Keturių „stalo atramų“ konsensuso modelis iš funkcionalizmo, takiosios modernybės bei kompleksiškosios teorijų perspektyvos

Vadovaujantis principu, kad žmonių mobilumo intensifikacija bei visuomenių sudėčių diferenciacija yra de facto vykstantis demokratiškų visuomenių procesas, reagavimas į pliurališkumo dinamiškumą visuomenėse yra viena iš aktualiausių problemų šiuolaikiniame pasaulyje. Apžvelgdamas šią problemą ir jos sprendimo galimybes, straipsnio autorius siūlo savo sukurtą naują originalų modelį (KSAK modelis). Šio modelio tikslas yra suteikti tvirtas prielaidas konsensuso ieškojimui. Pliuralioje visuomenėje, kur gyvena skirtingai realybę suvokiantys ir traktuojantys individai, ieškant socialinės darnos negalima remtis universalumu. Šiuo atveju socialinę darną galima pasiekti tik per kompromiso, konsensuso paiešką. Modelis grindžiamas Emilio Durkheimo, Zygmunto Baumano ir Edgaro Morino įžvalgomis, analizuojama, kaip funkcionalizmo, takiosios modernybės bei kompleksiškoji teorijos patvirtina KSAK modelio teiginius.

For the accomplishment of this work various theoretical literatures, mainly Portuguese, Spanish, Italian and English, were analyzed.