considered as a social problem, particularly relevant in Lithuania, where the magnitude of domestic violence is several times higher compared to foreign countries problem. Violence in a private area remains very popular in spite of exertions made by international and national levels. It is assumed that state efforts to create such legal mechanism that would curb violence against women are not enough. The police are usually the first who gets information about violence in a private area and is bound to respond, but usually faces the imperfections of law regulation and are unable to ensure adequate rights and legitimate interests of the victims of violence. It confirms not only the public criticism of politicians, but also survey of victims of violence in the private space, according to which, as much as 30 percent of abused women who asked for help, would not do that if they experience violence again. It is understood that such results of studies are mainly determined by lack of effective regulatory and dysfunctions caused by public authorities, including police activities in the field of violence against women. The paper analyzes the possibility of police to apply legal coercive measures to people who commits acts of violence to ensure safety of victims of violence. [...]