Use this url to cite publication: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/31940
Options
Lietuvos pagrindinių pajamų ir socialinių išmokų vertės kitimo tyrimas
Type of publication
Straipsnis konferencijos medžiagoje kitoje duomenų bazėje / Article in conference proceedings in other databases (P1c)
Title
Lietuvos pagrindinių pajamų ir socialinių išmokų vertės kitimo tyrimas
Other Title
Research of Lithuanian main income and social benefits value change
Publisher (trusted)
Mykolo Romerio universitetas |
Date Issued
2012
Extent
p. 417-430
Is part of
Practice and research in private and public sector - 2012 : conference proceedings : international scientific conference, April 26 - 27, 2012. [Elektroninis išteklius] / Mykolas Romeris university.- 1 elektron. opt. diskas. , 2012.
Field of Science
Abstract
Mokslinėje literatūroje, nagrinėjančioje įvairių šalių gyventojų kokybės pokyčius daţniausiai apsiribojama jų pajamų, vien pinigine išraiška, analize. To pakaktų, jei tų pinigų vertė net trumpuoju periodu ţenkliai nesikeistų. Pastarąjį dešimtmetį, kai sparčiai kylančios būtiniausių produktų kainos, lenkia pajamų augimą, labai svarbu įvertinti tų pajamų tikrosios vertės pokyčius. Straipsnio teorinėje dalyje pateiktos pagrindinės matematinės formulės, įgalinančios palyginti įvairių pajamų vertės pokyčius, įvertinus pinigų nuvertėjimą liudijančius infliacinius rodiklius: standartinį infliacijos koeficientą ir infliaciją pagal „Aukso standartą“. Tyrimų dalyje parodyta, kad 1971 m. atsiejus JAV dolerį nuo „Aukso standarto“, jo vertei aukso kainų atţvilgiu, charakteringi trys laikotarpiai. Nors pajamos daugelyje veiklos sričių turi tendenciją didėti, tačiau maţas pajamas gaunantys gyventojai, ypač pensininkai, teikiamo poveikio nepajuto. Tyrimas įrodė, kad pastaraisiais metais padidėjusios pajamos tiek Lietuvos BVP, tiek Socialinės apsaugos, bei didėjant vidutinei senatvės pensijai, papildomos vertės nei šaliai, nei jos pensininkams nedavė. Iliuzinį pinigų prieauglį pajamose nuvertino lito infliaciniai veiksniai, skaičiuojami standartiniu bei „Aukso standarto“ infliacijos koeficientais.
The scientific literature is usually restricted to the standard analysis of living quality in different countries and income changes just in monetary terms. That was sufficient, if the value of money even a short period does not change significantly. Soaring prices of basic necessities and commodities are ahead of income growth over the past decade. Therefore it is important to assess the true value of income changes. The basic mathematical formulas are designed to compare the value of income changes according to indicators of inflation such as standard rate and „Gold standard“rate of inflation that show the depreciation of the money in the theoretical part of the article. The part of the study shows the main US dollar value three characteristic periods according to gold prices after decoupling of the US dollar from the gold standard in 1971. Low-income residents, especially pensioners not felt the positive impact from income, while revenues in many areas of activity tend to increase. The research showed that increased revenues and GDP of Lithuania as well as Social Security and increasing the average pensions of retirement more value did not create neither for the country nor for pensioners in recent years. Inflationary factors of litas made an illusory amount of money in income and devalued litas. These inflationary factors are calculated as a standard and „Gold standard“rates of inflation.
Is Referenced by
Type of document
type::text::conference output::conference proceedings::conference paper
ISSN (of the container)
2029-7378
eLABa
3057918
Coverage Spatial
Lietuva / Lithuania (LT)
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Bibliographic Details
23