Options
Autonomy as a personal resource for students occupational well-being
Date Issued |
---|
2015 |
eISSN 2335-024X
The awareness of resources that help to overcome life challenges and flourish even in the conditions of uncertainty is critically important for young individuals transitioning from school to labor market. Autonomy, as self-governance, based on the basis of personal interests, integrated goals and values, is linked with a number of positive constructs. Those include performance, creativity, greater sense of personal reward and energy, engagement in pro-social activities and etc. Thus, autonomy might be a promising personal resource for successful functioning and occupational well-being manifested as satisfaction with life, engagement and academic major satisfaction. Purpose. The purpose of the study was to analyze the role of students’ autonomy when predicting satisfaction with life, engagement and academic major satisfaction. Method. The sample consisted of 148 college students (97.3% male, 2.7% female; mean age 19.69 ± 1.30). The Short version of Utrecht Work Engagement Scale – student version (Schaufeli et al., 2002), Satisfaction With Life Scale (Diener et al., 1985), Academic Major Satisfaction Scale (Nauta, 2007) and Dispositional Index of Autonomous Functioning scale (Weinstein et al., 2012) were used in the study. Results. Only one of the components of autonomy, authorship/self-congruence in particular, had significant positive relationship with study variables and was a significant predictor of study engagement, satisfaction with life and academic major satisfaction. Conclusion. Our findings suggest that at least to some extent autonomy might serve as an important resource of students’ well-being while struggling in academic settings.
Šiandienos neapibrėžtumo ir neužtikrintumo sąlygomis nepaprastai svarbu suprasti, kurie ištekliai padeda įveikti gyvenimo sunkumus ir gerai pasiruošti konkuruoti darbo rinkoje. Autonomija, arba funkcionavimas vadovaujantis asmeniniais interesais, vertybėmis ir tikslais, gali būti reikšmingas asmeninis išteklius, susijęs su sėkmingu funkcionavimu akademinėje aplinkoje. Ankstesnių tyrimų duomenimis, autonomija susijusi su tokiais pozityviais konstruktais kaip atlikimas, kūrybiškumas, įsitraukimas į prosocialias veiklas ir kt. Taigi šiame tyrime keliama prielaida, kad autonomija susijusi su studentų profesinę gerovę atspindinčiais konstruktais – įsitraukimu į studijas, pasitenkinimu jomis ir gyvenimu. Tikslas. Siekta ištirti autonomijos ir studentų įsitraukimo į studijas, pasitenkinimo gyvenimu bei studijomis sąsajas. Tiriamieji ir metodai. Tyrime dalyvavo 148 kolegijos studentai (97,3 proc. vaikinų, 2,7 proc. merginų, kurių amžiaus vidurkis – 19,69, SD – 1,30). Tyrime naudoti instrumentai: Utrechto įsitraukimo į darbą skalė – trumpoji studentų versija (Schaufeli et al., 2002), pasitenkinimo gyvenimu skalė (Diener et al., 1985), Pasitenkinimo pasirinktu studijų dalyku skalė (Nauta, 2007) ir Dispozicinės autonomijos indekso skalė (Weinstein et al., 2012). Rezultatai. Teigiamai su kitais tyrimo kintamaisiais buvo susijęs tik vienas autonomijos komponentas – autorystė arba savikongruencija. Regresinė analizė atskleidė, kad autorystė arba savikongruencija buvo reikšminga ir prognozuojant studentų įsitraukimą į studijas, pasitenkinimą gyvenimu ir pasitenkinimą pasirinktomis studijomis. Išvados. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad autonomija bent iš dalies yra reikšmingas išteklius, susijęs su studentų gerove akademinėje aplinkoje.