Jungtinių Tautų žmogaus teisių sistemos reforma
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2009 |
Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos rengėjai planavo numatyti mechanizmą, užtikrinantį Deklaracijos nuostatų įgyvendinimą, tačiau darbo grupei nepasiekus konsensuso šios idėjos buvo atsisakyta. Pirminė rengėjų idėja buvo įsteigti Teisingumo ministro padėtį atitinkančią pareigybę. Vėliau buvo svarstoma Tarptautinio žmogaus teisių teismo idėja (toliau tekste – TŽTT), tačiau Šaltojo karo polemikos šią iniciatyvą sustabdė. Nors atrodė, kad utopinės Tarptautinio žmogaus teisių teismo idėjos bus atsisakyta, tačiau 2008 m. Šveicarijos parodyta iniciatyva pakartotinai iškėlė šio klausimo nagrinėjimo aktualumą. Šiame straipsnyje yra aptariamos Šveicarijos ir Jungtinių Tautų vyriausiosios žmogaus teisių komisarės (toliau tekste – JTVŽTK) iniciatyvos steigti bendrą žmogaus teisių instituciją (angl. unified treaty body), kuri, tikėtina, įgis ir teisminės institucijos bruožų, taip pat ir mokslininkų bei teisės praktikų, nagrinėjančių tokios institucijos (arba Teismo) steigimo poreikį, nuomonės. Šiame straipsnyje nagrinėjamas TŽTT poreikis bus analizuojamas, apžvelgiant kaip Jungtinių Tautų Organizacija (toliau tekste – JTO) tobulino individualių peticijų teikimo funkciją.
However, it must be noted that despite the form it will acquire, the new institution most probably is going to face financial problems, as did some criminal tribunals. Moreover, it is not excluded that some states will refuse to accept the jurisdiction of the court and even to review their obligations under current human rights treaties.