Atlikėjų turtinių teisių individualaus įgyvendinimo problemos Lietuvoje

Straipsnyje remiantis tyrimo vykdytojų atliktomis apklausomis ir kita empirine medžiaga analizuojamos individualaus atlikėjų turtinių teisių įgyvendinimo problemos Lietuvoje. Pirmoji straipsnio dalis skirta atlikėjų turtinių teisių įgyvendinimo pagal civilines sutartis praktinio įgyvendinimo klausimams bei atskirų išimtinių atlikėjų turtinių teisių individualaus įgyvendinimo problemoms. Antroji straipsnio dalis skirta atlikėjo-darbuotojo teisių įgyvendinimui. Šioje dalyje pirmiausia aptariami atlikėjo ir atlikimo naudotojo darbo santykį identifikuojantys požymiai, darbo santykio privalumai ir trūkumai atlikėjui ir jo kontrahentui. Taip pat analizuojamas atlikėjo turtinių teisių perėjimo darbdaviui pagal įstatymo nustatytą prezumpciją efektyvumas. Straipsnis baigiamas išvadomis, kuriose konstatuojama, kad individualus atlikėjų teisių įgyvendinimas, nepaisant iš esmės tinkamo sutartinių teisių perdavimo mechanizmų reguliavimo, yra neefektyvus ir neužtikrina atlikėjui atlikimo naudotojo pajamas atitinkančios ekonominės naudos gavimo, taip pat daroma išvada, kad reikalingos tam tikros teisinio reglamentavimo korekcijos, susijusios su atlikėjo teisės į atlyginimą už atlikimo padarymą viešai prieinamu, įtvirtinimu. Paskutiniosios išvados skirtos darbo santykių su atlikėju efektyvumui įvertinti, teigiant, kad svarstytina lankstesnio atlikėjo-darbuotojo ir atlikimo naudotojo-darbdavio teisinio reguliavimo modelio galimybė, taip pat būtinybė naikinti atlikėjo teisių perdavimo darbdaviui pagal įstatymu numatytą prezumpciją.

Research has also shown that performers’ right to remuneration should be provided by law not only in the case of broadcasting and communication to the public but also in the case of performances making available to the public. The legal analysis of performer status in employment relations allows making two main conclusions. Firstly, although the employment relation should ensure the most effective protection of performers social and economic interests, the existing legal regulation of employment relationship lacks of flexibility and does not reflect the real needs of performers as well as their contractors. As a result the possibility to create specific rules applicable for performers’ and theirs contractors’ relations that would be more flexible and would allow for the performers to use certain employees’ rights (right to minimum wage, right to be a member of trade union and participate in collective bargaining) should be considered in Lithuania. Secondly, disposition of Law on Copyright in Lithuania providing the legal presumption of transfer of performer-employee economic right to the employer should be abolished as ineffective and incoherent with protective dispositions on performers’ rights in Law on Copyright.