Tariamas atstovavimas pozityviojoje teisėje ir teismų praktikoje

Straipsnyje, remiantis Lietuvos ir užsienio valstybių teisiniu reguliavimu, teismine praktika bei moksline doktrina, atskleidžiama tariamo atstovavimo samprata, taikymo sąlygos ir teisinės pasekmės. Dėl tariamo atstovavimo atstovaujamasis yra saistomas jo vardu atstovo atliktų teisinių veiksmų, nepaisant to, kad buvo veikiama neturint tam įgaliojimų ar juos viršijant. Tokios teisinės pasekmės paprastai atitinka sąžiningo trečiojo asmens interesus, tačiau dažniausiai yra nenaudingos atstovaujamajam, neįgaliojusiam kito asmens veikti jo vardu, ir atstovui, kurio atžvilgiu atstovaujamasis gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Kadangi yra priešingi šalių interesai, svarbu nustatyti tariamo atstovavimo teikiamos apsaugos prielaidas ir ribas, kas ir aptariama šiame straipsnyje.

It is important to distinguish apparent authority from other types of authority, in particular, implied authority. Implied authority arises from circumstances in which the agent operates and is considered as a part of real authority. Contrary to apparent authority, legal actions carried out by the agent on the basis of implied authority are considered within the mandate. As stated in the Lithuanian legal doctrine and court practice, the second paragraph of Article 2.133 of the Lithuanian Civil Code stands for implied agency and paragraph 9 of the same Article explains apparent authority. Such understanding is subject to doubts, especially taking into consideration the legal doctrine in foreign countries. In this article the authors also explain the conceptions on which apparent authority is based, the content of particular requirements for apparent authority and the legal consequences that each party (i.e. the principal, the agent, and the third party) faces in case of apparent authority. The case-law of Lithuanian courts is considered as well.