Tėvų auklėjimo stiliaus ir emocinio intelekto sąsajos su vyresniųjų paauglių saviveiksmingumu bei saviverte pagal lytį

Šiame straipsnyje analizuojamos prognostinės tėvų auklėjimo stiliaus ir paauglių emocinio intelekto galimybės numatyti savivertę ir saviveiksmingumą paauglystėje atskirai vaikinams ir merginoms. Analizei naudoti duomenys iš tęstinio Klaipėdos apskrities mokyklose atliekamo vyresniųjų klasių mokinių tyrimo. Tiriamųjų imtį sudarė 1028 mokiniai, kurių amžius 16–18 metų (M = 16,29; SD = 0,93), iš jų 624 merginos ir 404 vaikinai. Šiame straipsnyje naudojama 2008–2009 m. surinkta informacija apie paauglių savivertę (RSE: Rosenberg Self–Esteem scale, Rosenberg, 1965), tėvų auklėjimo stilių (EMBU: Egna Minnen Beträffande Uppfostran, Arrindell et al., 1994), paauglių emocinį intelektą (ESCQ-45: Emotional Skills and Competence Questionnaire, Takšić et al., 2009) ir saviveiksmingumą (GSE: Generalized Self-Efficacy Scale, Schwarzer and Jerusalem, 1995). Tyrimo rezultatai parodė, kad merginos turi aukštesnį bendrą emocinį intelektą (ir didesnius visus emocinio intelekto rodiklių įverčius) nei vaikinai; merginų ir vaikinų saviveiksmingumas nesiskiria, tačiau vaikinai pasižymi didesne saviverte nei merginos. Abu tėvai emocinę šilumą, kaip auklėjimo stilių, dažniau naudoja, kai šeimoje auga duktė, o tėvas (bet ne motina) dažniau naudoja atstūmimą, kai šeimoje auga sūnus. Labiausiai su emocinio intelekto rodikliais yra susijusi tėvų emocinė šiluma, tačiau svarbūs ir kiti tėvų auklėjimo stiliai, kurių sąsajos su paauglių emociniu intelektu priklauso ir nuo tėvų, ir nuo vaiko lyties. Apibendrinant galima teigti, kad vaikinų ir merginų saviveiksmingumą ir merginų savivertę numatyti leidžia tik emocinis intelektas, o vaikinų savivertę – dar ir tėvo emocinė šiluma.

The sample consisted of 1028 adolescents (624 girls and 404 boys) aged 16 to 18 (M = 16.29, SD = 0.93). The participants filled in the Rosenberg’s Self-Esteem Scale (RSE, Rosenberg, 1965), parenting styles questionnaire (EMBU: Egna Minnen Beträffande Uppfostran, Arrindell et al., 1994), the Emotional Skills and Competence Questionnaire (ESCQ-45, Takšić et al, 2009), and the Generalized Self-efficacy Scale (GSE, Schwarzer and Jerusalem, 1995). The results revealed significant gender effects: girls scored higher on all subscales of emotional intelligence (perception and understanding, expression and labeling, and managing and regulating emotions), including the total emotional intelligence score. In line with the previous studies, self-efficacy did not differ by gender, but boys had a higher self-esteem as compared with girls. Both parents showed more emotional warmth to their daughters, while fathers (but not mothers) showed more rejection towards their sons. Of all parenting styles, parental emotional warmth had the strongest links with the emotional intelligence of adolescent girls and boys. The other links between parenting styles and adolescents’ emotional intelligence were gender-dependent in both parents and adolescents. Self-esteem and self-efficacy in adolescents were strongly predicted by their emotional intelligence scores, whereas parenting styles (father’s emotional warmth) were only important in predicting boys’ self-esteem.