Bausmių bendrinimas su ankstesniu nuosprendžiu paskirtomis ir subendrintomis bausmėmis pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalį

Šiame straipsnyje analizuojamas vienas iš bausmių skyrimo instituto probleminių aspektų – tai yra bausmių bendrinimas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 9 dalį, kai bendrinamos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirtomis ir subendrintomis bausmėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas susidūrė su gana rimta problema, siekdamas išspręsti šį bausmių bendrinimo klausimą. Yra priimtos dvi viena kitai prieštaraujančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartys. Straipsnyje kritikuojama pastaruoju metu nusistovėjusi teismų praktika, kai, esant BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytai situacijai, ankstesniu nuosprendžiu paskirtų ir subendrintų bausmių „išbendrinti“ negalima, įpareigojant teismus vėlesniu nuosprendžiu skiriamas bausmes bendrinti su jau subendrintomis bausmėmis. Esant tokiai teismų praktikai, baudžiamoji asmens atsakomybė priklauso nuo teisėsaugos institucijų pasirinkto veiklos varianto, kas pažeidžia lygybės prieš įstatymą bei teisingumo principus.

to Articles 10 or 11 of the Criminal Code) and fully or partially cumulative sentence for other. Therefore, if the court is obligated to combine sentences with sentences already combined by an earlier judgment, in some cases it is impossible for the court to impose a consolidated sentence for some of the crimes. In this case a person found guilty of multiple offenses can be sentenced more severely only because the State has chosen (even for objective reasons) to have separate trials. The person’s criminal liability should not depend on the State’s choice of criminal procedures. Therefore, the author agrees with the earlier ruling of the Division of Criminal Cases of the Supreme Court, adopted in 2005, according to which in the event of multiple offences sentences imposed for separate criminal acts should be combined, and not the sentences already combined.