Options
Teisėjas & filosofas
Date Issued |
---|
2021 |
Straipsnyje konstatuojama, kad teisės interpretavimas – tai intensyvi protinė veikla, kuri vyksta interpretuotojo turimos empirinės patirties (1) ir turimų žinių (2) pagrindu. Konstatuojama, kad interpretavimo rezultatas neišvengiamai yra subjektyvios patirties santykio su turimomis žiniomis rezultatas. Straipsnyje konstatuojama ir tai, kad asmeninė patirtis yra subjektyvios moralės turinio šaltinis, o žinios yra pagrindas pasaulio raidoje pamatyti saitus – formuoti pasaulėžiūrą. Akcentuojama, kad asmeninė patirtis yra tai, ko mes realiai jau pakeisti negalime, kad empirinė patirtis ir žinojimas yra susisiekiantys indai asmens pasaulėžiūros raidoje. Straipsnyje konstatuojama, kad filosofinis teisės pažinimas yra ne tik teisės normų turinio žinojimas, bet ir to turinio ontologinių problemų suvokimas. Pripažįstama, kad „spręsti“ konstitucinės ar teisės normos suvokimo problemą „tik teisės rėmuose“ reiškia arba nesuvokti problemos ontologinio pagrindo (1), arba suvokus, kad tai ontologinė problema, jos nespręsti (2).
The article states that the interpretation of law is an intense intellectual activity which is carried out on the basis of (1) empirical experience and (2) of the knowledge of interpreter. The result of interpretation is inevitably an outcome of relation between subjective experience and available knowledge. Personal experience frames the content of subjective morality, whereas the worldview is shaped (interconnections within the global development are observed) based on knowledge. It is emphasized that the personal experience is something that already cannot be changed, that the empirical experience and knowledge are interrelated in the context of development of personal worldview. The article concludes that the philosophical cognition of the law implies not only familiarity with the content of legal norms, but also perception of its ontological problems. Therefore “solving” a problem of understanding a constitutional or other legal norm “only within the legal framework” means either (1) not understanding the ontological basis of the problem or (2) not solving the problem after having perceived its ontological basis.