Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties samprata, juridinė prigimtis bei jos taikymo sąlygos pagal 1961 ir 2000 metų Baudžiamuosius kodeksus

Taip pat straipsnyje lyginama, kaip 1961 m. ir 2000 m. Baudžiamajame kodekse buvo įtvirtintos kitos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo sąlygos, t. y. naujos nusikalstamos veikos nepadarymas bei nesislėpimas nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Iškeliamas klausimas, ar dėl visų nusikalstamų veikų turi būti nutrauktas dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos besitęsiantis apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Pasikeitus baudžiamiesiems įstatymams teismams iškilo kausimas, kurį baudžiamąjį įstatymą taikyti: ar numatantį švelnesnę sankciją, bet ilgesnius apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus, ar atvirkščiai. Straipsnyje detaliai nagrinėjamos šios baudžiamojo įstatymo galiojimo laike problemos bei pateikiama aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių problemų sprendimo praktika.

The author also compares the validation of other conditions of the limitation of the judgement of conviction in CC 1961 and CC 2000, i.e. not committing new criminal act and not hiding from the pre-trial investigation and trial. The author raises a question whether all criminal acts should terminate the term of the limitation of the judgement of conviction for a previous criminal act. After the changes in criminal laws, the courts have faced the problem of choosing the law that should be applied: the one that provided a milder punishment but longer terms of the limitation of the judgement of conviction, or vice versa. The author provides a detailed analysis of the problem of the validity of this criminal law in time and presents relevant practice of the Supreme Court of Lithuania in solving these problems.